Svajonę pasiekti įmanoma, bet sudėtinga dar ir todėl, kad lašišinių žuvų neršto metu gaudyti negalima. Žvejai kantriai perka leidimus leidžiamu laikotarpiu lašišoms gaudyti ir, nesvarbu, pagauna tą svajonių žuvį ar nepagauna, moka už kiekvieną savo šansą. Ir ne tik už lašišų žvejybą. Iš viso žvejai mėgėjai, pirkdami žvejybos leidimus, į valstybės biudžetą sumoka šimtus tūkstančių eurų. Per pernai metus už leidimus į šalies biudžetą gauta 1,742 milijono eurų.

Vis dėlto sunkiai įgyvendinama už leidimus mokančių mėgėjų svajonė – pagauti Lietuvoje lašišą, visai lengvai pasiekiama mūsų žvejams verslininkams, kurie laivais, tinklais Kuršių mariose traukia lašišas, beje ir draudžiamu žvejoti metu. Sugavę, jie turi teisę šias žuvis pasilikti savo reikmėms.

Bet žvejai verslininkai tai jau laiko kasdienybe. Jie norėtų tomis lašišomis prekiauti. Seime svarstymui teikiamas siūlymas, kad jiems būtų leista parduoti 10 procentų draudžiamų gaudyti sugautų žuvų.

Jeigu būtų įteisintas toks „brakonieriavimas“, manau, tai galima būtų palyginti su leidimu parduoti dalį, pavyzdžiui, kontrabanda įvežtų cigarečių ar kuro.

Versline žvejyba užsiimantys žvejai naudoja visų mūsų žmonių bendrus resursus ir turtą – gamtinius išteklius. Juk lašišinių žuvų veisimui ir apsaugai skirti milijonai, tam dirba šimtai žmonių, o dabar išskirtinis būrelis verslininkų uždirbinės iš to pinigus.

Seimo Kaimo reikalų komitete svarstant šį siūlymą, nebuvo išklausyti nei žvejai mėgėjai, nei Aplinkos apsaugos komiteto nariai. Atsižvelgiama tik į komercinį žvejų verslininkų interesą.
Žvejai verslininkai bando dangstytis, neva, sumokėsią nuo parduotų lašišų šimtus tūkstančių, o gal net milijonus eurų mokesčių. Iš kur tie milijonai? Iš kur tiek lašišų Lietuvoje?

2015 metais buvo deklaruota, kad žvejybos laivais pagauta 2 tonos lašišinių žuvų. Vadinasi, keli šimtai žuvų. Atspėkite, kiek milijonų mokesčių įplauks į šalies biudžetą pardavus kelias dešimtis lašišų. Milijonais net nekvepia. Dvelkia tik galimybe pasipelnyti pardavinėjant neapskaitytas lašišas. Nes kas gi sukontroliuos ir suskaičiuos laive pagautas žuvis, tarp jų – lašišas, ir kiek procentų jų parduota.

Kodėl Seimo Kaimo reikalų komitetas taip susirūpino galimybėmis gaudyti ir parduoti lašišas? Galima būtų pagalvoti, kad jų be galo prisiveisė Lietuvos žvejybiniuose vandenyse. Gal tas interesas atsirado po komiteto išvažiuojamojo posėdžio – pasiplaukiojimo žvejybos laivu?

Rūkytos lašišos skonis ir kvapas kartais nustelbia sveiką protą taip, kad visiškai neįvertinama žala mūsų gamtai, ne tik lašišoms, bet visai ekosistemai. Pagaliau, išgaudžius neršiančias lašišas, jų neliktų nei žvejams verslininkams, nei mėgėjams. Mūsų vaikų kartos neabejotinai prarastų galimybę svajoti apie lašišų žvejybą Lietuvoje. Šitų vertybių niekada neatpirks joks gautas pelnas.

Tikiu, kad ne visiems žvejams profesionalams pelnas užtemdys akis. O žvejus mėgėjus raginu netylėti – garsiai sakyti savo poziciją dėl lašišinių žuvų gaudymo ir pardavinėjimo.