A. Kubilius. Didžiausias iššūkis Sauliui Skverneliui

 (214)
Nei Lietuvos demografijos neišgelbėsi, nei emigracijos nesustabdysi, nei skurdo Lietuvoje neįveiksi, jeigu Vyriausybė nesugebės sukurti sąlygų daug spartesniam ekonomikos augimui ir to augimo vaisių tolygesniam pasiskirstymui tarp įvairių visuomenės sluoksnių. O tam pirmiausia reikalingas kur kas spartesnis ekonomikos augimas, nei matėme per pastaruosius 4 metus.
Andrius Kubilius
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Kad tai pasiektumėme reikia suprasti, kad esminis iššūkis naujai Vyriausybei yra EKSPORTAS. Lietuvos rinka yra maža ir atvira, todėl vidaus vartojimas negali garantuoti spartesnio ir ilgalaikio ekonomikos augimo. Štai Airijoje, „stebuklingai“ spartaus ekonomikos kilimo laikotarpiu (1992-2002 m.), pagrindinis ekonomikos augimo variklis buvo greitas eksporto augimas.

Lietuvoje paskutinius 4 metus eksportas praktiškai visai neaugo arba net ir mažėjo (žr. eksporto grafikus). Bandymai paaiškinti, kad taip įvyko dėl Rusijos embargo ar dėl kokių nors „Orlen Lietuva“ vienkartinių problemų, yra nepagrįsti. Esminė Lietuvos problema – darbo našumas. Jis augo lėčiau, nei augo darbo jėgos kaina.


Eksportas be sezono įtakos
Lietuviškos kilmės prekių eksportas

Atlyginimai Lietuvoje per paskutinius 4 metus kiekvienais metais augo po 5-6 proc. Toks augimas yra natūralus, sąlygotas bendros europinės darbo rinkos ir galėtų būti dar didesnis. Tačiau augant darbo jėgos kainai, o darbo našumui taip sparčiai neaugant (augo tik po 1-2 proc.), kyla pagamintos produkcijos savikaina ir kartu mažėja jos konkurencingumas eksporto rinkose. To pasekmes ir matome statistikos grafikuose.

Eksporto augimą gali garantuoti tik darbo našumo ir ekonomikos produktyvumo/konkurencingumo spartus augimas. Tai gali pasiekti tik reformuodamas ekonomiką į aukštesnės pridedamosios vertės ekonomiką, pritraukdamas užsienio investicijas su naujomis produktyvesnėmis technologijomis, ir taip pasiekdamas, kad darbo našumas ekonomikoje augtų sparčiau nei auga atlyginimai.

Sauliui Skverneliui atitenka Algirdo Butkevičiaus palikimas. Vienas iš problematiškiausių palikimų – nuosekliai mažėjančio eksporto tendencija. Norint priversti šią kreivę pradėti vėl lipti į viršų, reikės titaniškų Vyriausybės pastangų ir koncentracijos į aiškius prioritetus: investicijų pritraukimą, resursų koncentraciją į keletą aukštos pridėtinė vertės sektorių, švietimo ir mokslinių tyrimų bazės pritaikymą ir „įdarbinimą“.

Po 4 metų S. Skvernelio Vyriausybė bus vertinama ne pagal tai, kiek ministerijų perkėlė į Kauną ar Panevėžį, bet pagal tai, ar eksporto kreivei suteikė airiško augimo dinamiką. Linkiu sėkmės tai pasiekti! Šiame darbe esame pasirengę padėti, bet tam reikia, kad Vyriausybė iš tikrųjų dirbtų, o ne tuščioms apsukoms visą energiją išnaudotų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

M. Skomantienė. Kodėl teisingumo ministro portfelis virto karšta bulve? (11)

Teisingumo ministro portfelis – tarsi karšta bulvė. Pirmasis kandidatas jo buvo priverstas atsisakyti dėl iškart prasidėjusio puolimo iš koalicijos partnerių.

A. Kubilius. Apie gailestingumą (308)

Ramūno Karbauskio iniciatyva vėl peržiūrėti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir sugrąžinti į jį kai kurias vadinamąsias „vertybines“ nuostatas vėl atverčia karštų diskusijų puslapį ne tik apie tai, ar moteris kuo nors skiriasi nuo karvės (perfrazuojant žinomą R. Karbauskio kalambūrą), bet ir keliant daug rimtesnius klausimus, kurie ir man pačiam visą laiką rūpėjo ir į kuriuos ir šiandien vėl iš naujo ieškau atsakymo.

A. Sakalas. Ar Teisingumo ministerijai nebereikia tik tiesą sakančio ministro? (135)

Stebint Teisingumo ministro parinkimo procedūrą kyla klausimas, kokio ministro mes ieškome.

P. Saudargas. Patyčių žemė (90)

Naujos galimybės atveria kelius ne tik į kairę ir dešinę, bet aukštyn ir žemyn. Planeton nusileidžia demoniškas socialinių tinklų voratinklis, ir mus ištinka žodžio laisvės apogėjus. Per amžius nesikeičia nei temos, nei idėjos, juoda lieka juoda, balta lieka balta, o žmogus lieka, kaip sakė A. S. Puškinas, „arena kurioje gėris kovoja su blogiu“.

G. Paluckas. Apie karves ir žmones (95)

Aš ne karvė. Nors genetikos nesu mokytas, bet karve nesijaučiu. Ir nenoriu, kad su manimi kaip su karve būtų elgiamasi. Intuityviai jaučiu, kad tokio elgesio nenori ir penkiasdešimt tūkstančių vaikų susilaukti negalinčių šeimų.
Sužinokite kaip
BALSUOTI
Atsispausdinkite rinkėjų
KORTELĘ