Pateikta ataskaita yra pirmoji, kurią pateikė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė. Ataskaita yra vertinga, nes atspindi šios Vyriausybės veiklos turinį ir komunikavimo stilių, kurių vieno nuo kito negalima atskirti, nes ši Vyriausybė ypač daug dėmesio skiria ne veiklai, o komunikavimui.
Ataskaita pateikia pagrindinius darbus ir rezultatus, kuriais ši Vyriausybė didžiuojasi ir džiaugiasi, tačiau skaitant ataskaitą aiškėja, kad tokia ataskaita mažai ką bendro turi su šios Vyriausybės veiklos ataskaita, su atsiskaitymu už tikrąją veiklą, nes labiausiai džiaugiamasi rezultatais, kurie su A.Butkevičiaus Vyriausybės veikla neturi nieko bendro.
Štai ataskaitos pradžioje Vyriausybė apžvelgia tai, kas jai 2013 m. buvo svarbiausia ir pateikia tai, kas yra pavadinta „Vyriausybės prioritetinių sričių apžvalga: esminiai pokyčiai ir iššūkiai“. Šiame skyriuje yra pateikiama tai, kuo Vyriausybė ypač didžiuojasi, atsiskaitydama Seimui už savo veiklą 2013 m.
Ką pagal ataskaitą, tariamai, pavyko pasiekti šiai Vyriausybei 2013 m.?
Štai kuo Vyriausybė giriasi savo ataskaitoje:
1. BVP augimas virš 3.3 proc;
2. Vyriausybe gerino verslo sąlygas („Doing Business“ reitinguose Lietuva pakilo iš 27 į 17 vietą);
3. Lietuva tarp Baltijos valstybių yra patraukliausia investicijoms ir antra pagal patrauklumą tarp ES valstybių;
4. Pagerėjo Lietuvos žmonių ekonominiai lūkesčiai;
5. Didėjo vidutinis darbo užmokestis (5 proc.). Tam didelę įtaką turėjo Vyriausybės sprendimas dėl MMA padidinimo iki 1000 lt;
6. Mažėjo nedarbas. Mažėjo jaunimo nedarbas;
7. Paspartėjo renovacija;
8. Buvo gerai įgyvendinami strateginiai energetikos projektai;
9. Inicijuoti nauji strateginiai energetikos projektai – įvertintos biomasės galimybės;
10. Pasirengta tolesnei šilumos ūkio pertvarkai;
11. Pavyko sumažinti emigraciją;
12. Mažėja socialines paramos gavėjų;
13. Pavyzdingai pirmininkauta ES.
Toks Vyriausybės pateikiamas sau prisiskiriamų „nuopelnų“ sąrašas yra mažų mažiausiai stebinantis, nėra tikslus, ir daugelyje vietų neturintis nieko bendro su XVI A.Butkevičiaus Vyriausybės veikla.
Matydami A.Butkevičiaus Vyriausybės nesugebėjimą pateikti objektyvios ataskaitos apie savo veiklą, mes pateikiame „tikrąją“ ataskaitą apie Vyriausybės nuveiktus darbus, padarytas klaidas, pasiektus rezultatus ir tai, kas gero Lietuvoje įvyko per 2013 m., nepaisant šios Vyriausybės pastangų.
Dėstydami „tikrąją“ ataskaitą apie XVI Vyriausybės pasiekimus visų pirma remiamės pačios Vyriausybės įvardintais svarbiausiais rezultatais, bet apie juos sakome tiesą, o ne vien tik savigyrą. Šiuo tekstu siekiame parodyti, kaip turėtų atrodyti sąžininga ir objektyvi tokios Vyriausybės veiklos ataskaita, jeigu Vyriausybei tikrai rūpėtų kiekvienas žmogus, kuriam tiesa yra ne mažiau svarbi nei darbas, atlyginimas ar pensija.
„TIKROJI“ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2013 M. VEIKLOS ATASKAITA
1. Nuoširdi padėka XV Vyriausybei už suvaldytą krizę ir sukurtą pagrindą ekonomikos atsigavimui.
2. XVI Vyriausybė džiaugiasi, kad per 2013 m. pavyko išvengti klaidų, kurios būtų galėjusios sugadinti tas pozityvias ekonomikos tendencijas, kurias sukūrė XV Vyriausybė.
