A. Melianas. Pamokanti istorija apie Elados šalį (skirta nesidomėjusiems ekonomika)

 (30)
Kartą buvo dieviškai graži šalis, kurioje gyveno nuoširdūs ir draugiški žmonės.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Jie gamindamo skanų maistą ir vyną, mokėdavo linksmintis ir nuoširdžiai džiaugdavosi svetimšaliais, kuriems mielai pasakodavo didingą savo šalies istoriją. Visko buvo per šimtmečius ir pastaruoju metu jautėsi, kad kai kurie Elados gyventojai įprato dažniau linksmintis, o ne auginti alyvmedžius, spausti vyną ar statyti laivus.

Retsykiais Elados šalies gyventojai rinkdavo savo valdovą. Šį kartą dauguma jų patikėjo tokiam Psitrui, kuris daug žadėjo nemokamų gėrybių – kam gi nesinori jų nemokamai? Nors dalis žmonių ir abejojo tais pažadais, bet vis tiek rinko Psitrą – „O gal išties jam pavyks?“ Tik tie, kurie ilgai ir sunkiai dirbo augindami ožkas ar sodus, gamindami vežimus ir laivus, žinojo, kad nemokamų gėrybių nebūna - viskas atsiranda sunkiai ir nuosekliai dirbant.

Tapęs Elados valdovu Psitras ir jo iždo tvarkytojas Farfakis paskelbė pirmajį įsaką – „Visi Elados žmonės gali imti prekes iš pirklių nemokamai, o ir ankstesnės gyventojų skolos prekybininkams ir amatininkams nurašomos – jie ir taip jau daug metų lobo iš paprastų žmonių“.

Iš pradžių žmonės nepatikėjo - kaip tai nemokamai? Bet paskui keletą veltėdžių įsidrąsino: „Ai, vis tiek mums nėra ką prarasti“. Kai kiti pamatė, kad tie tinginiai pilnais glėbiais eina iš krautuvių ir turgaus – minios plūstelėjo įkandin. Pagaliau juk ir Šventajame rašte yra paminėta apie nemokamą dangaus maną ir žuvis. O Elados gyventojai tikrai gerbė viską, kas šventa. 

Kai kurie amatininkai ir pirkliai bandė protestuoti, tačiau netrukus buvo apraminti valdovo sargybinių. Tada jie nusprendė nebevežti į Eladą prekių, negaminti maisto ir, suprantama, nemokėti valdovui mokesčių – o iš ko gi jam mokėti, kai viskas nemokamai? Pagaliau ir sargybiniai nusprendė: „ O kam mums dieną naktį budėti, kai algos nėra, o ir pasiimti nemokamai viską iš sandėlių galime – jėgos tai turime!“

Ir nuostabiojoje Eladoje įsiviešpatavo chaosas – net mieliausi ir nuoširdžiausi žmonės darėsi pikti ir pavydūs:„ Ar tik kaimynas ne daugiau pritempė nemokamų gėrybių?“. Svetimšaliai jau irgi vis rečiau pasirodydavo. 

Tada Psitras ir pareiškė: „ Na, jei nepatinka mano gerasis įsakas, tai galiu ir atsistatydinti. O jūs, žmonės, susirinkite ir nuspręskite, ar reikia grąžinti skolas.“

Ir Elados žmonės susimąstė: „Kodėl mes galvojome tik apie dangaus mana ir pamiršome kitus Šventojo rašto, kurį taip mėgome, žodžius: „Negeisk svetimo“, „Netikėkite netikrais pranašais“ ir taip toliau...

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

Ž. Pinskuvienė. Seimūnams milijono eurų pasidarė per mažai (76)

Tik pagalvokite, ką galėtumėte nuveikti už milijoną eurų. Vieni veikiausiai susimąstėte apie šeimos, vaikų, tėvų ar savo gerovę, kiti apie gardesnį kąsnį ir pilnesnį stalą, treti apie vaistus, kuriuos, pagaliau, neskaičiuodami paskutinių centų galėtumėte nusipirkti. O ar žinote, kam šį milijoną išleido mūsų Seimo nariai? Leiskite papasakosiu, tik įspėju, kad nė cento neįkrito į paprasto žmogaus kišenę.

P. Auštrevičius. Galime daugiau nei uždrausti ar „patrolinti“ (58)

Žvelgiant iš šalies neapleidžia įspūdis, kad Lietuvos politiniame gyvenime tebesitęsia televizijos debatų formatas ir kažkur aplink diskusijos dalyvius skraido įkyri musė. Seimo rinkimai įvyko prieš gerą pusmetį, bet Vyriausybėje ir Seime toliau kalbama „kas būtų, jeigu būtų“, tebebandoma įtikinti turint gerų ketinimų, mosikuojama rankomis. Pirmajame plane įsitvirtino alkoholio draudimo epopėja. Be viso šito – nauji apsižodžiavimai.

A. Guoga. V. Mazuronis. Ar ateities kartos dar turės miško? (74)

Karštas diskusijas sukėlusi miškų urėdijų reforma paskatino atidžiau pasiaiškinti kas, kodėl ir kaip.

E. Vareikis. Patriotizmas ir informacinės grėsmės nacionaliniam saugumui (44)

Teisūs yra tie politikai, kurie žino, kad karas kyla tada, kai jo mažiausiai tikiesi, ir pasirodo yra, būtent, toks, kokiam nesi pasiruošęs.