A. Pitrėnienė. Laiškas Lietuvos mokiniams

 (79)
Dažnai gaunu laiškų iš mokinių – elektroniniu paštu, į savo asmeninę feisbuko paskyrą, o kartais paskelbtų viešai vienoje ar kitoje internetinėje svetainėje.
Audronė Pitrėnienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nuoširdūs, paprasti, apie asmeninius džiaugsmus ar rūpesčius, siūlantys, patariantys ar kritikuojantys. Visus laiškus stengiuosi perskaityti, apgalvoju juose išsakytas mintis.

Dažniausiai man parašo vienas mokinys ir tekste išguldo savo asmenines mintis. Tačiau kartais po laišku pasirašo visa klasė ar net mokykla. Tai, kas pateikiama asmeniškai, geriausiai ir, sakyčiau, giliausiai, paliečia adresatą ir jo širdį. Todėl šiandien, mieli mokiniai, aš rašau laišką jums – kiekvienam iš 335 tūkstančių, šį rudenį atėjusių į mokyklą gilinti savo žinių, mokytis ne tik faktų, bet ir kritinio mąstymo, ugdyti pilietiškumo jausmą.

Kitąmet Lietuva minės 25-ąsias tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines. Laisvės gynėjų diena net vyriausiems mokiniams žinoma tik iš vadovėlių, mokytojų, tėvų ar senelių pasakojimų. Karta, kuri savo akimis matė visą šalį sukrėtusius įvykius, jau užaugusi. Bet vyresnieji juk visada dairosi į mažesnius ir pažymi – jūs, mokiniai, esate mūsų ateitis, mūsų valstybės pagrindas ir mūsų viltis.

Praėjo 25-eri metai nuo tada, kai taikūs Lietuvos piliečiai pasipriešino Sovietų Sąjungos bandymui sustabdyti laisvos ir nepriklausomos valstybės kūrimą.

Sovietų Sąjungos agresija pareikalavo aukų, bet ji parodė ir tikrąjį lietuvių tautos ryžtą bei pasiaukojimą apginti mūsų visų laisvę.

Noriu pakviesti visų Lietuvos mokyklų bendruomenes susitelkti, dar kartą permąstyti Sausio 13-osios įvykių svarbą ir reikšmę ir pateikti idėjų, kaip galėtume originaliai pažymėti 2016 metų Laisvės gynėjų dieną.

Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas iniciavo idėjų konkursą mokykloms „Eik taip, kaip eina laisvė!“.

Šis konkursas – tai puiki galimybė jums, mokiniai, pademonstruoti savo sumanumą, kūrybiškumą ir pilietiškumą. Siūloma idėja turi būti inovatyvi, lengvai realizuojama, o renginys – nereikalaujantis didelių finansinių išteklių, kad į jį galėtų įsitraukti ne tik mokykla, bet ir bendruomenė, o galiausiai – visa Lietuva.

Geriausią idėją mes pasiūlysime įgyvendinti nacionaliniu mastu 2016 metų Sausio 13-ąją. Nugalėjusieji mokiniai turės galimybę atvykti į Vilnių ir dalyvauti visuose tos dienos oficialiuose renginiuose, o 10 geriausių idėjų pasiūliusias mokyklas apdovanosime edukacine programa mobilioje mokslinėje laboratorijoje „MoMoLab“, kuri suderintu laiku atvyks į mokyklą.

Kiekvienas iš jūsų gali tapti naujos visuotinės akcijos autoriais, šeimininkais, o vaizdžiau kalbant – dirigentais, kurių idėja suvienys visą Lietuvą ir paskatins ją kitų metų Sausio 13-ąją kvėpuoti vienu ritmu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

S. Tumėnas. Dėl trijų raidžių bylos (43)

Lietuvos Respublikos Seime, Vyriausybėje, visuomenėje, tarp lituanistų, istorikų ir šiaip tautiškai nusiteikusių lietuvybės gynėjų visą pusmetį verda aistros dėl „trijų raidžių bylos“.

V. Martikonis. Kam niekada neatsiras vietos emigranto lagamine? (23)

Liepos pradžioje uždaromas Vilniaus oro uostas. Neveiks beveik visą likusią vasarą. Sunkiai sveiku protu paaiškinamas sprendimas. Viena ranka valdžia išleidžia šimtus tūkstančių, kad populiarinti šalį ir pritraukti turistų, kita ranka uždaro pagrindinį oro uostą turizmo sezono piko metu.

K. Platelis. Aistros dėl aukštojo mokslo pertvarkos (16)

Pertvarkos poreikis aukštojo mokslo srityje jautėsi visada. Atkūrus nepriklausomybę po „akademinės laisvės“ lozungais ėmė steigtis nauji universitetai, studijų rinką užplūdo aibė naujų programų arba dauguma universitetų pradėjo siūlytis panašias vienu ar kitu laikotarpiu populiarias programas.

E. Vareikis. Vabalai košėje arba mintys apie (ne)ratifikuojamą Stambulo konvenciją (94)

Lietuvos Seime prieš savaitę vyko diskusija apie nevienareikšmiškai vertinamą Stambulo konvenciją, kurios pilnas pavadinimas yra Europos tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo. Ji pasirašyta prieš šešerius metus, pasak konferencijos organizatorių , tikimasi greito ratifikavimo ir Lietuvos Seime.

V. Čmilytė-Nielsen. Reali, o ne popierinė pagalba nevaisingoms poroms (35)

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas buvo didžiulis žingsnis pirmyn vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms. Praėjus pusmečiui atėjo laikas apžvelgti, ar nevaisingoms poroms teikiama pagalba yra efektyvi, kaip įstatymas veikia praktikoje.