XVI Vyriausybė džiaugiasi, kad tos geros ekonomikos tendencijos, kurios pasimatė įveikiant krizę jau 2010 m. – spartus eksporto augimas ir to sąlygotas BVP atsigavimas, gerėjantys žmonių ekonominiai lūkesčiai, ekonomikos atsigavimo sąlygotas nedarbo, ir ypač jaunimo nedarbo mažėjimas, emigracijos srautų susitraukimas ir reemigracijos didėjimas – kad tai tęsėsi ir 2013 m. XVI Vyriausybė siekdama nepakenkti šioms geroms, iš ankstesnių metų paveldėtoms tendencijoms, nesiėmė jokių naujų ekonomikos skatinimo iniciatyvų, tokių būdu siekdama išvengti pavojingų klaidų, kurios galėtų pakenkti tokioms geroms tendencijoms. XVI Vyriausybė džiaugiasi, kad vienintelė ryškesnė šios Vyriausybės ekonominė iniciatyva – 2013 m. pradžioje vienkartiniu veiksmu padidinti MMA daugiau nei 20 proc. – nepakenkė pozityvioms ekonomikos augimo tendencijoms, nors tokia grėsmė buvo.
2.1. BVP augimo 2013 m. tendencija tęsiasi nuo 2010 m.
Kaip rodo 1 pav. duomenys ir Lietuvos statistikos departamento duomenys (2 pav.) – Lietuvos ekonomikos spartus augimas prasidėjęs dar 2010 m. XV Vyriausybės darbo metu, tęsėsi ir 2013 m. Tai leido 2013 metų viduryje pasidžiaugti tuo, kad pagal „Eurostato“ duomenis Lietuvos BVP vienam gyventojui pasivijo ir pralenkė analogišką Estijos rodiklį – tai yra Lietuva iš giliausios pasaulinės krizės išeina su stipriausia tarp Baltijos valstybių ekonomika ir tai yra didelis XV Vyriausybės, dirbusios 2008-2012 m. pasiekimas.
2.2. Toliau gerėjo vartotojų ekonominiai lūkesčiai, tačiau bendrasis ekonominių vertinimų rodiklis nustojo augti
Tuo tarpu ekonominių vertinimų rodiklis, po pradinio spartaus augimo 2009-2011 m., nustojo augti jau 2012 m., neaugo ir 2013 m.
2.3. Toliau mažėjo nedarbas ir jaunimo nedarbas
6pav. Jaunimo nedarbas (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)
2.4. Toliau mažėjo emigracijos srautai ir augo reemigracijos tempai
7 pav. Emigracijos nuoseklus mažėjimas ir reemigracijos didėjimas (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)
2.5. Augant ekonomikai, pradeda augti ir atlyginimai
8 pav. Vidutinio atlyginimo augimo tendencijos (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)
2.6. Toliau nuosekliai mažėjo socialinės paramos gavėjų skaičius.
9 pav. Socialinės pašalpos išlaidų ir gavėjų kaita 60 savivaldybių (iš Vyriausybės ataskaitos).
2 SKYRIAIS APIBENDRINIMAS: XVI Vyriausybė džiaugiasi, kad geros ekonominės tendencijos, prasidėjusios XV Vyriausybei tinkamai suvaldžius ypač gilią ekonominę krizę, tęsiasi ir XVI Vyriausybės veiklos metu.
3. XVI Vyriausybė džiaugiasi tais XV Vyriausybės veiksmais, kurie davė rezultatus 2013 m.
3.1. Lietuva pakilo Pasaulio Banko „Doing Business“ reitinguose
XV Vyriausybė 2009-2012 m. nuosekliai gerino verslo sąlygas. XVI Vyriausybė stengiasi pasiekto įdirbio nesugadinti. XV Vyriausybė 2012 m. įgyvendino esminę reformą, kuri sudarė galimybes lengvai steigti naują verslo formą – Mažąją bendriją. Ši reforma buvo įvertinta ir Pasaulio Banko. 2013 m. sudarant ir paskelbiant kasmetinį Pasaulio Banko „Doing Business 2014” reitingą, Lietuva iš 27 vietos pakilo į 17 (Latvija – 24, Estija – 22, Lenkija – 45). Reitingo sudarytojai teigia, kad tokį šuolį lėmė 2012 m. įgyvendinta Mažųjų bendrijų reforma. Tarp ES valstybių Lietuva užima 6 vietą.
