A. Bilotaitė. Apie Pūką ir kitus Seimo povus

 (215)
Kęstučio Pūko priekabiavimo istorijos baigtis atskleis šį tą labai svarbaus - ar moterį jau laikome tokiu pat žmogumi kaip vyrą, ar, deja, vis dar ne.
Agne Bilotaitė
© DELFI / Andrius Ufartas

Kai išgirdau apie tai, kokie kaltinimai mesti K.Pūkui, pajutau pasišlykštėjimą. Vyras, kuris pirmąkart matydamas moterį (atėjusią pas jį darbo pokalbio!) nė kiek nesivaržydamas siūlo jai pasivolioti ant sofutės, kelia būtent pasišlykštėjimą ir dar įtarimų dėl jo psichikos būklės. Žinote, kodėl?

Ogi todėl, kad iš jo išraiškos išgirdus apie rengiamą apkaltą akivaizdu, jog jis nuoširdžiai nesuvokia, ko gi čia tos moteriškės taip siautėja. „Matyt, slapčia pyksta, kad ne joms pasiūliau savo kambarį“, - galvoja. Reikia manyti, kad tokia „įdarbinimo“ taktika bent kartą suveikė, tad vyriškis drąsiai naudoja išbandytą metodą ir Seime.

Gašlūno ginklas – įsivaizduojama galia

Nieko nėra liūdniau negu būti pažemintai ir tylėti, susitaikyti, o tai reiškia – atverti kelią tokiems kaip K.Pūkas ir toliau menkinti moterį, kaskart labai aiškiai ir nedviprasmiškai parodant jos neva vienintelę paskirtį – tenkinti patino įgeidžius.

Deja, seksualinį priekabiavimą patiriančios moterys mūsų šalyje dar labai retai ieško pagalbos. 2016 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukė tik kelių pasiteiravimų raštu bei telefonu, kuriuose žmonės norėjo sužinoti, kaip atpažinti seksualinį priekabiavimą, kaip rinkti reikalingus įrodymus, o taip pat, kaip elgtis patyrus seksualinį priekabiavimą. Tarnybos ataskaitoje konstatuojama, jog 2016 metais išliko ta pati tendencija, kuri išryškėjo ir anksčiau: žmonės vengia pateikti oficialius skundus dėl patirto seksualinio priekabiavimo, bijodami neigiamų pasekmių, susilaukti kolegų pasmerkimo, galimo atleidimo iš darbo (dažniausiai seksualinio priekabiavimo veiksmai vyksta darbo aplinkoje, priekabiautojas yra darbdavys).

Dažnai seksualinį priekabiavimą sunku įrodyti, liudytojai arba atsisako kalbėti, arba jų apskritai nėra.

Nuskriaustoms moterims nepadeda ir visuomenėje vyraujanti nuomonė. Pasirodo, net 38 proc. lietuvių mano, kad moters lietimas nepagarbiu būdu yra normalu.

Esant tokiai nepalankiai moterims situacijai, labai apsidžiaugiau išgirdusi, kad seksualinį K.Pūko priekabiavimą patyrusios merginos kreipėsi į pareigūnus. Tai labai svarbus žingsnis, sakyčiau, net lūžis, galintis paskatinti ir kitas Lietuvos moteris ginti savo prigimtines teises ir orumą.

Prieš aštuonerius metus apkalta Seimo nariui už tokį elgesį buvo sunkiai įsivaizduojama. Nes, girdi, nieko čia tokio juk neįvyko, tik „pakibino“. Užtenka prisiminti „žaliaakės“ istoriją. Skandalas tuomet kilo didžiulis, bet sankcijų S.Stoma išvengė.

Dar anksčiau buvo paviešintas nederamas vieno universiteto dėstytojo elgesys, kai šis už geresnį darbo įvertinimą pasiūlė studentei pabendrauti privačiai. Tąkart akivaizdų priekabiavimą patyrusi žurnalistė Liepa Rimkevičienė visuomenės palaikymo nesulaukė. Norisi tikėti, kad visuomenės nuostatos ir supratimas apie netinkamą elgesį moters atžvilgiu keičiasi į gerąją pusę.

Pačios moterys turi žengti pirmąjį žingsnį, kad atgrasytų priekabiautojus. Deja, bet niekas kitas už mus šito nepadarys. Vis dar bijome, ką pagalvos kiti, bijome prarasti gerą darbą, galiausiai savo skriaudėjo irgi bijome. Mes net per ausį kokiam gašlūnui nedrįstame trenkti, nes mus mokė gerų manierų.


Žmonos – priekabiautojų pusėje

“Aštuonkojis” – tokia pravardė prilipo Jungtinių Valstijų vadovui Donaldui Trumpui, pagarsėjusiam dėl nepagarbaus elgesio su moterimis. Kai viena amerikietė apie tai prabilo viešai, panašūs kaltinimai D.Trumpo adresu pasipylė kaip iš gausybės rago. Jis, kaip tokiais atvejais įprasta, kaltinimus neigia, o jo gražuolė žmona gina savo vyrą. Tokia ignoruojanti pozicija dar labiau žeidžia nukentėjusias moteris, jos dar kartą pažeminamos, taip siekiant parodyti, kad galingųjų geriau neerzinti.

Amerikietiškoji “aštuonkojo” situacija primena lietuvišką “pūkuotąją”. Abu vadina save “verslininkais”, “žvaigždėmis”, suprask, galiu sau leisti daugiau nei paprasti mirtingieji. Labai jau panašu į vyriško nepilnavertiškumo kompleksą, kai bandant žūtbūt įrodyti savo vyriškumą, kurio neturi, pasirenkamas silpnesnis – šiuo atveju, moteris.

