Jose teigiama, kad mokytojų darbo rezultatai priklauso nuo jų pasitenkinimo savo veiklos sąlygomis: mokytojų užimtumas turi būti stabilus, jie turi susitelkti tik į profesines užduotis ir jaustis finansiškai saugūs net tada, kai šalyje sprendžiami švietimo sistemos pertvarkos klausimai.
Tad koks mokytojų statusas yra Lietuvoje ir pasaulyje? Kaip pasiekti, kad mokytojų profesija būtų labiau gerbiama?
Mokytojų statusas užsienio šalyse
Didžiojoje Britanijoje veikianti pelno nesiekianti organizacija „Varkey Foundation“ 2013 m. atliko mokytojų statuso indekso tyrimą 21-oje šalyje. Buvo nustatyta, kad Kinijoje, Pietų Korėjoje, Turkijoje, Egipte ir Graikijoje mokytojai gerbiami labiau nei visose kitose Vakarų Europos valstybėse, mažiausiai – Izraelyje ir Brazilijoje. Azijos šalys išsiskiria tiek mokytojų profesijos prestižu, tiek aukštais 15-mečių PISA tyrimo, kurį atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), pasiekimais. Net ir ekonomiškai pačios stipriausios Europos šalys, pavyzdžiui, Šveicarija, Vokietija, Prancūzija, Suomija, Olandija, negali pasigirti tokiu aukštu mokytojų statusu.
Pietų Korėjoje mokytojo profesija – viena populiariausių jaunimo siekiamų specialybių. Čia mokytojų atlyginimai didesni nei vidutiniškai EBPO valstybėse, o dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo programose leidžia jį dar pasididinti ir net užimti aukštesnes pareigas. Strateginiame 2008 metų Pietų Korėjos dokumente „Mokytojų statuso gerinimo žingsniai“ pabrėžiama, kad Vyriausybė, vietinė regionų valdžia ir viešosios organizacijos turi stengtis sukurti tokią aplinką, kurioje mokytojai būtų gerbiami ir dirbtų didžiuodamiesi savo profesija. Viešuose renginiuose, žiniasklaidoje mokytojų veikla taip pat turi būti aptariama ypač pozityviai.
Kitas pavyzdys – Kinija. Čia mokytojo profesija tradiciškai gerbiama nuo seno. Nors pedagogų atlyginimai šioje šalyje yra palyginti vidutiniški, tačiau valstybėje vyrauja mokymosi kultūra ir mokytojai gali papildomai užsidirbti vesdami individualias pamokas. Be to, valstybė reikalauja, kad mokytojai nuolat tobulintųsi, o profesinių aukštumų pasiekusieji privalo atlikti tyrimus.
Vienas išskirtinai geriausių mokytojų statusų Europoje yra Suomijoje. Pagarba šiai profesijai čia taip pat perduodama iš kartos į kartą, ši profesija yra viena populiariausių. Tačiau ne tik atlyginimai šioje šalyje lemia pedagogo karjeros pasirinkimą – mokytojų ir kitų profesijų darbo užmokestis šalyje mažai skiriasi.
Prestižą Suomijoje suteikia aukšta studijų kartelė (tik vienas iš dešimties stojančiųjų laimi konkursą studijuoti pagal mokytojų rengimo programas, tada dar privalo įgyti magistro laipsnį), taip pat valstybės pasitikėjimas ir suteikiamas savarankiškumas įgyvendinti išsamias ir turiningas ugdymo programas. Pedagogo darbas Suomijoje yra kūrybiškas, skatinantis nuolat plėsti savo galimybių ribas. Ši profesija ypač traukia gabiausias asmenybes dar ir dėl to, kad tai galimybė dirbti kartu su kitais puikiais specialistais. Mokytojai privalo kasmet tobulinti savo kompetencijas, tam nuolat didinamos valstybės lėšos. Net 90 proc. mokytojų šioje šalyje savo profesijos nekeičia per visą gyvenimą.
Olandijoje mokytojų profesijos prestižas ir PISA rezultatai taip pat vieni aukščiausių Europoje. Ši šalis turi specialią Mokytojų programą 2013–2020 metams, skirtą dar labiau pagerinti mokytojų meistriškumą. Šia programa siekiama pritraukti gabius studentus į edukologijos programas, pagerinti patį mokytojų rengimą, plėtoti pagalbą pradedantiems darbą mokykloje, skatinti mokyklas būti besimokančiomis organizacijomis, padėti mokytojams palaikyti aukštą kvalifikaciją.
Taigi, daugelis šalių tiesiog neturi poreikio kurti Mokytojų prestižo kėlimo programos, nes mokytojų statusas jų šalyse geras, jiems dėmesio vyriausybių programose ir taip netrūksta.
Kaip Lietuvoje vertinama mokytojo profesija?
Lietuvos mokslininkai 2010 metais atliko tyrimą, siekdami išsiaiškinti, koks mūsų šalies pedagogų požiūris į savo profesijos prestižą. Pagrindinė išvada skelbia, kad mokytojams reikšmingiausi profesijos prestižo veiks¬niai yra atlyginimo dydis, kvalifikacijos tobulinimo prieinamumas ir profesijos tinkamumas jiems patiems. Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvos pedagogai, deja, nepakankamai įvertina savo profesijos vertingumą visuomenei – nelaiko, kad šio darbo nauda yra bene svarbiausia profesijos prestižo dalis.