3.2. Lietuva – investuotojams patraukliausia Baltijos regiono valstybė
XV Vyriausybė 2009-2012 m. vykdė aktyvią investicijų pritraukimo politiką. Jos realizavimui buvo įsteigta speciali „Investuok Lietuvoje“ agentūra, kuriai ėmėsi vadovauti gabi, iš JAV į Lietuvą sugrįžusi, pasaulinės patirties įgijusi, jauna profesionalė Milda Dargužaitė. Nors 2013 m. pradžioje ministrė B.Vėsaitė ėmėsi žalingos iniciatyvos griauti gerai veikiančias „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ agentūras, tačiau iki 2012 m. pasiektas įdirbis ir per 2013 m. leido Lietuvai džiaugtis gerais investicijų pritraukimo rezultatais.
2013 m. atlikto Europos investicinio patrauklumo tyrimo duomenimis, Lietuva tarp Baltijos valstybių yra patraukliausia investuoti šalis ir antra pagal patrauklumą Europoje. 2013 m. Lietuvoje investavo 38 užsienio įmonės. Įgyvendinus visus šiuos investicinius projektus, planuojama sukurti daugiau kaip 3 580 naujų darbo vietų.
Pagal Vidurio ir Rytų Europos šalių dydį ir gyventojų skaičių Lietuvos rezultatai yra vieni geriausių regione. Pagal 2013 m. planuojamų sukurti darbo vietų skaičių milijonui gyventojų Lietuva šiame regione užima trečią vietą po Slovakijos ir Čekijos yra vienintelė šalis, kurioje 2013 m. užsienio investuotojai sukūrė daugiau darbo vietų nei 2008 m. Kitose šalyse investuotojų planuojamų darbo vietų skaičius gerokai sumažėjo ir iki šiol nepasiekė prieškrizinio lygio. Tai byloja apie Lietuvos patrauklumo augimą, ypač pastaraisiais metais, kai vis daugiau investuotojų atranda mūsų šalį, o anksčiau įsikūrę įvertina Lietuvos privalumus ir plečia savo veiklą.
3 SKYRIAUS APIBENDRINIMAS: XVI Vyriausybė džiaugiasi, kad 2013 m. buvo galima „nuskinti vaisius” tų konkrečių darbų ir reformų, kurias įgyvendino arba sukūrė reikalingas prielaidas dar XV Vyriausybė.
4. Vyriausybė džiaugiasi savo savarankiškai nuveiktais darbais
4.1. MMA padidinta iki 1000 litų
Iš karto po rinkimų priimtas sprendimas padidinti MMA nuo 850 litų iki 1000 litų, nors ir buvo rizikingas, tačiau kokių nors matomai neigiamų pasekmių nesukėlė – nedarbas neišaugo (nors nedarbo mažėjimo tempai 2013 m ir buvo mažesni nei 2012 m.), įmonių bankrotų nepadaugėjo. Tačiau ir matomų pozityvių pasiekimių bendrai ekonominei situacijai toks MMA didinimas taip pat nedavė.
4.2. Priimtas ir įgyvendintas naujas Teritorijų planavimo įstatymas
Pasinaudojant XV Vyriausybės esminiu įdirbiu rengiant naują Teritorijų planavimo įstatymo projektą, jau 2013 metų pirmąjį pusmetį šis įstatymas buvo priimtas ir yra pradedamas įgyvendinti. Jis palengvina ir praskaidrina visas teritorijų planavimo procedūras, todėl gali tik pozityviai įtakoti verslo sąlygas Lietuvoje.
