A. Maldeikienė. Otai su baravykais kaip empatijos matas

 (127)
Pastarosiomis dienomis kiekviena valdžios galva pasvarsto, ką reikėtų daryti, kad išvengtume tokių ir panašių tragedijų, kokia įvyko metų pradžioje Kėdainiuose.
Aušra Maldeikienė
© DELFI / Tomas Vinickas

Tikrai žinau, ko NEREIKIA daryti, kad tragedijos, kai nuo prasto išsilavinimo, socialinių įgūdžių stokos, dvasinio abuojumo ir, tikėtina, alkoholinės abstinencijos apdujęs žmogus muša žmoną ir žudo savo vaikus, nepasikartotų.

Svarbiausia, NEREIKIA kurti komisijų, kaip mažinti atskirtį ir kovoti su patyčiomis, kurios atsiranda prie pietų stalo Prezidentei su ministrais ir didžiu žmogaus teisų gynėju (vis dar socdemas, ar ne?) Algirdu Butkevičiumi pasimėgavus oto ir lašišos suktiniais su špinatais, veršienos kepsniu su baravykais, šokolado putėsiais su riešutiniu ir kavos padažu — ir užgėrus tai vandeniu (rūšis nenurodyta, o gaila) bei kava.

Esu suglumusi: nejaugi otas pramaišiui su veršiena ir šokoladu yra toks sprogstamasis mišinys, kad jo paragavusios šalies galvos nebesugeba mąstyti ir paklausti savęs paprastų dalykų. Be komisijų, tiesiog PATYS.
Aušra Maldeikienė

Esu suglumusi: nejaugi otas pramaišiui su veršiena ir šokoladu yra toks sprogstamasis mišinys, kad jo paragavusios šalies galvos nebesugeba mąstyti ir paklausti savęs paprastų dalykų. Be komisijų, tiesiog PATYS.

Kiek realu, kad viena socialinė darbuotoja su apytikriai 420 eurų atlygiu, dirbanti su 87 vaikais iš socialinės rizikos šeimų (Kėdainių rajono skaičiai) pajėgi adekvačiai įvertinti vaiko padėtį, pagalvoti, kaip jam realiai padėti, pamąstyti, kokios pagalbos reikia jo tėveliams? Ar numetant žmonėms nepadaromus darbus ir taip atsiskaitant net nežinau kam (Europos Komisijai, piliečiams???) problemos tikrai sprendžiamos? O gal jų sprendimo paieškos tik imituojamos?

Manau, kad išgelbėti visų tų jau prarastų pragertų gyvenimų nepavyks. Net jeigu pastarasis teiginys labai papiktins vadinamuosius Lietuvos kairiuosius — socialdemokratus, kurie išties godūs demagogai (neatsiprašau dabar net tų, kurie būdami socialdemokratų partijos nariai, kalba apie vertybes, — jei turi proto, patys mato tikrąjį savo partijos veidą) aš vis tiek tvirtinu, kad didžiajai daugumai aptariamų šeimų gali padėti tik tikėjimas ir Dievas — kalbu be ironijos.

Ir kadangi negalime padėti tiems, kurie jau nepajėgūs pagalbos priimti – tai keiskime veikimo logiką. Tarkime, padėkime tiems, kurie dirba. Konkrečiu atveju toms pačioms socialinėms darbuotojoms. Pradėkime už jų vieną pačių sudėtingiausių darbų mokėti padorų atlygį (mažiausia 600-700 eurų į rankas) ir nepamirškime jiems kasdien dėkoti, kad bando gelbėti šalį. Pagarba ir uždarbis, kuris leidžia išgyventi, bei, žinoma, adekvati darbo apimtis (nežinau kiek, ko gero, daugiausiai 10-15 tokių rizikos šeimų vaikų vienai darbuotojai) yra vienintelis situacijos gerinimo kelias.

Ne(be)vaidinkime „skandinavų“ ar „vokiečių“, kai per biudžetą perskirstome ne per 50 proc. BVP, o mažiau nei 30 proc. Kiek turi lėšų, eidamas į parduotuvę, už tiek ir perki. Tarkime, negali su dabartiniu biudžetu Lietuva turėti nemokamo aukštojo mokslo. Negali, ir viskas.
Aušra Maldeikienė

Jeigu neturime tokių galimybių (nėra pinigų biudžete, nėra tinkamų darbuotojų ir panašiai), tai nustokime vaidinti, kad socialinis darbas vyksta, uždarykime visas tas ir panašias programas, o lėšas permeskime ten, kur galime daryti tikrus darbus. Ir nekliedėkime apie komisijas ir programas, kuomet socialiniai darbuotojai stokoja elementarių darbo įrankių ir galimybių darbus atlikti.

