Perfrazavus vieno DELFI komentatoriaus posakį, reikštų: jei piktiniesi banginių medžiokle, vadinasi esi banginis. Jeigu kovoji prieš jūros teršimą, greičiausiai esi lašiša.
O homoseksualams Lietuvoje – nesaldu. Homofobija, kaip ir bet kuri ksenofobija, tik saviesiems priskiria visas gerąsias žmonijos savybes, gi svetimiesiems (homoseksualams) – blogybes. Tai atmiešus neišmanymu, gimsta mitai ir prietarai. Nesvarbu, kad lytinių nusikaltimų statistika rodo, jog seksualiai vaikus dažniausiai išnaudoja heteroseksualai, kad per metus 100 (heteroseksualių) santuokų tenka 50 ištuokų (2007 m. Lietuvoje 100 santuokų - 48,9 ištuokos), kad labiausiai AIDS plitimą sąlygoja nesaugus seksualinis elgesys. Vis tiek vos ne vien homoseksualams pripaišoma pedofilija, dažnas partnerių keitimas, AIDS platinimas ir t.t. ir pan.
Kai kalbame apie homoseksualių žmonių santykius, tai akcentuojame tik apatinę kūno dalį: „...tiesiosios žarnos sienelė yra neatspari mechaniniam dirginimui...“ Esame nelinkę homoseksualams leisti turėti kilnesnius jausmus. Jeigu įtarinėjamas biseksualumu V.Šekspyras išaukštino Romeo ir Džiuljetos meilę, tai visai nereiškia, kad taip tauriai ir karštai negali įsimylėti Džiuljeta kitos Džiuljetos ar Romeo – kito Romeo.
Bet iš kur mums žinoti, kad ir taip gyvenime būna? Juk mūsų laikais, nei darželiuose, nei mokyklose apie „Gender loops“ projektą niekas net girdėjęs nebuvo!
Tekstas, kurio straipsnio autorius įsakmiai pataria jokiu būdų neskaityti
Gal prisimenate neseniai vieno dienraščio sukeltą skandalą dėl „Gender Loops“ projekto? Kadangi apie „Gender Loops“ (lietuviškai pavadinimas ilgesnis: “Lytinės tapatybės programos ciklai“) nebuvau nieko girdėjęs, teko panaršyti internetą, kad susigaudyčiau, kas čia Tėvynėje sukėlė tokią protų sumaištį.
„3.2.3. Du princai įsimyli vienas kitą – pokalbis su vaikų darželio vaikais apie lytinės orientacijos įvairovę. Mokytojas skaito vaikams paveikslėlių knygą „Karalius ir karalius“ . Šioje paveikslėlių knygoje karalienė nori, kad jos sūnus vestų princesę, nes pati karalienė jau norėtų pasitraukti į užtarnautą poilsį. Motina organizuoja pasimatymus su tolimų kraštų princesėmis, bet princui nei viena iš jų nepatinka. Galų gale princas įsimyli vienos su juo supažindintos princesės brolį. Du princai susituokia ir tampa karaliumi ir karaliumi. “Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Koks gražus princas!“.
Mokytojas: „Ar žinote kas atsitiko?“
Kelios mergaitės ir berniukai: „Taip, jie įsimylėjo“
Berniukas: „Jie yra gėjai!“
Mokytojas: „Ar jums ši istorija patiko?“
Mergaitė: „Man ne... Aš norėjau kad jis vestų princesę. Ji tokia graži.“
Berniukas: „Aš buvau vestuvėse, kai dvi moterys susituokė.“
Toliau kalba pasisuka apie dviejų berniuko tėvų draugių lesbijietiškas vestuves.“
(Iš „Gender Loops Toolbox for gender-conscious and equitable early childhood centres”p.25) (vertimas iš anglų k. – mano). Čia tik visa “baisiausia” dalis. Tekstas yra internete.
