A. Kontrimienė. Siūlai, siūlai, susivykit apie „Vijūnėlės“ dvarą

 (74)
Kai skaitai apie bene patį garsiausią pastaruoju metu Lietuvos „dvarą“ – vadinamą „Vijūnėlę“, susidaro įspūdis, kad kažkas nori kuo labiau supainioti melo siūlų kamuolį.
Auksė Kontrimienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nereikia net politologų įžvalgų, visiems akivaizdu, jog taikinys – Ministras Pirmininkas ir Lietuvos socialdemokratų partija, kurios reitingai oponentų nevilčiai niekaip nekrenta.

Tačiau šį kartą ne apie rinkimų kovą, sąmokslo teorijas. Norisi sudėlioti faktus, kuriuos taip meistriškai supynė viena žurnalistė, o dabar melo siūlų gniutulą narsto, kas tik netingi.

Pirmiausia, viešoje erdvėje minimi teiginiai, faktai ir interpretacijos grubiai tarpusavyje prieštarauja. Nepaisant teismo sprendimo ir užbėgant už akių STT atliekamam tyrimui, žarstomasi kaltinimais Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui, neva Vyriausybės nutarimo Nr. 343 priėmimas turėjo įtaką teismo sprendimui dėl „Vijūnėlės“ dvaro bylos.

Jeigu sąmokslo kūrėjai tikrai norėtų objektyviai panagrinėti minėto nutarimo pakeitimo nuostatas, tai pamatytų, kad nė vienas iš „Vijūnėlės“ dvaro statybas galimai ribojančių ar draudžiančių nutarimo straipsnių LRV panaikintas nebuvo, todėl kaltinimai Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui neturi jokio pagrindo.

Minėto nutarimo pakeitimu (16 skyriaus paskelbtas negaliojančiu) iš esmės buvo panaikintos neveikiančios bei perteklinės nuostatos, kurios dubliavosi ir buvo daug detaliau išdėstytos kituose to paties nutarimo skyriuose arba jau yra išdėstytos kituose teisės aktuose. Todėl teismas atmetė ieškovų teiginius, argumentuodamas ne minėto nutarimo dalies panaikinimu, o ginčijami veiksmai neprieštaravo Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms.

Šis nutarimo projektas dėl minėtų nuostatų panaikinimo buvo seniai paviešintas ir žinomas. Derinant nutarimą teisės aktų nustatyta tvarka apie perteklinių nutarimo nuostatų panaikinimo visuomenė ir suinteresuotos institucijos buvo informuotos ir galėjo pateikti pastabas bei pasiūlymus dar iki 2015 m. birželio 9 d. (o ne per vieną naktį, kaip teigia įvairių teorijų kūrėjai). Privaloma antikorupcinė pažyma irgi buvo suderinta su STT teisės aktų nustatyta tvarka. Pastabų nebuvo gauta.

Kalbant apie „Vijūnėlės“ dvaro bylą, svarbu pabrėžti, kad ginčo dalis, susijusi su minėto nutarimo sąlygomis (specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis), iš esmės yra susijusi su Druskininkų savivaldybės administracijos patvirtintu detaliuoju planu. Buvo ginčijamasi, kad detalusis planas neatitinka Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių, todėl teritorijoje gyvenamųjų namų statyba nenumatyta (negalima).

Teismas atmetė šį ieškovo teiginį argumentuodamas ne minėto nutarimo dalies panaikinimu, o kitu argumentu – kad rengiant detalųjį planą bendrojo plano nereikėjo keisti. Į bendrojo plano kitos paskirties teritoriją patenkantis ginčo žemės sklypas detaliajame plane įeina į visuomeninės paskirties teritoriją, o jo plotas nesudaro 20 proc. visos visuomeninės paskirties teritorijos. Tai neprieštarauja galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 daliai. Be šio argumento teismas tą pagrindė ir Aplinkos ministerijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadomis, o vėliau ir šios inspekcijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais.

Taigi net nepaminėjus teismo sprendime Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyriaus, akivaizdu, kad ieškinio dalis dėl detalaus plano neteisėtumo būtų buvusi atmesta kaip nepagrįsta dėl kitų (anksčiau paminėtų) priežasčių. Teismo išvadoje minėtasis nutarimas yra įvardintas tik kaip papildomas, bet ir jis negalėjo turėti įtakos teismo sprendimui, nes panaikintame nutarimo skyriuje nebuvo įvardinta, kokiai apsaugos zonai priklauso pastatas, tiksliau, jame nebuvo išdėstyta, kas laikoma pirmąja, kas antrąją ar trečiąja apsaugos zona. Taigi būtent dėl to nutarimo priėmimas ir negalėjo turėti įtakos teismo sprendimui.

Sąmokslo teorijų architektams derėtų neklaidinti visuomenės, o kreiptis į kvalifikuotus teisininkus, kurie paaiškintų nutarimo pakeitimo esmę.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

J. Dapšauskas. Karbauskio „skandalo“ pūtėjai išsikvėpė? (74)

Jau praėjo 100 dienų, kai dirba naujasis Seimas. Tikriausiai nereikėjo net svajoti, kad su kritika šiuo pradiniu laikotarpiu bus elgiamasi saikingai, bus leista Seimui „įsivažiuoti“. Su per dideliais užmojais atėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kad ramiai lauktų priešiškų interesų grupės. Mažų mažiausiai galime matyti, kad ta kritika buvo net labai kryptingai šališka, o kai kuriais atvejais net peržengianti ne tik žurnalistinės etikos, bet ir įstatymų ribas.

Ž. Pinskuvienė. Žūstanti Lietuva. Spręskime ne pasekmes, o priežastis (101)

Ar savaitgalį reikėjo dar vieno vaiko žūties, kad būtų išgirsti balsai iš Lietuvos rajonų?

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Miškų reforma – skaidresniam ir efektyvesniam valdymui (84)

Miškuose temperatūra kaista, tiksliau, ne tiek miškuose, kiek urėdijose ir nomenklatūriniuose būreliuose. Miškų valdymo pertvarka beldžiasi į duris. Reformos šalininkai kaltinami, kad juodina miškininkus, nori sunaikinti puikiai veikiančią sistemą, leis „jiems“ užvaldyti ir iškirsti visus miškus. Tačiau toks gausus isterijos bei pasipriešinimo orkestras kelia minčių, ar vis tik nėra užminta ant skaudžios vietos arba, kitaip tariant, ant baimės prarasti aukso puodą.

G. Markovičienė. Pabėgėliai prilyginti seimūnams (70)

Mūsų Vyriausybės nariai susirūpino, kodėl iš Lietuvos bėga pabėgėliai – savivaldybėse jų liko vos 18, o 148 išvyko geresnio gyvenimo ieškoti vokietijose, švedijose ir kitur, kur nieko nedirbant galima sočiai gyventi. Tačiau gal dėl to reikėtų džiaugtis, o ne rūpintis?

L. Balsys. Ar Vyriausybė iš mokyklų ir darželių atims lėšas renovacijai? (22)

Mane nuvylė naujos Vyriausybės planai ir toliau tęsti ydingą, dar buvusio aplinkos ministro V. Mazuronio pradėtą praktiką renovuoti daugiabučius, tam skiriant beveik visas Klimato kaitos specialiosios programos lėšas, nepaliekant jų mokyklų ir darželių renovacijai.