Mūsų kritiškas požiūris į šią Vyriausybę taip pat ne kartą buvo išsakytas ir, atrodytų, nėra ką daugiau pridurti, tačiau patys socialdemokratai savo propagandinėmis pastangomis paskatino dar kartą sugrįžti prie valdžios metinių temos.
Praėjusios savaitės pabaigoje socialdemokratai internete paskelbė tai, ką jie pavadino savo Vyriausybės darbų svarbiausiu dešimtuku ir šis sąrašas eilinį kartą privertė nusistebėti: šalia tokių melagingų tariamų nuopelnų, kaip socialiai jautresnis 2014 metų biudžetas (kai iš tikrųjų jame numatytas valdžios algų didėjimas 30 proc. ir nulinis pensijų didėjimas), pradėta sveikatos sistemos reforma (kai iš tikrųjų, be visus išgąsdinusių kalbų, daugiau nieko ir nėra nuveikta), ar išsaugotos 150 mokyklų rajonuose (apie ką niekas, išskyrus pačius socialdemokratus, ir nežino); šalia tokių nuolat pasikartojančių bandymų perrašyti istoriją, kai teigiama, kad tik šiais metais pajudėjo suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba ar realiai pradėta „Rail Baltica“ statyba; šalia tokių žinomų propagandinių triukų, tokie realūs darbai, kaip minimalios algos pakėlimas ar renovacijos pajudėjimas, atrodo labai skurdžiai. Valdantieji per šiuos metus išties pasižymėjo tik tuo, kad pasididinto atlyginimus 30 proc., įsigijo dešimtis naujų prabangių automobilių, išvarė „Chevron“ ir stengiasi iš Lietuvos išguiti jaunus profesionalus, kaip Paulius Lukauskas ar Milda Dargužaitė. Tai yra tikrieji šios valdžios nupelnai.
Iš tiesų esminis pasibaigiančių valdžios metų simbolis yra tai, kad, nepaisant visų propagandinių pastangų, valdžios nuveiktų darbų sąrašas yra labai skurdus.
Valdančioji dauguma išties daug energijos ir pastangų skyrė buvusios Vyriausybės nuveiktų darbų kritikai, stengėsi juos kaip įmanoma diskredituoti, neretai užsimiršdami nebesantys opozicijoje. Šioje vietoje į galvą topteli „juodųjų archeologų“ metafora.
Tai žmonės, kurie knaisiojasi praeityje, ieškodami sau naudos ir kenkdami valstybei, bet dažniausiai randantys tik alaus butelių kamštelius. Per šiuos metus matėme, kaip valdžia dėjo didžiules pastangas įvairiomis komisijomis ieškodama praeityje sau asmenines naudos, bet dažniausiai rasdavo tik alaus butelio kamštelius. Artūro Skardžiaus energetikos komisija, Artūro Paulausko pastangos atrasti ką nors prieš Prezidentę, Algirdo Butkevičiaus pastangos užleisti prokurorus ant Visagino atominės elektrinės – tai šių metų „juodosios politinės archeologijos“ pasiekimai.
Per šiuos metus matėme nuoseklią valdančiosios koalicijos elgesio Seime radikalizaciją, kai Seimo salėje vis mažiau erdvės lieka diskusijoms dėl politikos turinio, o vis daugiau turgaus lygmens gražuliškų išpuolių.
Galima spėti, kad toks valdančiosios koalicijos gražulėjimas tiesiog atspindi menką valdančiosios koalicijos intelektinį potencialą, kai garsiais šūkavimais bandoma pridengti minčių, idėjų ir darbų skurdumą.
Viso to pasekmė – valdžios politika, pasiklydusi tarp propagandinio praeities knaisiojimo ir šiandieninio gražulėjimo, pasiklydusi savo nepilnavertiškumo kompleksuose, prarandanti bet kokį telkimosi kokia nors ateities kryptimi potencialą. Dėl to tenka tiesiog apgailestauti. Taigi pridengiant tokį tuštumą nueinama propagandinio kalbėjimo keliu. Nevengiama ir didelės dozės netiesos sakymo.
Pirmųjų metinių proga valdžiai norisi palinkėti paprasto supratimo, kad vieneri metai ketverių metų kadencijoje yra beveik trečdalis viso kelio, kurį per šią kadenciją teks nueiti. Kol kas tenka tiesiog konstatuoti, kad nueita distancija nebuvo turtinga darbais. Linkiu, kad to paties vertinimo nereikėtų pakartoti prabėgus dvejiems šios kadencijos metams.
Premjerui A. Butkevičiui patarčiau daugiau pastangų skirti dideliems darbams valstybės labui, o mažiau laiko ir pastangų eikvoti propagandai. Siūlyčiau siekti įdirbio tiems projektams, dėl kurių reikia platesnio politinio sutarimo, ypač ten, kur yra stiprios interesų grupės, išmušančios politikus ir partijas iš susitarimo ir tęstinumo rėmų.
Viena iš tokių sričių, be abejo, energetika. Besitęsianti Lietuvos priklausomybė nuo importuojamų žaliavų – labai pavojinga, tiek elektros, tiek gamtinių dujų rinkose. Tai mūsų šalies Achilo kulnas ir jeigu bus Vyriausybės nuoširdžios pastangos šią problemą spręsti, visada paremsime. Ypač jeigu tų pastangų nelydės tokia gausi tuščia valdžios propaganda.