Ne visi atkreipė dėmesį, jog žiniasklaidoje naujiena apie šią liberalų koaliciją su tomaševskininkais pasirodė tą pačią dieną, kaip ir žinia, kad LLRA ir Rusų aljansas buvo įvertinti VSD ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui. Sutapimas tik paryškino tai, kas ir taip turėjo būti aišku – liberalai nusprendė dalintis valdžia su atvirai antivalstybine jėga. Kitaip tariant, liberalams valdžios reikia šiandien, nacionalinis saugumas palauks.
Nors garsiausiai žiniasklaidoje skamba paties Valdemaro Tomaševskio skandalingi pareiškimai, kuriais baisisi jau ir ligšioliniai rėmėjai Varšuvoje, būtent Klaipėda yra savotiškas tylus šios proputiniškos sąjungos bastionas. Nuolatos bendradarbiaudami su žvalgybos taikiniu virtusiu Rusijos konsulatu, vietos politikai nuosekliai dirba skaldomąjį darbą Klaipėdoje. Kelerius metus matėme Rusų aljanso ir LLRA lyderius bendruose renginiuose su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu, kuris pernai išsiųstas iš Lietuvos kaip Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) darbuotojas, siekęs gauti neviešą informaciją apie šalies politiką ir energetikos projektus. Galima neabejoti, jog konsulatas ne tik rinko informaciją, bet ir pagal galimybes dirbo, siekdamas paveikti įvairių rinkimų rezultatus.
Vienas šnipas iš konsulato pašalintas – bus atsiųsti nauji. Tuo metu vietos politikai toliau veikia, lygiai kaip Vilniaus rajone lygioje vietoje kiršindami miesto gyventojus tautiniu pagrindu. Nors aktyviausias tokių kiršintojų, Viačeslavas Titovas, ir priklauso kitai, į koaliciją nepakviestai partijai, ant tautybės kortos po politinę areną nekukliau jodinėja ir naujieji liberalų koalicijos partneriai.
Įdomu tai, kad nacionalinėje politikoje liberalai kol kas dažniausiai demonstruoja provalstybišką laikyseną, o R. Šimašius Vilniuje kategoriškai atsisako bendradarbiauti su valstybei priešiška LLRA. O Klaipėdoje matome priešingą vaizdą – koalicija formuojama su Rusijos agresiją Ukrainoje teisinančia partija. Laikas parodys, ar Klaipėdos liberalai susipras prisitaikyti prie nacionalinės partijos laikysenos, ar visa partija kaip ir Klaipėdoje pradės žaisti rizikingus Lietuvos saugumui žaidimus.
Tautybės politizavimas kartu yra ir visada naudinga priedanga nuo pelnytų kritikos strėlių. Nesvarbu, kas kritikuoja tautinių bendrijų atstovais prisistatančius politikus. Tą gali daryti politikai, mokslininkai, žiniasklaida ar net valstybės saugumas. LLRA ir Rusų aljanso reakcija visada prasideda ir baigiasi demagogijomis apie tariamą tautinę neapykantą. Nepasiduokime klaidinami: kritika šioms partijoms ir bendradarbiavimui su jomis neturi nieko bendra su politikų tautybe. Gerbdami asmenį, drįskime kritikuoti jo pažiūras ir elgesį.
Rusai ir lenkai yra lygiaverčiai Lietuvos piliečiai. Tautybė savaime nedaro jų valstybės priešais. Tačiau šioms tautinėms bendrijoms atstovaujantys politikai savo veiksmais ir pasisakymais verčia abejoti savo ištikimybe valstybei, kurioje gyvena. Jų požiūris į Rusijos veiksmus nesuderinamas su Lietuvos išlikimui būtina nacionalinio saugumo vizija. LLRA ir Rusų aljanso atstovai nuolat segi Georgijaus juosteles, kasmet švenčia Klaipėdos sovietinę okupaciją 1945 metais, smerkia Maidano įvykius, dėl karo Rytų Ukrainoje kaltina būtent Ukrainą, o vienas jų atstovas Seime net ragino NATO bombarduoti Kijevą ir taip „išspręsti konfliktą“. Jei šios jėgos politinė orientacija yra suderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo vizija, laikas tą viziją perrašyti.
Kaip neseniai pasakė lenkų tautybės signataras Česlavas Okinčicas, LLRA lyderiams reikėtų apsispręsti, su kuo jie eina: su žuvusiais Katynėje, ar tais, kurie žudė? Panašus pasirinkimas galioja ir švenčiantiems Klaipėdos „išvadavimo“ dieną vietos politikams. Su kuo jie: su Lietuvą okupavusia SSRS kariuomene, ar prieš ją kovojusiais ginkluotais rezistentais? Atsakymas į šį klausimą turėtų būti labai aktualus ir lengva ranka koalicijos partnerius besirenkančiam Klaipėdos merui.
Tačiau Klaipėdos meras sugeba ignoruoti šias problemas. Būdamas abejingas ir istorijai, ir nacionalinio saugumo klausimams, jis nemato problemos ir kliūčių pakviesti tokią partiją į savo formuojamą koaliciją. Jei Klaipėdos gyventojai į vietos valdžią žiūrės tik kaip į gatvių tiesimo ir pastatų renovavimo organizatorius, ši gėdinga sąjunga greičiausiai niekam ir neužklius. Tačiau mąstydami apie valstybę, vis dėlto turėtume suklusti net ir formuodami vietos politiką. Juk gali paaiškėti, kad gėdos iš tokių sąjungų bus daugiau negu naudos. Tikėkimės, kad kitoje VSD ataskaitoje nebus rašoma apie Klaipėdos miesto savivaldybę valdančios koalicijos narius. Merui tokia kompanija nelabai tiktų.