4.3. Pradėta įgyvendinti nauja daugiabučių namų renovacijos koncepcija
Pasinaudojant XV Vyriausybės įdirbiu parengiant ir patvirtinant naują daugiabučių namų renovacijos programą, ši programa 2013 m. buvo pradėta realiai įgyvendinti. Šioje programoje, skirtingai nuo ankstesnės, buvo atsisakyta gyventojų prievolės patiems sudaryti su bankais sutartis, taip pat numatytas žymiai didesnis savivaldybių administracijų vaidmuo, taip ženkliai paspartinant renovacijos procesą. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į per kelerius krizės metus sukauptą patirtį ir atliktą analizę, nustatant kas trukdė ankstesniam renovacijos modeliui tapti labiau priimtinu žmonėms.
Galima taip pat pasidžiaugti, kad Lietuvai išeinant iš krizės, gerėja žmonių ekonominiai lūkesčiai, tai leidžia jiems taip pat drąsiau žiūrėti į renovacijos projekto įgyvendinimą. Po rinkimų neliko nekonstruktyvios politinės opozicijos, kuri ankstesniame laikotarpyje nevengdavo politikuoti renovacijos tema ir gąsdinti žmones, kad renovacijos programa yra pasmerkta žlugti.
Tačiau nepaisant ženkliai padidėjusio žmonių suinteresuotumo dalyvauti naujoje renovacijos programoje ir atsakingų institucijų pastangų spartinti renovacijos projektų rengimo ir derinimo tempus, realiai įgyvendinamų projektų skaičiaus augimo tempai išliko kritiškai žemi, ir todėl išlieka rizika, kad šiame ES finansinės paramos laikotarpyje, kuris baigiasi 2015 m., bus nespėta įsisavinti visų daugiabučių renovacijai skirtų lėšų.
4.4. Tęstas strateginių energetikos projektų įgyvendinimas
Pritardama prezidentei Daliai Grybauskaitei, kad XV Vyriausybei pavyko pasiekti esminių istorinių permainų Lietuvos energetinės nepriklausomybės reikaluose, XVI Vyriausybė iš esmės rūpinosi pradėtų įgyvendinti strateginių projektų tolesniu įgyvendinimu, pagal dar XV Vyriausybės patvirtintus projektus ir kalendorinius grafikus. Remiantis esminiu ir geru ankstesniu įdirbiu, XVI Vyriausybei skiriant pakankamą dėmesį projektų tęstinumui užtikrinti ar tam kad būtų išsprendžiami netikėti nauji iššūkiai, svarbiausių strateginių projektų įgyvendinimas 2013 m. vyko pakankamai sklandžiai.
Projektų įgyvendinimui nors ir trukdė, bet nepajėgė sustabdyti net ir įvairių interesų grupių pastangos diskredituoti svarbiausius strateginius projektus. Sudarius galimybę visas pastangas diskredituoti strateginius energetikos projektus sukoncentruoti Seimo sudarytoje tyrimo komisijoje, kuriai ėmėsi vadovauti socialdemokratas A.Skardžius, labai greitai paaiškėjo, kad pastarasis dėl savo elgesio ir mąstymo savybių sugebėjo tik diskredituoti pačias energetinių projektų diskreditacijos pastangas.
Per 2013 m., nepaisant pastangų išvengti aiškių apsisprendimų, vis tik galų gale paaiškėjo, kad XV Vyriausybės pradėtas įgyvendinti Visagino AE projektas yra reikalingas Lietuvai, ekonomiškai naudingas (ypač po to kai „Hitachi“ pagerino savo pasiūlymą) ir taip pat paaiškėjo, kokią nedovanotiną klaidą padarė dabartinės valdančios koalicijos partijos, kai būdamos opozicijoje elgėsi neatsakingai ir populistiškai, 2012 m. paremdamos žalingą ir klaidingą referendumą prieš Visagino AE.
