A. Pitrėnienė. Laiškas Lietuvos mokiniams

 (79)
Dažnai gaunu laiškų iš mokinių – elektroniniu paštu, į savo asmeninę feisbuko paskyrą, o kartais paskelbtų viešai vienoje ar kitoje internetinėje svetainėje.
Audronė Pitrėnienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nuoširdūs, paprasti, apie asmeninius džiaugsmus ar rūpesčius, siūlantys, patariantys ar kritikuojantys. Visus laiškus stengiuosi perskaityti, apgalvoju juose išsakytas mintis.

Dažniausiai man parašo vienas mokinys ir tekste išguldo savo asmenines mintis. Tačiau kartais po laišku pasirašo visa klasė ar net mokykla. Tai, kas pateikiama asmeniškai, geriausiai ir, sakyčiau, giliausiai, paliečia adresatą ir jo širdį. Todėl šiandien, mieli mokiniai, aš rašau laišką jums – kiekvienam iš 335 tūkstančių, šį rudenį atėjusių į mokyklą gilinti savo žinių, mokytis ne tik faktų, bet ir kritinio mąstymo, ugdyti pilietiškumo jausmą.

Kitąmet Lietuva minės 25-ąsias tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines. Laisvės gynėjų diena net vyriausiems mokiniams žinoma tik iš vadovėlių, mokytojų, tėvų ar senelių pasakojimų. Karta, kuri savo akimis matė visą šalį sukrėtusius įvykius, jau užaugusi. Bet vyresnieji juk visada dairosi į mažesnius ir pažymi – jūs, mokiniai, esate mūsų ateitis, mūsų valstybės pagrindas ir mūsų viltis.

Praėjo 25-eri metai nuo tada, kai taikūs Lietuvos piliečiai pasipriešino Sovietų Sąjungos bandymui sustabdyti laisvos ir nepriklausomos valstybės kūrimą.

Sovietų Sąjungos agresija pareikalavo aukų, bet ji parodė ir tikrąjį lietuvių tautos ryžtą bei pasiaukojimą apginti mūsų visų laisvę.

Noriu pakviesti visų Lietuvos mokyklų bendruomenes susitelkti, dar kartą permąstyti Sausio 13-osios įvykių svarbą ir reikšmę ir pateikti idėjų, kaip galėtume originaliai pažymėti 2016 metų Laisvės gynėjų dieną.

Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas iniciavo idėjų konkursą mokykloms „Eik taip, kaip eina laisvė!“.

Šis konkursas – tai puiki galimybė jums, mokiniai, pademonstruoti savo sumanumą, kūrybiškumą ir pilietiškumą. Siūloma idėja turi būti inovatyvi, lengvai realizuojama, o renginys – nereikalaujantis didelių finansinių išteklių, kad į jį galėtų įsitraukti ne tik mokykla, bet ir bendruomenė, o galiausiai – visa Lietuva.

Geriausią idėją mes pasiūlysime įgyvendinti nacionaliniu mastu 2016 metų Sausio 13-ąją. Nugalėjusieji mokiniai turės galimybę atvykti į Vilnių ir dalyvauti visuose tos dienos oficialiuose renginiuose, o 10 geriausių idėjų pasiūliusias mokyklas apdovanosime edukacine programa mobilioje mokslinėje laboratorijoje „MoMoLab“, kuri suderintu laiku atvyks į mokyklą.

Kiekvienas iš jūsų gali tapti naujos visuotinės akcijos autoriais, šeimininkais, o vaizdžiau kalbant – dirigentais, kurių idėja suvienys visą Lietuvą ir paskatins ją kitų metų Sausio 13-ąją kvėpuoti vienu ritmu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

G. Kirkilas. ES ateities scenarijus – naujas taikos ir gerovės pažadas (20)

Šių metų kovo 25 d. Romos sutarčiai sukanka 60 metų. Tai pačiai sutarčiai, kuria 1957 m. Prancūzija, Vokietija, Italija ir trys Beneliukso valstybės įsteigė Europos Ekonominę Bendriją, pradėjusią veikti 1958-ais ir tapusią Europos Sąjungos (ES), sukurtos 1992 metais jau pagal Mastrichto sutartį, pirmtake.

G. Markovičienė. Lietuvoje diskriminuojami... lietuviai (23)

Vilniaus miesto savivaldybė rengia naują tvarką, kuriai įsigaliojus, romų tautybės asmenys, gyvenantys sostinės Kirtimų rajone esančiame tabore, gautų išskirtines sąlygas, lyginant su visais kitais žmonėmis. Argumentas – esą tik taip įmanoma paskatinti romų išsikraustymą iš taboro.

V. Kernagis. „Užsikonservavę“ Trakai (ne)nyksta (46)

Tik pradėjus domėtis Trakuose nusistovėjusiu su kultūros paveldu bei verslo investicijomis susijusiu klausimu, nemažai daliai viešosios erdvės veikėjų kilo klausimų, pastebėjimų bei nuogąstavimų: „Trakus ketinama užstatyti dangoraižiais, nugriauti pilį, o vietoje jos saloje padaryti golfo laukus!“. Neva, jau atrieda investicijų buldozeriai, nušluosiantys viską: ir karaimiškas trobeles, ir bažnyčias, ir unikalų landšaftą.

R. Vaitkus. Vien tik pailginę mokslo metus naujos kokybės nepasieksime (44)

Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė apie planus ilginti mokymosi trukmę.

M. Puidokas. Romos sutarties 60 metų – nauja pradžia Europai: ar dar galime jaustis saugūs? (5)

60 metų – tiek laiko jau skaičiuoja viena svarbiausių Europos Sąjungos sutarčių – Romos sutartis. Europos šalys susibūrusios bendrijon negrįžtamai pakeitė Europos kontinentą. Pakeitė tuo, kad jis tapo stipresnis, galingesnis ir patikimesnis laisviems žmonėms bei valstybėms.