Ne(be)vaidinkime „skandinavų“ ar „vokiečių“, kai per biudžetą perskirstome ne per 50 proc. BVP, o mažiau nei 30 proc. Kiek turi lėšų, eidamas į parduotuvę, už tiek ir perki. Tarkime, negali su dabartiniu biudžetu Lietuva turėti nemokamo aukštojo mokslo. Negali, ir viskas.

Tiesa, kai esi įpratęs valgyti otą, gal atrodo, kad jį gali įpirkti bet kas. Ne. Dauguma valgo makaronus. Ir, pridursiu, pagamintus ne iš pilno grūdo kietagrūdžių kviečių. Tiesiog — perka, kai būna akcijos, ir valgo pigiausius.

Pinigus, kurie bus skirti tokiems planams ruošti, atiduokime Kėdainių socialinėms darbuotojoms, kad jos paragautų oto, pasijustų pagerbtos, nusiramintų ir gal toliau sutiktų nuolankiai nešti savo gyvenimo kryžių, kurį ant jų pečių užmetė valstybė, turinti tokius ciniškus vadovus.
Aušra Maldeikienė

Taip ir mes galime turėti tik tiek socialinės rūpybos, kiek tam turime lėšų. Jei norime kitokių rezultatų, turime realiai įvertinti padėtį ir galimybes, ir pasakyti sau, ką galime išties padaryti.

Premjero paaiškinimai, kad iki vasario mėnesio bus parengtas konkretus veiksmų planas, kad tokios tragedijos kaip Kėdainiuose nebepasikartotų, pasakykime tiesiai šviesiai – yra kliedesys. Planą, žinoma, galima parašyti, bet išvengti žmogiškų tragedijų tiesiog neįmanoma. Taip galėtų atsitikti tik tokiu atveju, jeigu sugebėtume panaikinti fizikos ir socialinius dėsnius. Taigi pinigus, kurie bus skirti tokiems planams ruošti, atiduokime Kėdainių socialinėms darbuotojoms, kad jos paragautų oto, pasijustų pagerbtos, nusiramintų ir gal toliau sutiktų nuolankiai nešti savo gyvenimo kryžių, kurį ant jų pečių užmetė valstybė, turinti tokius ciniškus vadovus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Bilotaitė. Vidaus sandoriai: kaip gėris pavirto blogiu (24)

Vogti yra blogai, – sutinka visi. Apvaginėti valstybę prisidengiant skylėtais įstatymais ir kilniais visuomeniniais tikslais – jau nieko tokio. Štai ši nuostata atriša rankas pinigų skirstytojams krautis naudą sau ir saviems, taip pamažu skurdinant valstybę ir žlugdant pastangas gyventi geriau.

V. Vaitiekūnaitė. Savaitė be patyčių – ar įmanoma Lietuvoje? (30)

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), atlikusi tyrimus, jau senokai įspėjo, kad daugiausiai besityčiojančių ir jų aukų – Lietuvoje. Tuomet buvo apklausti ir tiriami trylikamečiai. Be Lietuvos vaikų, daugiausia nuo patyčių kenčia Latvijos ir Portugalijos paaugliai.

A. Kirkutis. Sveikatos tausojimo ir stiprinimo srityje – populizmui ne (17)

Išsakyti šias mintis paskatino spaudoje pasirodžiusi informacija apie siūlymą drausti rūkyti teritorijoje aplink Seimą. Šis klausimas buvo svarstomas Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje ir jam buvo nepritarta. Kodėl?

A. Sakalas. Lietuvoje yra dvi teisės: viena Seimo nariams, kita – jų rinkėjams (73)

Tokia išvada peršasi savaime stebint Seimo mėginimus apsaugoti savo narį M. Adomėną nuo teisinio persekiojimo už jo teiginius apie žurnalistę R. Janutienę, išsakytus 2016 m. rugsėjo 16 d. Seime spaudos konferencijos metu.

Ž. Pinskuvienė. Kai į kovą stoja moralė ir alkis, laimi pastarasis (149)

„Lietuva tirpsta it sniegas pavasarį“, – per žinias ir vėl skambinama pavojaus varpais. Pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. žmonių, per pirmus du šių metų mėnesius – beveik 14 tūkst. gyventojų, rodo oficiali statistika. O ir tie, kurie čia dar liko, nebeįstengia nusipirkti net duonos – kasdien autobusais lietuviai keliauja į kaimyninę Lenkiją įsigyti pigesnio maisto.