Prisipažinsiu, niekada nemaniau, kad nepriklausomoje Lietuvoje sulauksime tokių laikų, kai su tokiu užmoju, tokiu entuziazmu ir net pasimėgavimu į kampą bus speičiami visi mažesni Lietuvos universitetai.
Algirdas Butkevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Masinė ir nekritiška kaštų optimizavimo karštligė, atrodo, atsirito ir į Lietuvos aukštųjų mokyklų kiemus. Ir nors tarp universitetų, kaip ir tarp žmonių, neklystančių nėra, vieni kažkodėl apdovanojami „neliečiamųjų“ statusu, o kitiems keliama neperšokama kartelė, ją dar ir apšviečiant prožektorių šviesomis. Štai, „varpai skambina mažiausiai penkiems universitetams“, - reformatorių apšviesta trimituoja mūsų šalies žiniasklaida.

Be abejo, negaliu ginčytis, kad mūsų aukštajam mokslui nereikia permainų. Reikia. Tačiau plačiai nuskambėjusi „aukštojo mokslo“ reforma, atrodo, tėra administracinis universitetų pertvarkymo planas, tekalbantis apie valdymo kaštus ir puikiose mūsų miestų erdvėse įkurtą infrastruktūrą.

Bet net jei reforma tikslingai nukreipta į universitetų valdymą, kodėl nesiekiama diegti daugiau akademinės laisvės, daugiau skaidrumo ir demokratijos principų, priimant svarbius universiteto klausimus, didelio skirtumo tarp universitetų administracijos ir mokslo darbuotojų algų mažinimo? Vėl viskas, kaip ir dažniausiai Lietuvoje, suvedama į pinigus, plačiąja to žodžio prasme, ir kiek jų neva pavyks „nukirpti“ bei sutaupyti. Ir dar vengiant tiesaus atsakymo, kieno sąskaita.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje buvo daug neigiamos informacijos apie puikiose vietose įsikūrusius, bet neva mokesčių mokėtojų lūkesčių nepateisinančius mažesnius universitetus. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo, nes šiais metais labiausiai nepasisekė Šiaulių universitetui – studijuoti pakviesta 56 proc. stojančiųjų mažiau nei 2016 m. Lietuvos edukologijos, Aleksandro Stulginskio universitetai sulaukė maždaug 50 proc. mažiau studentų, Klaipėdos universitetas – 46 proc.

Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar tos, galimai, planuotos neigiamos informacijos srautas neprisidėjo prie tokių rezultatų ir dar labiau nesustiprino prieš šiuos universitetus užsimojusių politikų ir interesų grupių. Žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose, atrodo, pasidarė net madinga paburnoti ant mažųjų universitetų. Stebina, kad šiame procese buvo ir tebėra aktyvūs aukšto rango politikai, advokataują universitetų jungimuisi. Jie nevengia aukštųjų mokyklų suskirstyti į „geras“ ir „blogas“ pagal madingas preferencijas.

Tokia nuolat kartojama informacija tapo savotiška norma ir, greičiausiai, galėjo paskatinti jaunimą rinktis „teisingą“ mokslo įstaigą. O kaip tokios informacijos sraute turėjo jaustis lietuvių ar lenkų kalbos mokytoja norinti tapti abiturientė ar „stigmatizuojamų“ universitetų studijas pasirinkę jauni žmonės, net nediskutuota.

Neabejotinai šis „kryžiaus žygis“ prieš regioninius universitetus paveiks ir ten dirbančius žmones. Nėra studentų, nereikalingi ir dėstytojai, nebevykdomi tyrimai, nėra idėjų, nėra kūrybinio potencialo. Ar tokią realybę norime siūlyti savo žmonėms? Regionuose, iš kurių migruojama ne tik į užsienį, bet ir į dūstančius mūsų šalies miestus, nesugebančius investuoti į būtinąją infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas tiek, kiek reikėtų, norint patenkinti visų gyventojų poreikį. Be to, ar mes tikrai norime, kad Lietuva taptų vieno ar dviejų miestų valstybe?

Jei tikime Lietuva, kuriančia, darnia ir be „negyvenamų“ regionų, manau, turime įsisąmoninti, kad mums reikalingi ir mažesni universitetai, ypač regionuose. Suprantama, kad tokie universitetai niekada savo pajėgumais neprilygs didesniems, bet bus idėjų ir kultūrinės tapatybės regionuose kalvėmis. Todėl viešasis finansavimas universitetams, ypač mažesniems, turėtų tapti ne tik būtinu, bet ir, žvelgiant į ilgesnę valstybės ir visuomenės tolygią raidą ir perspektyvas, savaime suprantamu. O mūsų, politikų, pareiga yra pasverti mūsų žodžių ir veiksmų galimas pasekmes ilgalaikei perspektyvai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (316)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių (196)

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas...

Tragiška avarija Trakų rajone: susidūrė trys automobiliai, žuvo žmogus papildyta 7.41 (34)

Ketvirtadienį 06.41 valandą ryte Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112...

Apklausa: gyventojai abejoja dėl koalicijos ateities (54)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija su socialdemokratais Lietuvos...

Kas apsaugos mūsų darbo vietas? (15)

JAV ir Europos politikos lyderiai nerimauja dėl kokybiškų darbo vietų likimo. Ta proga jiems...

Ateities perspektyvos: protingėjantys automobiliai ir kvailėjantys vairuotojai (13)

Jeigu jūsų automobilis geba kritinėje situacijoje sustoti ir mato aplinką geriau, nei jūs pats,...

J. Arlauskaitė – Jazzu rengiasi išleisti poezijos knygą (15)

Besirengdama savo ir Leono Somovo koncertams Kaune ir Vilniuje DELFI TV konferencijoje...

Po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas (12)

Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

„Real“ futbolininkai antrą kartą pranoko „Barceloną“ ir iškovojo Supertaurę (3)

Ispanijos Supertaurės atsakomose rungtynėse Madrido „Santiago Bernabeu“ stadione vietos klubas...

Pakistanietis turi ką papasakoti apie gyvenimą Lietuvoje (18)

Į Lietuvą pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas atvyko patartas dėdės ir...