Apie klastą, tarptautinį sąmokslą ir tautinį budrumą
„Gender Loops“ projekte rašoma, kad lytinės tapatybės dalykai yra politiškai ir morališkai jautri tema, todėl pirmiausia su projektu turi būti supažindinami tėvai ir turi būti gautas jų sutikimas. Jūs turbūt neužkibote ant šio kabliuko ir supratote, kad klastingi projekto vykdytojai nori pavojingu homoseksualumo virusu užkrėsti ne tik vaikus, bet ir jų tėvus?! Kaip neginčijamą jų klastingumo “įrodymą”, galėčiau pateikti ir tai, kad „Gender Loops“ projektas vykdomas ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Ispanijoje, Norvegijoje bei Turkijoje, o jį koordinuoja Berlyno Katalikiškasis taikomųjų socialinių mokslų universitetas („Katholische Hochschule fur Sozialwesen Berlin“(1)).
O dabar įsivaizduokime, kad pačios „Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos“ lyderiams bei vieno dienraščio redaktoriui darželyje auklėtojos būtų perskaitę pasaką „Apie karalių ir karalių“. O jeigu dar ir vienam Seimo nariui? Baisu net pagalvoti! Koks būtų nuostolis Lietuvos teisėkūrai! Juk įstatymas apie nepilnamečių apsaugą nuo homoseksualumo propagandos galėjo taip ir negimti?
Apie sovietinių laikų ilgesį ir tikėjimą
O čia aš ir vėl mušuosi į krūtinę: vėl gėda prisipažinti, bet aš ilgiuosi sovietinių laikų! Žinoma, rūkytos dešros parduotuvėse trūko. Ir šio straipsnio „Komjaunimo tiesa“ nebūtų išspausdinusi. Na, bet homoseksualų pavojaus mūsų moralei tai irgi nebuvo! Net ir pačių homoseksualų nebuvo, nes valdžia juos surankiodavo ir pritaikę atitinkamą LTSR BK straipsnį kaip mat sukaišiodavo į cypes.
O dabar ES ne tik pačių homoseksualų skriausti neleidžia, bet net kritikuoja mūsų įstatymus, saugojančius paauglius nuo jų pražūtingos įtakos! Tai kaip čia nepasiilgsi sovietinių laikų, kai ne tik homoseksualai jokių teisių neturėjo? Bent jau jaunimui buvo teigiama, kad jokio sekso iš tikrųjų nėra . Vien tik meilė „Sovietinei Tėvynei“.
Vienas mano draugas sako: „Aš tikrai nesu homofobas ir neturiu nieko prieš homoseksualus bei jų teises, tačiau aš - prieš homoseksualų „Pasididžiavimo maršus“ Kaune ar Vilniuje“. Mat vieną tokį maršą yra kažkada matęs V.Europoje ir jam tai labai nepatikę. Jis mano, kad toks požiūris – pažangus. Pridėčiau: žinoma, jei lyginsime su sovietiniais laikais.
Daugelis iš mūsų tikime, kad homoseksualumas yra užkrečiamas beveik taip, kaip kiaulių gripas. O jeigu kas nors bando įrodinėti, kad savo seksualinės orientacijos žmogus nesirenka, tai gindamiesi puolame prie interneto. Panaršę internete rasime daug „mokslinių“ homofobijos pagrindimo argumentų tinklapiuose iš JAV ir kitų kraštų. Juk homofobija serga ne vieni lietuviai ir net ne vien rytų europiečiai.
Todėl su mumis, homofobais, dėl lytinės orientacijos ginčytis neverta. Kaip neverta su tikinčiuoju ginčytis dėl Dievo buvimo įrodymų. Tokie ginčai yra beprasmiai, nes tikėjimo dalykai argumentais nesugriaunami. Kitaip tai nebūtų tikėjimas. Čia ir baigiu, kad nebūčiau apkaltintas homoseksualumo propaganda ir nepadaryčiau neigiamos įtakos nepilnamečiams. Juk Lietuvoje homofobu būti saugiau. Už tai bent negresia „nemalonumai per valdiškus namus“.
1. Šio universiteto angiškame tinklapyje nurodoma: „Catholic University of Applied Social Sciences Berlin“