A. Melianas. Pamokanti istorija apie Elados šalį (skirta nesidomėjusiems ekonomika)

 (30)
Kartą buvo dieviškai graži šalis, kurioje gyveno nuoširdūs ir draugiški žmonės.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Jie gamindamo skanų maistą ir vyną, mokėdavo linksmintis ir nuoširdžiai džiaugdavosi svetimšaliais, kuriems mielai pasakodavo didingą savo šalies istoriją. Visko buvo per šimtmečius ir pastaruoju metu jautėsi, kad kai kurie Elados gyventojai įprato dažniau linksmintis, o ne auginti alyvmedžius, spausti vyną ar statyti laivus.

Retsykiais Elados šalies gyventojai rinkdavo savo valdovą. Šį kartą dauguma jų patikėjo tokiam Psitrui, kuris daug žadėjo nemokamų gėrybių – kam gi nesinori jų nemokamai? Nors dalis žmonių ir abejojo tais pažadais, bet vis tiek rinko Psitrą – „O gal išties jam pavyks?“ Tik tie, kurie ilgai ir sunkiai dirbo augindami ožkas ar sodus, gamindami vežimus ir laivus, žinojo, kad nemokamų gėrybių nebūna - viskas atsiranda sunkiai ir nuosekliai dirbant.

Tapęs Elados valdovu Psitras ir jo iždo tvarkytojas Farfakis paskelbė pirmajį įsaką – „Visi Elados žmonės gali imti prekes iš pirklių nemokamai, o ir ankstesnės gyventojų skolos prekybininkams ir amatininkams nurašomos – jie ir taip jau daug metų lobo iš paprastų žmonių“.

Iš pradžių žmonės nepatikėjo - kaip tai nemokamai? Bet paskui keletą veltėdžių įsidrąsino: „Ai, vis tiek mums nėra ką prarasti“. Kai kiti pamatė, kad tie tinginiai pilnais glėbiais eina iš krautuvių ir turgaus – minios plūstelėjo įkandin. Pagaliau juk ir Šventajame rašte yra paminėta apie nemokamą dangaus maną ir žuvis. O Elados gyventojai tikrai gerbė viską, kas šventa. 

Kai kurie amatininkai ir pirkliai bandė protestuoti, tačiau netrukus buvo apraminti valdovo sargybinių. Tada jie nusprendė nebevežti į Eladą prekių, negaminti maisto ir, suprantama, nemokėti valdovui mokesčių – o iš ko gi jam mokėti, kai viskas nemokamai? Pagaliau ir sargybiniai nusprendė: „ O kam mums dieną naktį budėti, kai algos nėra, o ir pasiimti nemokamai viską iš sandėlių galime – jėgos tai turime!“

Ir nuostabiojoje Eladoje įsiviešpatavo chaosas – net mieliausi ir nuoširdžiausi žmonės darėsi pikti ir pavydūs:„ Ar tik kaimynas ne daugiau pritempė nemokamų gėrybių?“. Svetimšaliai jau irgi vis rečiau pasirodydavo. 

Tada Psitras ir pareiškė: „ Na, jei nepatinka mano gerasis įsakas, tai galiu ir atsistatydinti. O jūs, žmonės, susirinkite ir nuspręskite, ar reikia grąžinti skolas.“

Ir Elados žmonės susimąstė: „Kodėl mes galvojome tik apie dangaus mana ir pamiršome kitus Šventojo rašto, kurį taip mėgome, žodžius: „Negeisk svetimo“, „Netikėkite netikrais pranašais“ ir taip toliau...

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

E. Vareikis. Vabalai košėje arba mintys apie (ne)ratifikuojamą Stambulo konvenciją (53)

Lietuvos Seime prieš savaitę vyko diskusija apie nevienareikšmiškai vertinamą Stambulo konvenciją, kurios pilnas pavadinimas yra Europos tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo. Ji pasirašyta prieš šešerius metus, pasak konferencijos organizatorių , tikimasi greito ratifikavimo ir Lietuvos Seime.

V. Čmilytė-Nielsen. Reali, o ne popierinė pagalba nevaisingoms poroms (27)

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas buvo didžiulis žingsnis pirmyn vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms. Praėjus pusmečiui atėjo laikas apžvelgti, ar nevaisingoms poroms teikiama pagalba yra efektyvi, kaip įstatymas veikia praktikoje.

R. Žakaitienė. Ar tikrai reikalinga aukštojo mokslo reforma? (55)

Dažnai šiuo metu kalbame apie talentų pritraukimą, bet dar per retai apie talentų išlaikymą. Lietuvių, pasirenkančių studijuoti užsienio universitetuose, skaičius kasmet auga. Pagrindinė to priežastis – aukštesnė studijų kokybė.

A. Maldeikienė. Valdžios kurtumo kaina (154)

Birželio pradžioje Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje finansų ministrui Viliui Šapokai uždaviau, atrodytų, paprastą klausimą: kokia pajamų suma keturių asmenų šeimą (tėveliai ir du vaikai) jau padaro pakankamai turtinga, kad ji galėtų pradėti mokėti didesnius mokesčius.

R.J. Dagys. Strategiškai siekiame proveržio mokslo srityje? Ne. (30)

Kalbos apie vykstantį ir būsimą proveržį technologijų, biomedicinos, fizinių mokslų srityse yra tapęs beveik gero skonio ženklu tarp aukštesnio rango šalies politikų.