Deja, sujautrėję šūkiais, jie sustabarėjo veiksmais. Konservatorių valdžios nejautra Velykų savaitę gadino nuotaikas ir varė į neviltį dešimtis tūkstančių Lietuvos piliečių. Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) „jautriųjų“ konservatorių pastangomis virto vėzdu, mojančiu krizės ir taip nemenkai prislėgtiems žmonėms.
Vakarų konservatoriai vengia staigių judesių, galinčių sugriauti nusistovėjusią tvarką. Jie netiki radikaliomis revoliucinėmis naujovėmis. Jie neprievartauja tikrovės schemomis, traukiamomis iš biurokratinių stalčių: jie stengiasi veikti apdairiai, atsižvelgdami į aplinkybes ir žmonių likimus. Jie yra ne biudžeto buhalteriai, o atsakingi politikai, kuriems žmogus yra šis tas daugiau nei suveržtas arba nesuveržtas diržas.
Lietuvoje vakarietiškas konservatizmas dažnai būna apverstas aukštyn kojomis. Kad ir daugybę žmonių valstybės skolininkais ūmai pavertusi PSD reforma yra ne „jautriojo“ konservatizmo, bet drakoniško socializmo pavyzdys.
Dabartinės valdžios PSD politika, kai tenka susimokėti už įsivaizduojamas paslaugas, kurių daug kas nei gauna, nei prašo, yra žmonių mulkinimas ir pajamų prievartavimas.
Per penktadienį vykusį pasitarimą nuspręsta, kad drakoniška tvarka iš esmės nekis – PSD įstatymas nebus peržiūrimas. Tad premjero nuomonė, reikia manyti, tęsia „jautriojo“ konservatizmo lietuvišką praktiką.
Valstybės skolininkais taip pat tapo Darbo biržoje neįsiregistravę ir bent jau oficialiai niekur nedirbantys asmenys. Valstybės institucijos neatskleidžia, kiek tiksliai yra gyventojų, kuriems priskaičiuota sumokėti PSD, tačiau vien Darbo biržos statistika - įspūdinga.
Per paskutinę kovo savaitę (iki balandžio 1 d.) Darbo birža įregistravo 41,4 proc. daugiau bedarbių nei ankstesnę savaitę. Sunkiai galą su galu suduriantys žmonės buvo priblokšti tik šiomis dienomis artikuliuotos žinios, kad, pasirodo, jie yra skolingi valstybei nemenkus pinigus už medicinos paslaugas, kuriomis net negalėjo naudotis.
Jei žmogus neapdraustas ir jam kas nors atsitinka arba jis nori gauti medicinos paslaugas, tai jam dabar teks suploti vienkartinę 2400 litų įmoką kaip skolą. Maža to, pagal „jautriųjų“ konservatorių įvestą tvarką, asmuo, pavėlavęs bent vieną dieną susimokėti mėnesinę sveikatos draudimo įmoką, netenka draustumo trims mėnesiams, už kuriuos turi susimokėti, jei nori draustumą atnaujinti.
Neįtikėtina, kad apie konservatorišką sveiką protą bei krikdemišką atjautą šitiek porinę politikai nusirito iki stačiai piktybinio smulkmeniškumo, plėšdami iš žmonių šimtus litų už vienos dienos mokesčio pavėlavimą.
Sunkiausiai besiverčiančius šalies piliečius Vyriausybė per krizės įkarštį nusprendė pribaigti drakoniškomis taisyklėmis. Jas nustačiusios PSD įstatymo pataisos įsigaliojo nuo 2009 m. pradžios, bet apie jas veik nebuvo viešai kalbėta, niekas jų dorai žmonėms neišaiškino. Viskas buvo atlikta be išankstinio visuomenės parengimo ir viešo aptarimo, premjero pamėgtu stiliumi: „darom, darom, pradėkim, o ten bus matyti“.
Iš kur toks valdžios atsainumas? Arba Vyriausybėje – politikos pradinukai, arba – nepataisomi cinikai. Kai pasiklausai premjero patarėjo finansų ir ekonomikos klausimais Mykolo Majausko kalbų, tai išties imi galvoti, jog A. Kubilius apsistatė neapsiplunksnavusiais pradinukais. Tačiau konservatoriai – anokie politikos pradinukai, tad įtarimas cinizmu atrodo svaresnis.
„Konservatoriais“ pasivadinę politikai mąsto kaip mokesčių jakobinai: senai tvarkai – revoliucija, neprisitaikiusiems prie naujos tvarkos – giljotina. Ekonomiškai giljotinuojami nuosavi piliečiai. Susidaro įspūdis, kad ši valdžia sugeba pamaldžiai stebeilytis į biudžeto eilutes ir daug, brangiai skolintis, bet tikro gyvenimo ir žmonių likimų tiesiog nenori matyti – kaip ir savo klaidų.
Ironiška aplinkybė: raginusi eiti nemokamu atostogų, A. Kubiliaus valdžia iš pradžių pavertė PSD skolininkais uoliai šį raginimą vykdžiusius ir mėnesį dėl krizės nedirbusius valstybės tarnautojus. Tiesa, vėliau atsirado išaiškinimas, kad nemokamai atostogavusiems mokėti nereikės, o tiems, kurie jau sumokėjo, pinigai bus grąžinti.
Galiausiai visas šitas valstybinis reketas aplink PSD yra ypač bjaurus todėl, kad sveikatos draudimo sistema, pripažinkime, normaliai neveikia ir visi mes mokame mokestį, už kurį negauname tinkamų paslaugų. Apynormaliai uždirbančiam žmogui, kuriam brangus laikas, vis tiek tenka rinktis arba privačią mediciną, kur ligonių kasos veik nieko nekompensuoja, arba dovanoti „dovanas“ pažįstamiems medikams. Tad savo PSD reketu valdžia tiesiog skurdina skurstančius ir apiplėšinėja uždirbančius.
Autorius yra žurnalo „IQ. The Economist“ vyr. redaktorius