A. Kubilius. Didžiausias iššūkis Sauliui Skverneliui

 (215)
Nei Lietuvos demografijos neišgelbėsi, nei emigracijos nesustabdysi, nei skurdo Lietuvoje neįveiksi, jeigu Vyriausybė nesugebės sukurti sąlygų daug spartesniam ekonomikos augimui ir to augimo vaisių tolygesniam pasiskirstymui tarp įvairių visuomenės sluoksnių. O tam pirmiausia reikalingas kur kas spartesnis ekonomikos augimas, nei matėme per pastaruosius 4 metus.
Andrius Kubilius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kad tai pasiektumėme reikia suprasti, kad esminis iššūkis naujai Vyriausybei yra EKSPORTAS. Lietuvos rinka yra maža ir atvira, todėl vidaus vartojimas negali garantuoti spartesnio ir ilgalaikio ekonomikos augimo. Štai Airijoje, „stebuklingai“ spartaus ekonomikos kilimo laikotarpiu (1992-2002 m.), pagrindinis ekonomikos augimo variklis buvo greitas eksporto augimas.

Lietuvoje paskutinius 4 metus eksportas praktiškai visai neaugo arba net ir mažėjo (žr. eksporto grafikus). Bandymai paaiškinti, kad taip įvyko dėl Rusijos embargo ar dėl kokių nors „Orlen Lietuva“ vienkartinių problemų, yra nepagrįsti. Esminė Lietuvos problema – darbo našumas. Jis augo lėčiau, nei augo darbo jėgos kaina.


Eksportas be sezono įtakos
Lietuviškos kilmės prekių eksportas

Atlyginimai Lietuvoje per paskutinius 4 metus kiekvienais metais augo po 5-6 proc. Toks augimas yra natūralus, sąlygotas bendros europinės darbo rinkos ir galėtų būti dar didesnis. Tačiau augant darbo jėgos kainai, o darbo našumui taip sparčiai neaugant (augo tik po 1-2 proc.), kyla pagamintos produkcijos savikaina ir kartu mažėja jos konkurencingumas eksporto rinkose. To pasekmes ir matome statistikos grafikuose.

Eksporto augimą gali garantuoti tik darbo našumo ir ekonomikos produktyvumo/konkurencingumo spartus augimas. Tai gali pasiekti tik reformuodamas ekonomiką į aukštesnės pridedamosios vertės ekonomiką, pritraukdamas užsienio investicijas su naujomis produktyvesnėmis technologijomis, ir taip pasiekdamas, kad darbo našumas ekonomikoje augtų sparčiau nei auga atlyginimai.

Sauliui Skverneliui atitenka Algirdo Butkevičiaus palikimas. Vienas iš problematiškiausių palikimų – nuosekliai mažėjančio eksporto tendencija. Norint priversti šią kreivę pradėti vėl lipti į viršų, reikės titaniškų Vyriausybės pastangų ir koncentracijos į aiškius prioritetus: investicijų pritraukimą, resursų koncentraciją į keletą aukštos pridėtinė vertės sektorių, švietimo ir mokslinių tyrimų bazės pritaikymą ir „įdarbinimą“.

Po 4 metų S. Skvernelio Vyriausybė bus vertinama ne pagal tai, kiek ministerijų perkėlė į Kauną ar Panevėžį, bet pagal tai, ar eksporto kreivei suteikė airiško augimo dinamiką. Linkiu sėkmės tai pasiekti! Šiame darbe esame pasirengę padėti, bet tam reikia, kad Vyriausybė iš tikrųjų dirbtų, o ne tuščioms apsukoms visą energiją išnaudotų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

V. Čmilytė-Nielsen. Reali, o ne popierinė pagalba nevaisingoms poroms (17)

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas buvo didžiulis žingsnis pirmyn vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms. Praėjus pusmečiui atėjo laikas apžvelgti, ar nevaisingoms poroms teikiama pagalba yra efektyvi, kaip įstatymas veikia praktikoje.

R. Žakaitienė. Ar tikrai reikalinga aukštojo mokslo reforma? (49)

Dažnai šiuo metu kalbame apie talentų pritraukimą, bet dar per retai apie talentų išlaikymą. Lietuvių, pasirenkančių studijuoti užsienio universitetuose, skaičius kasmet auga. Pagrindinė to priežastis – aukštesnė studijų kokybė.

A. Maldeikienė. Valdžios kurtumo kaina (117)

Birželio pradžioje Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje finansų ministrui Viliui Šapokai uždaviau, atrodytų, paprastą klausimą: kokia pajamų suma keturių asmenų šeimą (tėveliai ir du vaikai) jau padaro pakankamai turtinga, kad ji galėtų pradėti mokėti didesnius mokesčius.

R.J. Dagys. Strategiškai siekiame proveržio mokslo srityje? Ne. (29)

Kalbos apie vykstantį ir būsimą proveržį technologijų, biomedicinos, fizinių mokslų srityse yra tapęs beveik gero skonio ženklu tarp aukštesnio rango šalies politikų.

A. Kontrimienė. Vilniaus savivaldybė rodo pavyzdį kovoje su smurtu (5)

Smurtaujančių artimoje aplinkoje atvejų vis daugėja - 2015 m. užfiksuoti 38 510 pranešimai policijai dėl smurto artimoje aplinkoje, o tai beveik trečdaliu daugiau negu 2014 m. Dažniausiai dėl smurto artimoje aplinkoje kenčiame mes, moterys.