A. Maldeikienė. Otai su baravykais kaip empatijos matas

 (127)
Pastarosiomis dienomis kiekviena valdžios galva pasvarsto, ką reikėtų daryti, kad išvengtume tokių ir panašių tragedijų, kokia įvyko metų pradžioje Kėdainiuose.
Aušra Maldeikienė
Aušra Maldeikienė
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Tikrai žinau, ko NEREIKIA daryti, kad tragedijos, kai nuo prasto išsilavinimo, socialinių įgūdžių stokos, dvasinio abuojumo ir, tikėtina, alkoholinės abstinencijos apdujęs žmogus muša žmoną ir žudo savo vaikus, nepasikartotų.

Svarbiausia, NEREIKIA kurti komisijų, kaip mažinti atskirtį ir kovoti su patyčiomis, kurios atsiranda prie pietų stalo Prezidentei su ministrais ir didžiu žmogaus teisų gynėju (vis dar socdemas, ar ne?) Algirdu Butkevičiumi pasimėgavus oto ir lašišos suktiniais su špinatais, veršienos kepsniu su baravykais, šokolado putėsiais su riešutiniu ir kavos padažu — ir užgėrus tai vandeniu (rūšis nenurodyta, o gaila) bei kava.

Esu suglumusi: nejaugi otas pramaišiui su veršiena ir šokoladu yra toks sprogstamasis mišinys, kad jo paragavusios šalies galvos nebesugeba mąstyti ir paklausti savęs paprastų dalykų. Be komisijų, tiesiog PATYS.
Aušra Maldeikienė

Esu suglumusi: nejaugi otas pramaišiui su veršiena ir šokoladu yra toks sprogstamasis mišinys, kad jo paragavusios šalies galvos nebesugeba mąstyti ir paklausti savęs paprastų dalykų. Be komisijų, tiesiog PATYS.

Kiek realu, kad viena socialinė darbuotoja su apytikriai 420 eurų atlygiu, dirbanti su 87 vaikais iš socialinės rizikos šeimų (Kėdainių rajono skaičiai) pajėgi adekvačiai įvertinti vaiko padėtį, pagalvoti, kaip jam realiai padėti, pamąstyti, kokios pagalbos reikia jo tėveliams? Ar numetant žmonėms nepadaromus darbus ir taip atsiskaitant net nežinau kam (Europos Komisijai, piliečiams???) problemos tikrai sprendžiamos? O gal jų sprendimo paieškos tik imituojamos?

Manau, kad išgelbėti visų tų jau prarastų pragertų gyvenimų nepavyks. Net jeigu pastarasis teiginys labai papiktins vadinamuosius Lietuvos kairiuosius — socialdemokratus, kurie išties godūs demagogai (neatsiprašau dabar net tų, kurie būdami socialdemokratų partijos nariai, kalba apie vertybes, — jei turi proto, patys mato tikrąjį savo partijos veidą) aš vis tiek tvirtinu, kad didžiajai daugumai aptariamų šeimų gali padėti tik tikėjimas ir Dievas — kalbu be ironijos.

Ir kadangi negalime padėti tiems, kurie jau nepajėgūs pagalbos priimti – tai keiskime veikimo logiką. Tarkime, padėkime tiems, kurie dirba. Konkrečiu atveju toms pačioms socialinėms darbuotojoms. Pradėkime už jų vieną pačių sudėtingiausių darbų mokėti padorų atlygį (mažiausia 600-700 eurų į rankas) ir nepamirškime jiems kasdien dėkoti, kad bando gelbėti šalį. Pagarba ir uždarbis, kuris leidžia išgyventi, bei, žinoma, adekvati darbo apimtis (nežinau kiek, ko gero, daugiausiai 10-15 tokių rizikos šeimų vaikų vienai darbuotojai) yra vienintelis situacijos gerinimo kelias.

Ne(be)vaidinkime „skandinavų“ ar „vokiečių“, kai per biudžetą perskirstome ne per 50 proc. BVP, o mažiau nei 30 proc. Kiek turi lėšų, eidamas į parduotuvę, už tiek ir perki. Tarkime, negali su dabartiniu biudžetu Lietuva turėti nemokamo aukštojo mokslo. Negali, ir viskas.
Aušra Maldeikienė

Jeigu neturime tokių galimybių (nėra pinigų biudžete, nėra tinkamų darbuotojų ir panašiai), tai nustokime vaidinti, kad socialinis darbas vyksta, uždarykime visas tas ir panašias programas, o lėšas permeskime ten, kur galime daryti tikrus darbus. Ir nekliedėkime apie komisijas ir programas, kuomet socialiniai darbuotojai stokoja elementarių darbo įrankių ir galimybių darbus atlikti.

