Pirmieji valdžios darbo metai daugelio įvertinami tuo pačiu žodžiu – neveiklumas. Iš esmės jokių didesnių sprendimų nebuvo priimta per visus metus, todėl net ir patys valdančiųjų lyderiai, paklausti apie nuveiktus darbus, visus metus kartoja tuos pačius žodžius – padidinta minimali alga, paspartinta renovacija, sustabdytas saulės energetikos burbulas - ir viskas.
Kai rezultatų aruodas toks negausus, nėra daug ką ir kalbėti apie kokią nors išryškėjusią šios valdžios politikos liniją. Neveiklumas yra geras bent tuo, kad ir blogų dalykų per daug nebuvo padaryta. Todėl geros tendencijos ekonomikoje, kurias matėme jau ir 2011-2012 metais, iš inercijos tęsėsi ir šiais metais.
Valdančiųjų šūkis: mums rūpi savas žmogus ir savi interesai
Peržvelgdamas šios valdžios veikimo metus išskirčiau tris simbolinius rezultatus, geriausiai atspindinčius šios valdžios veikimo ar neveikimo principus ir esminius pasiekimus.
Pirmasis ryškiausias pasiekimas – 30 proc. pasididinti atlyginimai sau ir aukštiesiems valdininkams bei politikams. Socialdemokratų rinkiminis šūkis „Mums rūpi paprastas žmogus ir jo interesai“ realybėje per šiuos metus buvo pakeistas nuosekliai įgyvendinamu principu „Mums rūpi savas žmogus ir savi interesai“. Valdžios savanaudiškumas ir puikybė yra ryškiausias pirmųjų valdžios veikimo metų bruožas.
Antras ryškiausias pasiekimas – tai „Chevron“ išvarymas. Per šiuos metus akivaizdžiai pamatėme, kad strateginiai energetikos projektai juda tik tiek, kiek gali judėti iš inercijos, įgavę gerą pagreitį dar mūsų Vyriausybės veiklos metais. Tuo tarpu tiems projektams, kuriems per šiuos 2013 m. reikėjo valdžios postūmio ir lyderystės, baigiasi taip, kaip baigėsi su „Chevron“. Silpniausia Vyriausybė tinka tam, kad ko nors neprigadintų ekonomikoje, bet visiškai netinka svarbiausių strateginių projektų įgyvendinimui.
Trečias ryškiausias pasiekimas – Pauliaus Lukausko išvarymas iš „Verslios Lietuvos“ vadovo posto. Valdžia akivaizdžiai parodė, kad jaunų profesionalų, sugrįžusių į Lietuvą tam, kad prisidėtų prie jos modernios ateities kūrybos, ji nebrangins. Savi žmonės yra svarbiau nei profesionalumas ir globali patirtis. Neveiklumas, trypčiojimas vietoje, savanaudiškumas yra ne šios valdžios sąmoningo apsisprendimo rezultatas, o tiesiog labai silpno intelektinio potencialo ir menko profesionalumo pasekmė. Trypčiojama vietoje ne todėl, kad galvojama, jog yra geriau niekur neskubėti, o todėl, kad neturima nei idėjų, kurias būtų siekiama įgyvendinti, nei žmonių su idėjomis.
Esantiesiems valdžioje labai patinka joje būti
Todėl per šiuos metus vienu iš ryškiausių šios valdžios veikimo bruožų matėme ne savų idėjų įgyvendinimą, bet oponavimą konservatorių idėjoms ir konservatorių veiklos rezultatams, kai mes buvome valdžioje. Liguistas nevisavertiškumo kompleksas, patiems suprantant, kad V. Uspaskicho tezė apie silpniausią Vyriausybę yra teisinga, valdančiuosius, nepaisant visų aukštų reitingų, pavertė nervinga, vis radikalesne, nevaldoma ir vis labiau valstybės laivą išbalansuojančia kovinga grupuote, kuriai kovos su prokurorais, konservatoriais ar konservatorių į pareigas paskirtais asmenimis bei Prezidente yra svarbiau nei valstybės reikalai.
Silpnumas slepiamas po vis radikalesne retorika ir po vis gausiau besiliejančiu primityviu melu, kurio nevengia ne tik etatiniai valdžios propagandistai, bet ir pats premjeras Algirdas Butkevičius.
Be abejo, premjerą galima tik užjausti, kai koalicijos partnerių lyderis ne ekspromtu, o rašytiniame, gerai apgalvotame pareiškime išvadina premjero vadovaujamą Vyriausybę silpniausia Vyriausybe.
Senesnės demokratijos tradicijas turinčioje valstybėje po tokio pareiškimo vyktų koalicijos skyrybos, tačiau šios valdžios vienerių metų patirtis sako ką kita – esantiems valdžioje labai patinka būti valdžioje, o visa kita – valstybės reikalai, ambicingi tikslai, elementari savigarba yra antraeiliai reikalai.