Rolandas Paksas kažkada sakė: „Problema yra musyse“. Jei „tvarkiečiai“ priglaus juodosios buhalterijos bylos kamuojamą Darbo partiją po savojo erelio sparnu, jie vėl bus teisūs sakydami, kad problema yra juosyse.
Vis dėlto abiem partijoms susijungimas veikiau naudingas nei nenaudingas. „Darbiečiams“ jis galbūt leistų sumažinti partijos teisinio likvidavimo grėsmę, pridengtų R. Paksu Viktorą Uspaskichą ir padidintų DP įtaką, kas ypač svarbu konkuruojant su socialdemokratais.
Savo ruožtu „tvarkiečiams“ jungimasis, tikėtina, leistų prailginti politinę gyvastį: juk šios partijos saulė jau keletą metų leidžiasi. Kovodami su DP dėl panašių pažiūrų rinkėjų, jie tą kovą akivaizdžiai pralaimi, o jų lyderio populiarumas jau senokai yra priblėsęs ir neprilygsta net teisiamo V. Uspaskicho spindesiui.
Net jei menamas jungimasis iš tiesų neįvyktų, jau dabar apie jį prakalbusios partijos pasiekė dviejų reikšmingų tikslų. Pirma, pritraukė žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį. Kol paskelbs nesijungsią arba susijungs, tol šis klausimas suksis tarp politinių aktualijų ir leis „darbiečiams“ su „tvarkiečiais“ mėgautis nieko nekainuojančia reklama.
Antra, dvi partijos viešai pranešė esančios artimos bendražygės, kurios, kaip vieninga jėga, būtų kai kuriais atžvilgiais stipresnės už socialdemokratus. Jei nesusijungę, tai bent jau politiškai „susimetę“ „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“ Seime turėtų maždaug tiek pat vietų, kiek ir LSDP. Per rinkimus gautų balsų skaičiumi DP+TT socdemus gerokai lenkia.
Anot sociologo, „Darbo partijos elektoratas yra jaunesnis, bet kuo jos panašios – jų rinkėjai gauna žemesnes pajamas nei kitų partijų, gyvena daugiau rajonų centruose, kaime, yra žemesnio išsilavinimo – tikrai dažniau be aukštojo išsilavinimo, palyginti su kitomis partijomis“. Tai – „antroji“ Lietuva. Galima teigti, kad apie ketinimus jungtis pranešusios DP ir TT siunčia signalą „antrajai“ Lietuvai: „Mes būsime jūsų tikraisiais atstovais“.
Kol R. Paksas su V. Uspaskichu veikė atskirai, daugelio „antrosios“ Lietuvos rinkėjų žvilgsniai, simpatijos ir viltys krypo į stipriausiuosius – rinkimų nugalėtojus: A. Butkevičių ir jo partiją. Todėl, matyt, ir augo kaip ant mielių premjero reitingai. Žinia apie DP ir TT jungimąsi šiuo atžvilgiu yra viešųjų ryšių atkirtis socialdemokratams, skelbiantis, kad vadinamojoje centro kairėje esama ir potencialiai stipresnių už juos.
Tuo metu socialdemokratai, per antrąjį rinkimų turą ir per neliečiamybės atėmimo procedūras Seime gerokai pastūmę į šoną savo didžiuosius konkurentus – V. Uspaskicho partiją, regis, užmigo ant laurų. Nors neturėtų būti jauku miegoti tarp kūjo ir priekalo. Juk didžiuosiuose miestuose juos sutriuškino liberalai ir konservatoriai, o iš „antrosios“ Lietuvos juos grasina bendromis jėgomis stumti V. Uspaskichas su R. Paksu.
Ministras Linas Linkevičius civilizuotai atstovauja civilizuotai valstybei, bet paaiškėja, kad mūsyse valstybės vardu gali kalbėti tik renkamas pareigūnas, vadinasi, kad ir seniūnaitis, o štai užsienio reikalų ministras – negali. Pagarbiai ir džentelmeniškai pasielgęs L. Linkevičius nepelnytai gauna pylos. Ministras Pirmininkas jo negina ir pritaria prezidentės pozicijai.
O juk savo komandos narius reiktų ginti. Prisiminkime, kaip Andrius Kubilius gynė buvusį užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką.
Galbūt socdemai nutarė visais klausimais pritarti prezidentei Daliai Grybauskaitei? Tapti prezidentine partija? Tai būtų įdomus posūkis, gerokai susuksiantis galvas LSDP rinkėjams – juolab kad D. Grybauskaitę per prezidento rinkimus rėmė ir, tikėtina, vėl rems dešinieji.
Jei socialdemokratai vis dėlto iškels savo kandidatą, bet šis neoponuos dabartinei šalies vadovei, tai kas ir kodėl turėtų už jį balsuoti? D. Grybauskaitės politikos šalininkai? Bet juk jie turi D. Grybauskaitę.
Tuo metu susivienijusios ar bent susitarusios DP ir TT gali sugalvoti ką nors netikėta – pasiūlyti ar paremti ryškią alternatyvą dabartinei Daukanto aikštės politikai. Ir nereiktų iškart pašaipiai galvoti apie „runkelį“. Nepamirškime, kad 2004-aisiais V. Uspaskichas rėmė Petrą Auštrevičių.
Ko gera, prieš D. Grybauskaitę DP ir TT atstovas, net ir stiprus, beveik neturėtų šansų; bet jos socialdemokratinį pritarėją jis greičiausiai įveiktų ir galbūt patektų į antrą turą. Tai susilpnintų LSDP pozicijas tolesnėje konkurencinėje kovoje su galimu DP ir TT tandemu.
Žinoma, socialdemokratai gali tikėtis, kad viskas susiklostys „darbiečiams“ nepalankia vaga: kad jų lyderis netrukus bus nuteistas, partija nusilps ar bus uždrausta ir persivadinusi skils, nespėjusi susijungti su TT. Taip pat gali tikėtis, kad tarp „darbiečių“ ir ypač „tvarkiečių“ kils smarkus pasipriešinimas jungimuisi, ir ši idėja bus netrukus palaidota. Arba gali, kaip Juozas Bernatonis, netikėti DP ir TT jungtuvėmis, nes, jo žodžiais, šios partijos yra skirtingų ideologijų ir skirtingų vertybių.
O dar gali sakyti, kaip Voltaire‘o Panglosas, kad viskas yra tik į gera šiame geriausiame iš visų pasaulių.