Statistika rodo, kad šiuo metu darbo rinkoje yra pedagogų perteklius. Pastaraisiais metais jaunų mokytojų dalis mokyklose nuosekliai mažėja, pensinio amžiaus – laikosi stabiliai maždaug ties 5 proc. riba, o priešpensinio – tolygiai auga. Trečdalis mokytojų dirba ne visu krūviu, t. y. turi iki 18 kontaktinių valandų. 12 proc. visų mokytojų yra vyresni nei 60 metų. EBPO duomenimis, Lietuvoje pastaraisiais metais pedagogines studijas baigia, bet mokytojais neįsidarbina daugiau nei 85 proc. asmenų.
Vis dėlto kai kuriose savivaldybėse mokytojų trūksta. Darbo biržos duomenimis, 2015 metais ir 2016 metų pradžioje kai kurių specialybių pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopos mokytojų trūko maždaug penktadalyje savivaldybių, daugiau – kaimo mokyklose. Ateityje, kai šiuo metu dirbantys vyresnio amžiaus mokytojai išeis į pensiją, prognozuojamas įvairių dalykų pedagogų poreikis. Pavyzdžiui, jau po kelerių metų pajusime tiksliųjų mokslų pedagogų trūkumą, nes fizikos ir matematikos mokytojų grupės yra vyriausios pagal amžiaus vidurkį. Pavyzdžiui, net 67 proc. matematikos ir fizikos mokytojų yra vyresni nei 50 metų.
Pats laikas sustiprinti mokytojų profesijos prestižą, būsimų pedagogų atranką, jų rengimą, gerinti dirbančiųjų kompetencijas.
Mokytojų profesijos prestižo programa – sisteminis problemos sprendimas
Šią savaitę patvirtinau Pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programą. Ją planuojama įgyvendinti etapais nuo 2017 metų iki 2022 metų.
Programos projektas visuomenei svarstyti buvo pateiktas spalio mėn. Sulaukta daugiau nei 100 siūlymų, savo siūlymus teikė profesinės sąjungos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos ir kiti socialiniai partneriai. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas savo posėdyje taip pat pritarė šios programos būtinybei.
Programoje numatyti šie uždaviniai:
• pritraukti gabius ir motyvuotus asmenis į pedagogines profesijas;
• pagerinti pedagoginių darbuotojų materialinę gerovę ir darbo sąlygas;
• pertvarkyti pedagoginių darbuotojų rengimą ir vertinimą.
Vykdant programos uždavinius, bus gerinamos pedagogų darbo sąlygos. Programoje numatoma įvesti etatinį darbo apmokėjimą, sukurti galimybes mokytojams, turintiems mažą darbo krūvį, įgyti papildomą kvalifikaciją. Taip pat skatinti, kad savivaldybės visokeriopai remtų kaimo vietovėse ar nedideliuose miesteliuose dirbančius mokytojus, pvz., kasdien važinėjantiems į darbą mokytojams kompensuotų kelionės išlaidas.
Pedagogikos studijas universitetuose siekiama papildyti praktika mokyklose jau nuo pirmųjų studijų metų. Besirengiantiems tapti mokytojais jauniems žmonėms savo patirtį perduotų, prie jų rengimo prisidėtų aukščiausios kvalifikacijos mokytojai praktikai. Tad studijuodami jaunuoliai galėtų įsivertinti, ar jie motyvuoti ir pasirengę dirbti pedagogo darbą. Tie, kurie nuspręstų, kad jie negali dirbti mokykloje, turėtų galimybę pasitraukti iš pedagoginių studijų ir rinktis kitą kryptį. Taip pat siekiama parengti įvairesnius atrankos į pedagogines studijas būdus, kurie į pedagogines studijas padėtų atrinkti labiausiai motyvuotus jaunuolius.
Numatoma keisti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, pereiti prie tęstinio profesinio tobulinimo. Akredituotos kvalifikacijos tobulinimo institucijos skatinamos planuoti ilgalaikes kvalifikacijos tobulinimo programas, kurios gali būti išdėstomos per kelis mėnesius ar mokslo metus ir vykti įvairiomis formomis. Tokios programos leis dalyviams ne tik išgirsti apie naujoves, bet jas išbandyti savo praktikoje, o programos pabaigoje pasitikrinti įgytos kompetencijos lygį.
Mokyklos, švietimo sėkmė priklauso nuo mokytojų. Kad ir apie ką kalbėtume: apie mokinių pasiekimų kokybę, apie mokyklą, kurioje palaikoma mokinių saviraiška, apie jaunuolius, sėkmingai pasirinkusius tolimesnę savo karjerą, – prie viso to didžiausia dalimi prisideda mokytojai. Jeigu nebus profesionalių ir savo darbui atsidavusių mokytojų, neveiks nei tobuliausios programos, nei teisingiausi dokumentai.