V.Simonko. Džokjakartos principai - tikrasis lesbiečių ir gėjų manifestas

 (198)
Kovo pirmą dieną įsigaliojusios Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos – tai valdančiosios koalicijos pozicijos pareiškimas, kuriuo nusimetama pagarbos žmogui kaukė. Informacija apie nesislapstančius homoseksualius asmenis šiame įstatyme laikoma neigiama, paminančia šeimos vertybes bei tvirkinančia jaunimą.
Vladimiras Simonko
© Asmeninio archyvo nuotr.

Regis, tokias išvadas įstatymų rengėjai apie gėjus ir lesbietes padarė perskaitę daugiau nei dvidešimties metų senumo vieno amerikiečio parašytą vadinamąjį „Gėjų manifestą“.

Išskaidydamas nieko bendro su seksualinių mažumų teisių judėjimu neturinčius gandus, turbūt galiu viešai skelbti Džokjakartos principus kaip tikrąjį bendruomenės manifestą. Šis dokumentas - tai 29 teisinių normų rinkinys, apibrėžiantis teisinius standartus, taikytinus lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų (LGBT) teisėms, kuriuos į savo teisines sistemas privalo integruoti kiekviena pasaulio valstybė.

Džokjakartos principus 2006 m. sukūrė 29 žmogaus teisių ekspertai, tarp kurių buvusi Airijos prezidentė Mary Robinson, teisės profesoriai bei tarptautinių žmogaus teisių organizacijų atstovai. Principais siekiama aprėpti visą prievartos prieš seksualines mažumas spektrą ir jam pasipriešinti.

Indonezijos miesto, kuriame buvo priimtas, vardu pavadintas dokumentas tiek kiekvienos valstybės vyriausybes, tiek ir šių valstybių piliečius ragina nebūti abejingais homofobijai bei transfobijai, nediskriminuoti asmenų dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinio identiteto. Principai ne tik apibrėžia pamatines žmogaus teisės, tokias kaip teisė į gyvybę, asmens neliečiamumą, teisingą teismą ir kitas, tačiau skatina valstybes užtikrinti lygias teises LGBT žmonėms kuriant šeimą, suteikiant judėjimo laisvę, galimybę prašyti prieglobsčio, dalyvauti viešajame gyvenime ir kt.

Rengiant Nepilnamečių apsaugos įstatymo pataisas Lietuvoje, kaip skatinanti priemonė pritarti valstybinei homofobijai, elektroniniu paštu platintas 1987 m. žurnale „Gay Community News“ išspausdintas Michaelio Swifto „Gėjų manifestas“. „Manifeste“, kurį JAV konservatyviosios jėgos panaudojo skleisdamos gėjų sąmokslo teorijas, Swiftu pasivadinęs autorius kviečia gėjus ir lesbietes sukilti prieš heteroseksualus, tvirkinti jų vaikus ir t.t.
Vladimiras Simonko

Džokjakartos principus laikome savo veiklos žmogaus teisių apsaugos srityje pagrindu, griežtai atmesdami bandymus susieti Lietuvos gėjus ir lesbietes su bet kokiais kitais manifestais, ypač niekinančiais heteroseksualų teises, šeimą ir kitas vertybes. Ypač akcentuotina tai, jog rengiant Nepilnamečių apsaugos įstatymo pataisas Lietuvoje, kaip skatinanti priemonė pritarti valstybinei homofobijai, elektroniniu paštu platintas 1987 m. žurnale „Gay Community News“ išspausdintas Michaelio Swifto „Gėjų manifestas“. „Manifeste“, kurį JAV konservatyviosios jėgos panaudojo skleisdamos gėjų sąmokslo teorijas, Swiftu pasivadinęs autorius kviečia gėjus ir lesbietes sukilti prieš heteroseksualus, tvirkinti jų vaikus ir t.t.