Per 2013 m. taip pat paaiškėjo, kad ankstesnė opozicijos kritika XV Vyriausybei, kad ji nemoka derėtis su „Gazprom“, buvo visiškai nepagrįsta. XVI Vyriausybės pastangos per visus 2013 m. dėl ko nors susitarti su „Gazprom“, siūlant ir įvairias nuolaidas, buvo visiškai nerezultatyvios. Todėl galų gale paaiškėjo, kad teisinga buvo XV Vyriausybės pasirinkta taktika santykius su „Gazprom“ aiškintis statant alternatyvų dujų tiekimą garantuojantį Suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje; įgyvendinant ES „III energetikos paketą“ ir atskiriant nuosavybę dujų sektoriuje tam, kad terminalas galėtų netrukdomas veikti, taip pat inicijuojant „Gazprom“ veiklos tyrimą, kurį atlieka ES Konkurencingumo tarnyba bei paduodant skundą į Stokholmo arbitražą dėl „Gazprom“ nesąžiningos kainų politikos Lietuvoje. Šie XV Vyriausybės sukurti infrastruktūriniai ir teisiniai instrumentai lieka vieninteliai instrumentai ir XVI Vyriausybei, realiai siekiant pigesnių dujų vartotojams ir įgyjant tikrą nepriklausomybę nuo Gazprom monopolinio diktato.
4.5. Naujos XVI Vyriausybės iniciatyvos energetikos sektoriuje
Vyriausybė per 2013 m. dėjo daug pastangų siekdama įrodyti, kad energetikoje ji ne vien tik tęsia XV Vyriausybės pradėtų strateginių energetikos projektų įgyvendinimą. To siekdama A.Butkevičiaus Vyriausybė teigia, kad buvo inicijuoti nauji strateginiai energetikos projektai, turėsiantys ypač stiprų poveikį šalies konkurencingumo didėjimui. Vyriausybė per 2013 m. inicijavo du tokius projektus.
Nors jau XV Vyriausybė pradėjo plačiai įgyvendinti visą eilę projektų, kuriuose šilumos ir elektros gamybai naudojama biomasė, tačiau XVI Vyriausybė, siekdama parodyti, kad tik ji pradėjo rūpintis biomasės panaudojimu, sudarė darbo grupę, kuri įvertino biomasės panaudojimo galimybes. Nors tai buvo žinoma jau senai, bet tai parodė ir darbo grupės atlikta studija: biomasę naudojant pirmiausia šilumos ir elektros energijos gamybai, turėtų ne tik sumažėti šios energijos kaina vartotojams, bet ir atsirasti naujų darbo vietų su biomase susijusiose pramonės šakose.
Antrasis projektas, kurį inicijavo Vyriausybė – tai Šilumos ūkio pertvarkos planas, kuriuo siekiama pasirengti tolesnei šilumos ūkio pertvarkai. Nors šio plano projektą, liečiantį visų pirma Vilniaus ir Kauno šilumos ūkių pertvarką, parengė dar XV Vyriausybės Energetikos ministerija, tačiau merui A.Zuokui besipriešinant, ir šilumos ūkio oligarchams A.Janukoniui bei R. Stoniui darant įtaką dabartinėms su valstybės energetikos politika susijusioms institucijoms bei asmenis, šio plano niekaip nepavyksta nei patvirtinti, nei pradėti Vilniuje ar Kaune įgyvendinti.
4.6. Sėkmingas pirmininkavimas ES Tarybai
XVI Vyriausybė, paveldėjusi iš XV Vyriausybės jau nuo 2010 m. pradėtą gerą pasirengimą pirmininkavimui ES Tarybai, džiaugiasi, kad šis sėkmingai įveiktas išbandymas parodė, jog Lietuva yra subrendusi dideliems iššūkiams. Pirmininkavimo sėkmę lėmė suburta kelių šimtų diplomatų ir jaunų profesionalų komanda, kuri įrodė, jog yra pajėgi ne tik tinkamai pasirengti sudėtingam pirmininkavimui, bet galėtų įgyvendinti ir kitas didelės apimties modernias reformas Lietuvoje. Deja, pasibaigus pirmininkavimui nėra numatytas šios komandos resursų išsaugojimas ir tolesnis panaudojimas. Todėl pirmininkavimo metu įgyta neįkainojama patirtis toliau nebus panaudojama valstybės labui.
