Tačiau kai tokiais „pageidavimais“ žarstosi konservatorius, buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys, tampa švelniai tariant nebeskanu. Seimo socialinių reikalų ir darbo Rimantas Jonas Dagys „stebėjosi“ , kodėl Vyriausybė renkasi tokį ilgą kelią, užuot grąžinusi skolą iš karto. „Netampytume žmonių, iš karto atiduotume viską ir būtų galima toliau vykdyti socialinio draudimo sistemos reformą, o ne trypčioti vietoje. Tačiau ketinama dalyti po gabalėlį, matyt, tikintis, kad už kiekvieną trupinį žmonės bus dėkingi“, - kilniaširdiškai postringauja parlamentaras.
Savo siūlymą jis grindžia tuo, kad Eurostatas (ES statistikos agentūra) jau į 2014 metų valdžios sektoriaus deficitą įtraukė visą pensijoms kompensuoti numatytą sumą, o šiuo metu Vyriausybė tarptautinėse finansų rinkose gali pasiskolinti lėšų už itin mažas palūkanas. Tai reiškia, kad pensijų kompensacijos galėtų būti išmokamos nedidinant šių metų valstybės biudžeto asignavimų.
Finansų ministerijos specialistai aiškina, kad teisiškai skolintis būtų galima, jeigu toks skolinimasis būtų numatytas Valstybės ir savivaldybės biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, kurį tvirtina Seimas. Šių metų įstatyme to nėra, todėl apie skolinimąsi šiemet pensijų kompensavimui negali būti kalbos.
Tačiau, be formaliosios pusės, yra ir rimtesnė priežastis: skolinimasis pensijų kompensavimui yra tiesiog pinigų mokėjimas jų anūkų sąskaita. Šiuo metu Lietuvos problema yra ta, kad per krizę daugiau nei dvigubai yra išaugusi valstybės skola, todėl dabartinė Vyriausybė yra išsikėlusi sau tikslą nuosekliai šią skolą mažinti, nes cikliškai besivystant ekonomikai ir vėl atėjus sunkmečiui ar krizei Lietuvai atsidurtų dar prastesnėje padėtyje nei buvo 2009 m.
Todėl Vyriausybė priėmė sprendimą siūlyti analogišką mechanizmą, koks buvo nustatytas grąžinant ankstesnės valdžios sumažintas senatvės pensijas tuo metu nedirbusiems pensininkas, nes jis veikė gerai, realiai uždirbamų pinigų sąskaita.
Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus ministrų kabinetas nutarė siūlyti Seimui nuo kitų metų pradėti mokėti kompensacijas senatvės pensijų gavėjams, kurie 2010–2011 metais dirbo ir dėl to jiems konservatorių ir liberalų vyriausybės sprendimu buvo papildomai neteisėtai sumažintos gaunamos pensijos.
Įstatymu siūloma 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams išmokėti 10 procentų praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo. 2017, 2018 ir 2019 metais senatvės pensijų gavėjams būtų išmokama po 30 procentų praradimų lygiomis dalimis atitinkamai 2017, 2018 ir 2019 m. kiekvieno ketvirčio paskutinį mėnesį. Jeigu asmeniui apskaičiuota nepriemoka yra ne didesnė kaip 100 eurų, ją siūloma išmokėti visą 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį.
Kartu siūloma nustatyti kompensavimo mechanizmą valstybinių pensijų gavėjams, kuriems valstybinės pensijos nuo 2010 iki 2012 metų rugpjūčio 31 d. buvo mokamos sumažintų dydžių dėl to, kad jie dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų.
Preliminariais skaičiavimais, senatvės pensijų praradimams dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo kompensuoti reikės apie 120,6 mln. Eur, o valstybinių pensijų gavėjams poreikis būtų apie 10,3 mln. Eur.
O opozicionieriai, ko gero, visiškai nenorėdami įsiteikti senjorams, norėtų ne tik lengva ranka skolintis, bet ir kompensuoti pensijas tiems, kurių jau nėra, taip pasmerkdami valstybę ir toliau gyventi į praeitį.
Vietoj to, kad uždirbti pinigai būtų investuojami į ateitį ir pažangą.
Trumpa dosniųjų „gelbėtojų“ atmintis. Juk būtent konservatorių ir liberalų valdymo laikotarpiu 2009 metų gruodį Seimas nutarė dvejiems metams - 2010-2011-iesiems - „apkarpyti“ daugelį pensijų ir įvairių socialinių išmokų: valstybines ir senatvės pensijas, motinystės ir tėvystės išmokas, išmokas vaikui bei kitas. Dirbantiems pensininkams pensijos buvo sumažintos didesniu laipsniu nei nedirbantiems, tačiau vidutiniškai jos sumažėjo 15 proc. 2010-2011 metais buvo sumažintos visos 188,40 eurų viršijusios pensijos. Ir tokius nutarimus atitinkamai įvertino Konstitucinis Teismas, o sprendimus dėl kompensavimo deleguodamas jau naujai Vyriausybei.
Dar vienas paradoksas, kad dosnius siūlymus žarsto politikas, kurio sprendimu valstybė patyrė labai konkretų 283,5 tūkst. litų vertės nuostolį. Kai 2009-ųjų kovą SADM ministro R.Dagio įsakymu buvo atleistas Darbo biržai vadovavęs Vidas Šlekaitis, o teismas gražino pareigūną į darbą ir pareikalavo V.Šlekaičiui kompensuoti už „priverstinai nedirbtą laikotarpį“. Deja išmoką sumokėjo valstybė, o ne dosnusis pensininkų „mylėtojas“ R. Dagys.