Laimei, mūsų moterys vis geriau supranta, kokio elgesio jos nenori ir nebetoleruoja nepagarbos savo atžvilgiu. Kuo drąsiau apie tai kalbėsime, kuo dažniau skųsime skriaudikus, tuo greičiau atimsime iš “aštuonkojų” ir ”pūkuotųjų” jų įsivaizduojamą galią.

Moterys žeminamos ir Seime

Seime moterims irgi kliūva. Čia vis dar kartais bandoma parodyti – įžengei į svetimą (suprask, vyrų) teritoriją. Nors viena svarbiausių valdžios institucijų turėtų būti aukštos darbo ir elgesio kultūros pavyzdys (naivu tikėtis, bet vis tiek norisi), ir čia kai kurie socialiniai stereotipai labai gajūs. Pavyzdžiui, iki šiol į Seimą išrinktos moterys savaime stumiamos rinktis darbo sritis pagal savo „priedermę“. Moteris ir Seime moteris, tad būk maloni, imkis rūpintis švietimu, gyvūnų teisėmis, na dar gali pasidomėti socialinėmis problemomis, o ekonomiką, finansus, gynybą, kovą su korupcija palik dalyką išmanantiems, che che.

Dar visai neseniai į valdžią panorusi eiti moteris buvo laikoma tiesiog išsišokėle, ne savo vietoje per klaidą atsidūrusia vargšele, kuri tuoj pasigailės savo sprendimo. Kai kurie vyrai niršo ir siuto, matyt, baisiai išsigandę, kad į jų plotus staiga įsiveržė kita lytis. Ne apie K.Pūką čia. K.Pūkas įtariamas padaręs nusikaltimą, už kurį baudžiama. Čia apie kitus Seimo povus, kurie jaučiasi pranašesni jau vien dėl to, kad pase įrašyta „vyras“. Yra toks Seimo Skardžius, kuris leidžia sau per posėdžius valstybinių institucijų vadoves moteris vadinti „mergičkomis“. Bernužėliais vyrų kažkodėl nevadina. Spėkit, kodėl?

Moterų Seime nuo 2004 metų vis daugėja. Jeigu 1990 metais Aukščiausioje Taryboje dirbo 13 moterų, tai praėjusioje kadencijoje net 36. Tai didžiausias skaičius nuo nepriklausomybės atgavimo.

Kitose ES valstybėse moterų valdžioje taip pat daugėja, nors ir lėtai. 2014 m. lapkričio duomenimis, bendras moterų skaičius nacionaliniuose parlamentuose sudarė 28 proc. visų išrinktų narių, tuo tarpu prieš dešimtmetį šis rodiklis siekė 22 proc. Valstybių narių vyriausybėse moterys sudaro taip pat 28 proc., kai prieš dešimtmetį jų buvo 21 proc.

Nesu kvotų šalininkė ir ne lytis lemia, dirbsi Lietuvai geriau ar prasčiau. Bet aktyvesnis moterų dalyvavimas valdžioje labai sveika ne tik valstybei, bet ir Seimui ar bet kuriai kitai darbovietei.
Skeptikams, kritikams ir pavyduoliams beliks užsičiaupti, arba inkšti kur tyliai kamputyje, kol galiausiai supras, kad niekas iš jų nesiekia atimti jų vyriškumo ir vertės. Taip baisiai bijo ir garsiausiai urzgia tik apgailėtini menkystos.

K.Pūkas iš Seimo išeiti nenori, tad turi būti išvarytas. O kartu su juo turime pagaliau atsikratyti laisvai ir demokratinei valstybei visai nebetinkančio požiūrio į moterį kaip žemesnę lytį. Moteris nekelia grėsmės vyrui, jeigu jis yra tikras vyras.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

D. Pavalkis. Sporadiškas universitetų jungimasis konsoliduoti potencialo nepadės (14)

Lietuvos aukštojo mokslo pertvarka – būtina. Gal patys sau mes ir atrodome gražiai, bet pažiūrėjus į Lietuvos mokslo matomumą Europoje ar pasaulyje – mūsų nėra.

E. Jovaiša. Pasaulis keičiasi. Kaip keičiasi mokykla? (14)

Seime prasidėjo Švietimo ir mokslo komiteto inicijuoto dokumento – Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių – svarstymas. Kodėl prireikė dar vieno dokumento?

A. Armonaitė. Seimo dauguma trukdo savo Vyriausybei pertvarkyti universitetus (9)

„Pagaliau planas pasieks Seimą ir vien stebuklas gali jį išgelbėti”, - socialiniuose tinkluose apie universitetų pertvarką rašė Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė.

S. Tumėnas. Dėl trijų raidžių bylos (58)

Lietuvos Respublikos Seime, Vyriausybėje, visuomenėje, tarp lituanistų, istorikų ir šiaip tautiškai nusiteikusių lietuvybės gynėjų visą pusmetį verda aistros dėl „trijų raidžių bylos“.

V. Martikonis. Kam niekada neatsiras vietos emigranto lagamine? (22)

Liepos pradžioje uždaromas Vilniaus oro uostas. Neveiks beveik visą likusią vasarą. Sunkiai sveiku protu paaiškinamas sprendimas. Viena ranka valdžia išleidžia šimtus tūkstančių, kad populiarinti šalį ir pritraukti turistų, kita ranka uždaro pagrindinį oro uostą turizmo sezono piko metu.