4 SKYRIAUS APIBENDRINIMAS: XVI Vyriausybė pripažįsta, kad vertindama visą pirmųjų metų derlių, gali pasigirti viso labo tik trimis savarankiškais darbais (MMA padidinimas, Teritorijų planavimo įstatymas, nauja daugiabučių namų renovacijos programa) ir vienu įvykdytu procesu (pirmininkavimas ES Tarybai). Energetikoje iš esmės tik tęsiami XV Vyriausybės pradėti projektai, o pastangos demonstruoti, kad ir XVI Vyriausybė geba pradėti kokius nors naujus stambius energetikos projektus toliau darbo grupių taip ir nepajudėjo.
5. Vyriausybės klaidos, kurias matė ne tik opozicija
XVI Vyriausybė, objektyviai vertindama pirmuosius savo veiklos metus, nuoširdžiai pripažįsta, kad per šiuos metus pasitaikė ir grubių klaidų arba nepavyko padaryti tai, kas buvo suplanuota. Taip įvyko dėl patirties stokos, dėl silpno pasirengimo darbui ir dėl skirtingo koalicijos partnerių požiūrio į pagrindinius koalicijos darbo tikslus.
5.1. Atėjimas į valdžią tam nepasirengus. Darbo grupių Vyriausybė. Neveikimo stagnacijos pagundos.
Tik pradėjus dirbti XVI Vyriausybei, paaiškėjo, kad darbui yra visiškai nepasiruošta. Todėl iš pradžių kiekvienai paaiškėjusiai problemai buvo skubama sudaryti darbo grupę, nes būnant opozicijoje nebuvo pasirengta tų problemų sprendimui. Tačiau darbo grupėms pasiūlius vienokį ar kitokį problemos sprendimą, toks pasiūlymas buvo dedamas „į gilų stalčių“, nes paaiškėdavo, kad siūlomas problemos sprendimas gali būti nepopuliarus. Taip pat paaiškėjo, kad buvimui valdžioje labai kenkia ankstesnis neatsakingas partinis populizmas tuo laikotarpiu, kai teko būti opozicijoje ir, pavyzdžiui, paremti klaidinantį referendumą prieš Visagino AE. Todėl būnant valdžioje tokiais klausimais premjerui A.Butkevičiui teko keisti nuomonę po keletą kartų per dieną.
XVI Vyriausybė sąžiningai prisipažįsta, kad iš XV Vyriausybės paveldėta gera ekonominė situacija ir koalicijos nepasirengimas kokioms nors didesnėms reformoms, skatina Vyriausybę vengti kokių nors didesnių projektų ar permainų, tuo pačiu išvengiant ir didesnių klaidų. XVI Vyriausybė supranta, kad tai ilgainiui veda į valstybės gyvenimo stagnaciją ir šalies konkurencingumo praradimus, tačiau XVI Vyriausybė yra įsitikinusi, kad geriau tokia stagnacija, nei prieš tai buvusios paskutinės socialdemokratų XIV G.Kirkilo Vyriausybės patirtis neskaidriai įgyvendinant ambicingą LEO LT projektą.
5.2. Algų sau pasididinimas – iššūkis valstybės padorumui
XVI Vyriausybė sąžiningai pripažįsta, kad praeitais metais didžiausia Vyriausybės klaida buvo sprendimas sau algas pasididinti iki 30 proc., visą mažiau uždirbantį viešąjį sektorių bei pensininkus paliekant be nieko. Nors tokį Vyriausybės sprendimą formaliai pavyko pagrįsti Konstitucinio Teismo sprendimu, tačiau XVI Vyriausybei buvo aišku, kad tai yra savanaudiškas sprendimas, pažeidžiantis bet kokius solidarumo, teisingumo ir padorumo principus.
