A. Markevičius. Ką galėtų padaryti ir nepadaro liberalai?

 (16)
„Sunkus šimtadienis“ – viešai įvertino Liberalų sąjūdžio pirmininkas, sostinės meras vyriausybės šimto dienų darbus.
Algirdas Markevičius
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Liberalai būtų darę...“ – ir prisvajojo Remigijus Šimašius, ką jis būtų padaręs, jeigu jam būtų atriekę kas tą gabalą valdžios, kurio saldų kvapą Liberalų sąjūdis jau uoste uodė artėjant rinkimams, iki tol, kol tuometinis partijos vadovas Eligijus Masiulis neįkliuvo su alkoholinio gėrimo dėžute prigrūsta kupiūrų. Liberalai – visa Seime esanti frakcija ir naujai partijos buvo apklausti prokuratūroje, pasipasakojo apie savo ryšius su MG „Baltic“. Naująjį Liberalų sąjūdžio pirmininką R. Šimašių pareigūnai jau dukart apklausė apie galimas koncerno įtakas. Tuo tarpu viešai liberalų lyderis svajoja, ką jis padarytų, jeigu būtų valdžioje.

Svajonės su areštuota gėrimo dėžute atrodytų realesnės negu disponuojant jos turiniu. Neveltui Eligijus Masiulis griebėsi šiaudo ir per televiziją paporino pasaką apie paskolų bobutę – vieno didžiausių šalies verslo koncernų viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, susimylėjusį paremti politiko verslą šimtatūkstantine eurų suma.

Dabar gi tos sumos nei atidirbsi, nei atiduosi. Paporinęs paskolų bobutės pasaką, E. Masiulis jos pagrindu atakuoja teismus – atiduokite areštuotus 250 tūkstančių eurų tūkstančiais eurų. Deja, įkalčiai taip lengvai negrąžinami.

O tuo metu E. Masiulio įpėdinis - R. Šimašius dabar tarsi prie suskilusios geldos viešai svajoja toliau: „liberalai būtų padarę...“

Remigijau Šimašiau, jūs ne tik į didžiausią politinės korupcijos skandalą įsivėlusios partijos pirmininkas! Leiskite priminti - jūs dar ir Vilniaus miesto meras. Ir jūsų kadencijos šimtadienis jau seniai praėjo. Girdėti, kad jau skambina Jūsų pusės kadencijos varpai. O ką padarėte, kad sostinės gyventojams pagerėtų ar pagražėtų būtis?

Atvirkščiai. Nuo legioneliozės sostinėje miršta žmonės, kaip kokiais viduramžiais, nes mieste nesugebama pasirūpinti vandentiekio higiena. Bet kurio kito miesto merui dėl trijų mirčių tikrai būtų interpeliacija, jeigu ne apkalta.

Negana, kad Vilniaus darželius puola žiurkės, vaikams kaip trūko vietų darželiuose taip toliau trūksta. Net Vilniaus miesto tarybos narys – konservatorius Vidas Urbonavičius turėjo neteisėtais būdais ieškoti kelių, kaip įkišti vaiką į Vilniaus darželį. Tai ką jau kalbėti vilniečiams, kurie nesėdi sostinės taryboje. Negavusiems vietų savivaldybės darželiuose meras R. Šimašius pasiūlė būdą – 100 eurų, kurie taptų dalimi mokėjimo privačiuose darželiuose. Privatūs darželiai sėkmingai pakėlė įkainius ir susišlavė savivaldybės paramą.

Miegamųjų Vilniaus mikrorajonų kiemai ir gatvės tebelieka duobėti ir užgrūsti automobiliais. Tai jau nebėra ką kalbėti apie garsiai aptarinėjamos Lietuvos šimtmečio paminklus. Šia tema mero negirdėti – nebent vėl grįžtant prie „MG Baltic“ reikalų, kai pareigūnams Vilniaus meras turėjo pasipasakoti apie susitikimus su koncerno vadovais, su kuriais, sakosi, aptarinėjęs paminklo J. Basanavičiui perspektyvas.

Gebantį gražiai šypsotis ir pramintą „meru manekenu“ Remigijų Šimašių dažniausiai pamatysi asmenukėse su Prezidente prie Kalėdinės eglutės arba kerpantį juosteles ankstesnių vyriausybės ir sostinės valdžių baigiamuosiuose projektuose.

Viešai dūsaudamas apie sunkų vyriausybės šimtadienį ir ką galėtų padaryti per šimtą dienų, R. Šimašius jau savo šypsena kalba apie nepakeliamą mero kadencijos lengvumą, ir ko nepadarė per dvejus savo kadencijos metus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

P. Auštrevičius. Galime daugiau nei uždrausti ar „patrolinti“ (22)

Žvelgiant iš šalies neapleidžia įspūdis, kad Lietuvos politiniame gyvenime tebesitęsia televizijos debatų formatas ir kažkur aplink diskusijos dalyvius skraido įkyri musė. Seimo rinkimai įvyko prieš gerą pusmetį, bet Vyriausybėje ir Seime toliau kalbama „kas būtų, jeigu būtų“, tebebandoma įtikinti turint gerų ketinimų, mosikuojama rankomis. Pirmajame plane įsitvirtino alkoholio draudimo epopėja. Be viso šito – nauji apsižodžiavimai.

A. Guoga. V. Mazuronis. Ar ateities kartos dar turės miško? (47)

Karštas diskusijas sukėlusi miškų urėdijų reforma paskatino atidžiau pasiaiškinti kas, kodėl ir kaip.

E. Vareikis. Patriotizmas ir informacinės grėsmės nacionaliniam saugumui (38)

Teisūs yra tie politikai, kurie žino, kad karas kyla tada, kai jo mažiausiai tikiesi, ir pasirodo yra, būtent, toks, kokiam nesi pasiruošęs.

A. Kubilius. Svarbiausias iššūkis Gintautui Paluckui – ar atsikratys socialdemokratų priklausomybės nuo totalinio melo? (278)

Gintautas Paluckas keičia Algirdą Butkevičių. Tai gerai. Nepažįstu taip gerai Gintauto Palucko, kad galėčiau lengvabūdiškai spėlioti, kaip jam seksis, bet akivaizdu, kad baigiasi 27 metus trukusi „brazauskinė“ era socialdemokratų gyvenime.