A. Kubilius. Didžiausias iššūkis Sauliui Skverneliui

 (215)
Nei Lietuvos demografijos neišgelbėsi, nei emigracijos nesustabdysi, nei skurdo Lietuvoje neįveiksi, jeigu Vyriausybė nesugebės sukurti sąlygų daug spartesniam ekonomikos augimui ir to augimo vaisių tolygesniam pasiskirstymui tarp įvairių visuomenės sluoksnių. O tam pirmiausia reikalingas kur kas spartesnis ekonomikos augimas, nei matėme per pastaruosius 4 metus.
Andrius Kubilius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kad tai pasiektumėme reikia suprasti, kad esminis iššūkis naujai Vyriausybei yra EKSPORTAS. Lietuvos rinka yra maža ir atvira, todėl vidaus vartojimas negali garantuoti spartesnio ir ilgalaikio ekonomikos augimo. Štai Airijoje, „stebuklingai“ spartaus ekonomikos kilimo laikotarpiu (1992-2002 m.), pagrindinis ekonomikos augimo variklis buvo greitas eksporto augimas.

Lietuvoje paskutinius 4 metus eksportas praktiškai visai neaugo arba net ir mažėjo (žr. eksporto grafikus). Bandymai paaiškinti, kad taip įvyko dėl Rusijos embargo ar dėl kokių nors „Orlen Lietuva“ vienkartinių problemų, yra nepagrįsti. Esminė Lietuvos problema – darbo našumas. Jis augo lėčiau, nei augo darbo jėgos kaina.


Eksportas be sezono įtakos
Lietuviškos kilmės prekių eksportas

Atlyginimai Lietuvoje per paskutinius 4 metus kiekvienais metais augo po 5-6 proc. Toks augimas yra natūralus, sąlygotas bendros europinės darbo rinkos ir galėtų būti dar didesnis. Tačiau augant darbo jėgos kainai, o darbo našumui taip sparčiai neaugant (augo tik po 1-2 proc.), kyla pagamintos produkcijos savikaina ir kartu mažėja jos konkurencingumas eksporto rinkose. To pasekmes ir matome statistikos grafikuose.

Eksporto augimą gali garantuoti tik darbo našumo ir ekonomikos produktyvumo/konkurencingumo spartus augimas. Tai gali pasiekti tik reformuodamas ekonomiką į aukštesnės pridedamosios vertės ekonomiką, pritraukdamas užsienio investicijas su naujomis produktyvesnėmis technologijomis, ir taip pasiekdamas, kad darbo našumas ekonomikoje augtų sparčiau nei auga atlyginimai.

Sauliui Skverneliui atitenka Algirdo Butkevičiaus palikimas. Vienas iš problematiškiausių palikimų – nuosekliai mažėjančio eksporto tendencija. Norint priversti šią kreivę pradėti vėl lipti į viršų, reikės titaniškų Vyriausybės pastangų ir koncentracijos į aiškius prioritetus: investicijų pritraukimą, resursų koncentraciją į keletą aukštos pridėtinė vertės sektorių, švietimo ir mokslinių tyrimų bazės pritaikymą ir „įdarbinimą“.

Po 4 metų S. Skvernelio Vyriausybė bus vertinama ne pagal tai, kiek ministerijų perkėlė į Kauną ar Panevėžį, bet pagal tai, ar eksporto kreivei suteikė airiško augimo dinamiką. Linkiu sėkmės tai pasiekti! Šiame darbe esame pasirengę padėti, bet tam reikia, kad Vyriausybė iš tikrųjų dirbtų, o ne tuščioms apsukoms visą energiją išnaudotų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

J. Olekas. Dar kartą apie urėdijų reformą (18)

Kažkodėl mūsų dešinieji politikai niekaip negali palypėti laipteliu aukščiau vakarietiškos politinės kultūros linkme. Etikečių klijavimas ir teiginiai be faktų, atrodo, ir toliau išlieka jų politinės komunikacijos duona.

S. Gentvilas. „Oskaras“ – už geriausią mokesčių serialo režisūrą (11)

Įsivaizduokite, raudonas kilimas, pasipuošę žiūrovai ir salėje skelbiama: „Oskaras“ už geriausią mokesčių serialą atitenka… valstiečių-žaliųjų Vyriausybei.

V. Mazuronis. Urėdijų reforma – politinis spektaklis (49)

Toliau laužomos ietys dėl urėdijų. Prie jos palaikymo „netikėtai“ prisijungė Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir tuo aiškiai parodė, kad reforma tėra banalus „sostų karų“ žaidimas – eilinis politinio spektaklio veiksmas.

V. Juozapaitis. Kas bendro tarp fizikos, cepelinų ir homo sovieticus? (94)

Nors už lango, anot vieno garsaus ant valstybės įsižeidusio menininko, – cepelinų spalvos dangus, iš kurio vis įkyriai kapsi nuobodulį keliantys lietaus lašeliai, politinėje padangėje, kurioje netrūksta Perkūno ir jo pasekėjų svaidomų žaibų, tolumoje šviečiasi properša, viltingai pranešanti apie artėjantį pavasarį.

A. Sakalas. Ar aukščiausiasis teismas sukurtas teisingumo vykdymui, ar politikų įgeidžių tenkinimui? (47)

Toks klausimas kyla pamačius naujus STT veiksmus Darbo partijos byloje. Šios tarnybos atstovai, matyt, pamiršo, kad Aukščiausiame Teisme (toliau AT) sprendimus priima ne vienas teisėjas ar teisėjų kolegijos pirmininkas, o visa kolegija, kurios kiekvienas narys yra lygiateisis ir turi tik vieną balsą.