5.3. Pauliaus Lukausko išvarymas ir Mildos Dargužaitės neišsaugojimas – platesnis simptomas
XVI Vyriausybė pripažįsta ir apgailestauja, kad nepavykus suvaldyti įvairių interesų grupių intrigų, ministrei B.Vėsaitei savo asmeninius interesus iškėlus aukščiau valstybės interesų, iš „Verslios Lietuvos“ agentūros vadovo posto buvo atleistas jaunas, gabus, pasaulinės patirties įgijęs profesionalas Paulius Lukauskas. XVI Vyriausybė taip pat apgailestauja, kad neapsikentusi XVI Vyriausybės abejingo požiūrio į investicijų pritraukimo svarbą, nekompetentingo kitų institucijų darbo šioje srityje iš pareigų taip pat pasitraukė ir agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė, kuri į šias pareigas buvo pakviesta ir atvyko, palikusi prestižinį darbą pasaulinėje korporacijoje.
XVI Vyriausybė gerai supranta, kad taip buvo nusiųstas labai blogas ir nuviliantis signalas jaunajai profesionalų kartai, kuri Vakaruose įgijusi išsilavinimą ir profesinės patirties, norėtų grįžti į Lietuvą ir savo žiniomis padėti Lietuvai tapti modernia šalimi. XVI Vyriausybė suvokia, kad nėra pajėgi nei pritraukti tokių jaunų profesionalų, nei apsaugoti svarbių postų nuo valdžios partijų siekio į juos paskirti sau artimus žmones, o ne kvalifikuotus profesionalus.
5.4. „Chevron“ išvarymas – „Gazprom“ interesų pergalė
XVI Vyriausybė nuoširdžiai apgailestauja, kad „Gazpromui“ artimi interesai valdančioje koalicijoje pasirodė esą stipresni nei pati Vyriausybė, Premjeras ar aplinkos ministras, kartu sudėjus. Vyriausybė viešai ragino pritarti „Chevron“ investicijai, tačiau nevaldė ir nesuvaldė situacijos valdančiojoje parlamentinėje daugumoje, kurioje savo valią diktavo Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas ir keletas garsiai šaukiančių „žaliųjų“. Tai ir nulėmė, kad Seime buvo priimti tokie sprendimai, dėl kurių savo tolesnių investicijų atsisakė kompanija „Chevron“.
Baigiamosios nuostatos
XVI Vyriausybė, sąžiningai suprasdama, kad per pirmus savo veiklos metus nėra daug ką naujo savarankiškai nuveikusi, džiaugiasi, kad nedaug ką ir pagadino. Todėl valstybės traukinys per šiuos metus pakankamai sėkmingai važiavo dar XV Vyriausybės nutiestais bėgiais. XVI Vyriausybė gerai supranta, kad ir per praeitus metus XVI Vyriausybės garsiai kartota kritika XV Vyriausybei „dėl „naktinės mokesčių“ reformos, dėl praskolintos Lietuvos, dėl „atimtų“ pensijų, dėl „sugriautos ekonomikos ir sunaikintos energetikos“ dalykine prasme buvo nesąžininga, nes niekas nebuvo keičiama, tačiau tuo metu politiškai naudinga. Todėl XVI Vyriausybė dėkoja parlamentinei opozicijai, kad ji nepaisant nieko, atsakingai atliko konstruktyvios opozicijos vaidmenį ir pačiais svarbiausiais valstybei klausimais parėmė reikalingus sprendimus – dėl euro, prieš populistinius referendumus, dėl energetinių projektų įgyvendinimo. XVI Vyriausybė pripažįsta, kad kai ją sudarančios partijos buvo opozicijoje, jos taip atsakingai elgtis nesugebėdavo.
XVI Vyriausybė tikisi, kad jos sąžininga veiklos ataskaita padės visoms politinėms jėgoms telktis didelių šiandieninių iššūkių akivaizdoje.
Post Scriptum
Tokia galėtų būti tikroji XVI Vyriausybės veiklos 2013 m. ataskaita, jeigu ji būtų buvusi rašoma remiantis sąžiningumo, teisingumo, objektyvumo ir padorumo principais. Tenka apgailestauti, kad tokios ataskaitos šiais metais dar nesulaukėme.
„Per savo gyvenimą dar nesu matęs tokios silpnos Vyriausybės, kai per metus nebūtų priimtas nė vienas padorus ir atsakingas sprendimas.“ – Viktoras Uspaskichas (2013 11 14)