A. Kubilius. Didžiausias iššūkis Sauliui Skverneliui

 (215)
Nei Lietuvos demografijos neišgelbėsi, nei emigracijos nesustabdysi, nei skurdo Lietuvoje neįveiksi, jeigu Vyriausybė nesugebės sukurti sąlygų daug spartesniam ekonomikos augimui ir to augimo vaisių tolygesniam pasiskirstymui tarp įvairių visuomenės sluoksnių. O tam pirmiausia reikalingas kur kas spartesnis ekonomikos augimas, nei matėme per pastaruosius 4 metus.
Andrius Kubilius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kad tai pasiektumėme reikia suprasti, kad esminis iššūkis naujai Vyriausybei yra EKSPORTAS. Lietuvos rinka yra maža ir atvira, todėl vidaus vartojimas negali garantuoti spartesnio ir ilgalaikio ekonomikos augimo. Štai Airijoje, „stebuklingai“ spartaus ekonomikos kilimo laikotarpiu (1992-2002 m.), pagrindinis ekonomikos augimo variklis buvo greitas eksporto augimas.

Lietuvoje paskutinius 4 metus eksportas praktiškai visai neaugo arba net ir mažėjo (žr. eksporto grafikus). Bandymai paaiškinti, kad taip įvyko dėl Rusijos embargo ar dėl kokių nors „Orlen Lietuva“ vienkartinių problemų, yra nepagrįsti. Esminė Lietuvos problema – darbo našumas. Jis augo lėčiau, nei augo darbo jėgos kaina.


Eksportas be sezono įtakos
Lietuviškos kilmės prekių eksportas

Atlyginimai Lietuvoje per paskutinius 4 metus kiekvienais metais augo po 5-6 proc. Toks augimas yra natūralus, sąlygotas bendros europinės darbo rinkos ir galėtų būti dar didesnis. Tačiau augant darbo jėgos kainai, o darbo našumui taip sparčiai neaugant (augo tik po 1-2 proc.), kyla pagamintos produkcijos savikaina ir kartu mažėja jos konkurencingumas eksporto rinkose. To pasekmes ir matome statistikos grafikuose.

Eksporto augimą gali garantuoti tik darbo našumo ir ekonomikos produktyvumo/konkurencingumo spartus augimas. Tai gali pasiekti tik reformuodamas ekonomiką į aukštesnės pridedamosios vertės ekonomiką, pritraukdamas užsienio investicijas su naujomis produktyvesnėmis technologijomis, ir taip pasiekdamas, kad darbo našumas ekonomikoje augtų sparčiau nei auga atlyginimai.

Sauliui Skverneliui atitenka Algirdo Butkevičiaus palikimas. Vienas iš problematiškiausių palikimų – nuosekliai mažėjančio eksporto tendencija. Norint priversti šią kreivę pradėti vėl lipti į viršų, reikės titaniškų Vyriausybės pastangų ir koncentracijos į aiškius prioritetus: investicijų pritraukimą, resursų koncentraciją į keletą aukštos pridėtinė vertės sektorių, švietimo ir mokslinių tyrimų bazės pritaikymą ir „įdarbinimą“.

Po 4 metų S. Skvernelio Vyriausybė bus vertinama ne pagal tai, kiek ministerijų perkėlė į Kauną ar Panevėžį, bet pagal tai, ar eksporto kreivei suteikė airiško augimo dinamiką. Linkiu sėkmės tai pasiekti! Šiame darbe esame pasirengę padėti, bet tam reikia, kad Vyriausybė iš tikrųjų dirbtų, o ne tuščioms apsukoms visą energiją išnaudotų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

M. Skomantienė. Atsargiai! Radioaktyvusis Kubilius vis dar spinduliuoja (88)

Konservatoriams jis beveik šventas žmogus. Toks gerbiamas ir mylimas, kad yra pirmasis po šventosios dinastijos atstovų: patriarcho bei jo anūko.

A. Veryga. Netikėkite skleidžiamais gandais apie vaistus (89)

Neseniai buvo paskleista klaidinanti informacija apie Vyriausybės nutarimą, kuris leis realiai sumažinti kompensuojamųjų vaistų kainas. Buvo teigiama, neva kainos realiai nemažės, o tam tikrų būtinų vaistų rinkoje gali visai nelikti. Noriu patikinti, kad taip tikrai nebus, ir paaiškinti, ko iš tiesų yra siekiama.

V. Martikonis. Paviršutiniškas ministrės požiūris skaldo švietimo bendruomenę (26)

Yra tokia gyvenimiška taisyklė, kad daugiau ne visada yra geriau.

B. Matelis. Seimas nenori, kad atliekų tvarkymas gyventojams kainuotų mažiau (39)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai vetavo Seimo priimtą Viešųjų pirkimų įstatymą, kaip skatinantį korupciją, nesąžiningą verslą ir nelygias galimybes versle. Net kaip prieštaraujantį Lietuvos Konstitucijai.

Ž. Pinskuvienė. Ar valstiečiai sugebės padėti tašką? (57)

Dar praėjusiais metais Lietuvos pašto bendrovė paskelbė parengusi ir netrukus pradėsianti vykdyti ambicingai pavadintą projektą „Ateities laiškininkas“. Tačiau iš tiesų ši reforma – it negailestingas budelis ne tik dabarties paštininkams, bet ir Lietuvos regionams.