A. Kubilius. Didžiausias iššūkis Sauliui Skverneliui

 (215)
Nei Lietuvos demografijos neišgelbėsi, nei emigracijos nesustabdysi, nei skurdo Lietuvoje neįveiksi, jeigu Vyriausybė nesugebės sukurti sąlygų daug spartesniam ekonomikos augimui ir to augimo vaisių tolygesniam pasiskirstymui tarp įvairių visuomenės sluoksnių. O tam pirmiausia reikalingas kur kas spartesnis ekonomikos augimas, nei matėme per pastaruosius 4 metus.
Andrius Kubilius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kad tai pasiektumėme reikia suprasti, kad esminis iššūkis naujai Vyriausybei yra EKSPORTAS. Lietuvos rinka yra maža ir atvira, todėl vidaus vartojimas negali garantuoti spartesnio ir ilgalaikio ekonomikos augimo. Štai Airijoje, „stebuklingai“ spartaus ekonomikos kilimo laikotarpiu (1992-2002 m.), pagrindinis ekonomikos augimo variklis buvo greitas eksporto augimas.

Lietuvoje paskutinius 4 metus eksportas praktiškai visai neaugo arba net ir mažėjo (žr. eksporto grafikus). Bandymai paaiškinti, kad taip įvyko dėl Rusijos embargo ar dėl kokių nors „Orlen Lietuva“ vienkartinių problemų, yra nepagrįsti. Esminė Lietuvos problema – darbo našumas. Jis augo lėčiau, nei augo darbo jėgos kaina.


Eksportas be sezono įtakos
Lietuviškos kilmės prekių eksportas

Atlyginimai Lietuvoje per paskutinius 4 metus kiekvienais metais augo po 5-6 proc. Toks augimas yra natūralus, sąlygotas bendros europinės darbo rinkos ir galėtų būti dar didesnis. Tačiau augant darbo jėgos kainai, o darbo našumui taip sparčiai neaugant (augo tik po 1-2 proc.), kyla pagamintos produkcijos savikaina ir kartu mažėja jos konkurencingumas eksporto rinkose. To pasekmes ir matome statistikos grafikuose.

Eksporto augimą gali garantuoti tik darbo našumo ir ekonomikos produktyvumo/konkurencingumo spartus augimas. Tai gali pasiekti tik reformuodamas ekonomiką į aukštesnės pridedamosios vertės ekonomiką, pritraukdamas užsienio investicijas su naujomis produktyvesnėmis technologijomis, ir taip pasiekdamas, kad darbo našumas ekonomikoje augtų sparčiau nei auga atlyginimai.

Sauliui Skverneliui atitenka Algirdo Butkevičiaus palikimas. Vienas iš problematiškiausių palikimų – nuosekliai mažėjančio eksporto tendencija. Norint priversti šią kreivę pradėti vėl lipti į viršų, reikės titaniškų Vyriausybės pastangų ir koncentracijos į aiškius prioritetus: investicijų pritraukimą, resursų koncentraciją į keletą aukštos pridėtinė vertės sektorių, švietimo ir mokslinių tyrimų bazės pritaikymą ir „įdarbinimą“.

Po 4 metų S. Skvernelio Vyriausybė bus vertinama ne pagal tai, kiek ministerijų perkėlė į Kauną ar Panevėžį, bet pagal tai, ar eksporto kreivei suteikė airiško augimo dinamiką. Linkiu sėkmės tai pasiekti! Šiame darbe esame pasirengę padėti, bet tam reikia, kad Vyriausybė iš tikrųjų dirbtų, o ne tuščioms apsukoms visą energiją išnaudotų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

G. Songaila. Apginkime Lenkiją (9)

Neva siekiant strateginės partnerystės su Lenkija, Seime atsinaujino 2K (G. Kirkilo ir A. Kubiliaus) projektas – stumti valstybine kalba užrašytas asmenvardžių formas iš Lietuvos piliečių pasų, griaunant fonetinį lietuvių kalbos rašybos principą.

E. Gentvilas. Ar Vyriausybė ryšis „uždrausti“ bent vieną mokestį? (21)

Kuo toliau, tuo liūdniau. Toks jausmas turėtų apimti daugelį Lietuvos gyventojų, jaučiančių kasmet didėjančią mokesčių naštą.

K. Starkevičius. Gal apmokestinkime ir orą? (91)

Seime gegužės 9 dieną pristatytas Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pasirašytas Dirvožemio įstatymo projektas. Jį, dar dirbdama Žemės ūkio ministerijoje, rengė ir pristatė dabar jau Seimo narė Virginija Vingrienė. Įsigilinus ryškėja nauji dideli reikalavimai žemės savininkams ir naudotojams, o su jais – dar viena našta žemdirbiams, nauji mokesčiai ir naujos sankcijos.

E. Jovaiša. Kokia bus aukštojo mokslo pertvarka? (30)

Diskusijose dėl aukštojo mokslo pertvarkos, svarbiausi dalykai pasimetė tarp antraeilių.

T. Šileika. Kaip „normalūs žmonės“ laisvę pasisavino (41)

„O tu dar turi vilties, kad Lietuvoje gali būti progresyvių pokyčių?“, – paklausė manęs vienas aktyvus ir kritiškai mąstantis žmogus. Akimirką patylėjęs atsakiau, nepaisant mintyse šmėstelėjusio populiaraus posakio apie viltį. O tos pačios dienos vakare tas pats klausimas kilo kitoje aplinkoje, ten, kur susirinko daug laisvės rokenrolui reikalaujančių žmonių.