Skaitydami manifesto tekstą, Lietuvos gėjai ir lesbietės svarstė, gal p. Swiftas buvo beprotis, kurį kamavo net kelios iš karto psichinės ligos? O gal p. Swiftas tik ironizavo, o jo tekstas buvo klaidingai suprastas kaip tai prieš ketverius metus nutiko ir popiežiui Benediktui XVI Vokietijoje, panaudojusiam viduramžius siekiančią citatą apie musulmonus ir taip įžeidusiam musulmoniškąjį pasaulį. Nors tikslo būta priešingo.

Lietuvos politikai neklausė, ką apie minimą manifestą mano gėjai ir lesbietės ar homoseksualių žmonių teises ginančios organizacijos ir p. Swifto tekstą nutarė laikyti Lietuvos homoseksualų ideologijos pagrindu. Taip iš radijo eterio, televizijos ekranų bei spaudos puslapių pasipylė politikų, religinių grupių ir kitų visuomenės veikėjų gąsdinimai apie homoseksualų menamą tikslą ištvirkinti Lietuvos sūnus, išardyti tradicines šeimas ir t.t.

Tačiau NĖ VIENOS tarptautinės ar nacionalinės organizacijos įstatuose tokie, nieko bendro su sveiku protu neturintys, tikslai nekeliami. Dar daugiau, NĖ VIENAS žmogaus teisių aktyvistas nei kaip atskiras asmuo, nei kaip kurios nors organizacijos atstovas nėra JOKIAME pasisakyme kėlęs tokių tikslų ar davęs peno mintims, kad Lietuvos homoseksualai siekia iš vidaus griauti mūsų gimtąją šalį.

Džokjakartos principų integravimas į mūsų valstybės teisinę sistemą yra vienas svarbiausių LGBT bendruomenės tikslų. Kviesdami politikus diskutuoti realiu, bet ne sąmokslo teorijomis grįstu pagrindu, Džokjakartos principų lietuvišką vertimą išsiuntėme kiekvienam Seimo nariui. Siekdami to paties tikslo, su šiais principais kviečiame susipažinti ir plačiąją visuomenę, kad ateityje mūsų diskusijos būtų grįstos atvirumu bei realiais faktais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

R. Valatka. Ko esam verti kaip tauta, jei mus gaudo gimtosios kalbos policija? (496)

Seimui stuktelėjo 100 dienų. Vidaus reikalų ministras tik šast ant stalo įstatymo projektą, pagal kurį bet kuris, bare išgėręs mažą alaus, galės būti nuvežtas į nuovadą. Kaip pavojingas steriliai visuomenei elementas. Pagal sterilių 200 m nuo mokyklos įstatymą sutvarkius Vilnių, Vokiečių, Trakų ir kitos senamiesčio gatvės atrodys kaip po karo.

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Pensionatas „Lietuvos Respublika“ užsidaro (515)

Kai Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis Seime surengtoje diskusijoje „Socialinė Europa – nauji iššūkiai“ pasakė, kad Lietuvoje egzistuoja dvi ekonomikos – gyventojais vis pasipildantis Vilnius ir regionai, virstantys ištisais pensionatais, man kaip tik pasitaikė proga stebėti Lazdijų degalinėje, vietos gyventojų vadinamoje „raudų siena“, su išvykstančiais emigrantais atsisveikinančių tėvų, motinų ir seserų minią.

Sekmadienio Evangelija. Pasitikėjimas Dievu (705)

Jėzus bylojo savo mokiniams: „Per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį?

A. Vaškevičius. Kol kas nieko geresnio už „Vamzdį“ nesukūrėme (321)

Tokie konkursai ne taip dažni, o čia net trys vienu metu supuolė. Jonui Basanavičiui Vilniuje, Vyčiui Vilniuje ir Stasiui Povilaičiui Palangoje. Visi vietinės reikšmės, nei vieno tarptautinio.

Istorikas sugriovė mitus apie „didįjį tėvynės karą“ (968)

Leidykla „Briedis“ pristato šeštą Rusijos istoriko Marko Solonino knygą „1941-ųjų birželis. Galutinė diagnozė“, kuria baigiama Lietuvoje didelio populiarumo sulaukusi šio autoriaus knygų serija. M. Soloninas apibendrino daugelio metų istorinius tyrimus ir paskelbė, kad apie tai daugiau nerašys.