Ne(be)vaidinkime „skandinavų“ ar „vokiečių“, kai per biudžetą perskirstome ne per 50 proc. BVP, o mažiau nei 30 proc. Kiek turi lėšų, eidamas į parduotuvę, už tiek ir perki. Tarkime, negali su dabartiniu biudžetu Lietuva turėti nemokamo aukštojo mokslo. Negali, ir viskas.

Tiesa, kai esi įpratęs valgyti otą, gal atrodo, kad jį gali įpirkti bet kas. Ne. Dauguma valgo makaronus. Ir, pridursiu, pagamintus ne iš pilno grūdo kietagrūdžių kviečių. Tiesiog — perka, kai būna akcijos, ir valgo pigiausius.

Pinigus, kurie bus skirti tokiems planams ruošti, atiduokime Kėdainių socialinėms darbuotojoms, kad jos paragautų oto, pasijustų pagerbtos, nusiramintų ir gal toliau sutiktų nuolankiai nešti savo gyvenimo kryžių, kurį ant jų pečių užmetė valstybė, turinti tokius ciniškus vadovus.
Aušra Maldeikienė

Taip ir mes galime turėti tik tiek socialinės rūpybos, kiek tam turime lėšų. Jei norime kitokių rezultatų, turime realiai įvertinti padėtį ir galimybes, ir pasakyti sau, ką galime išties padaryti.

Premjero paaiškinimai, kad iki vasario mėnesio bus parengtas konkretus veiksmų planas, kad tokios tragedijos kaip Kėdainiuose nebepasikartotų, pasakykime tiesiai šviesiai – yra kliedesys. Planą, žinoma, galima parašyti, bet išvengti žmogiškų tragedijų tiesiog neįmanoma. Taip galėtų atsitikti tik tokiu atveju, jeigu sugebėtume panaikinti fizikos ir socialinius dėsnius. Taigi pinigus, kurie bus skirti tokiems planams ruošti, atiduokime Kėdainių socialinėms darbuotojoms, kad jos paragautų oto, pasijustų pagerbtos, nusiramintų ir gal toliau sutiktų nuolankiai nešti savo gyvenimo kryžių, kurį ant jų pečių užmetė valstybė, turinti tokius ciniškus vadovus.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

A. Bilotaitė. Atkurti tikėjimą Lietuva (81)

Po visų gegužės įvykių norisi klausti, ar Lietuva, kaip demokratija, jau pasiekė dugną? Ar įmanoma žemiau nukristi? Prarasti dar daugiau pasitikėjimo, nuvilti daugiau žmonių? Kaip Lietuvos politikams tai „pavyksta“? Ar dar apskritai galima išbristi iš korupcijos ir valstybės grobstymo?

R. Budbergytė. Krovinių vežimas geležinkeliu – vis dar ne ant tų bėgių (15)

Vienas esminių Europos pramonės bei paslaugų sektoriaus konkurencingumo veiksnių – efektyvus prekių transportavimas, kuris taip pat turi didžiulę įtaką ekonominiam augimui ir darbo vietų kūrimui.

D. Petrulis. Oligarchas, kuris apsimetė žaliu valstiečiu (61)

Spėkite, apie kokią personą Kazimiera Prunskienė, kai iš jos buvo bandoma paveržti partijos pirmininkės regalijas, pasakė: „Tik tegu nebando apsimesti baudžiauninku ar valstiečiu!“?

K. Traškevičius. Marijampolėje socialinio būsto plėtrą lydi neskaidrumo šešėliai (14)

2015 metais Marijampolėje naujai pastatytame socialiniams būstams skirtame daugiabutyje įsikūrė pirmieji gyventojai.

B. Markauskas. „Valstiečiai“ vakar, šiandien ir rytoj (33)

Didėjant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) populiarumui žmonėms, ketinantiems balsuoti už sąjungą, kyla natūralus klausimas, kodėl jos pavadinime yra žodis „valstiečiai“.