V. Valentinavičius. Vyriausybė: septynių auklių vaikas?

 (100)
Dauguma, įskaitant opoziciją, pripažįsta, jog naujojoje Vyriausybėje surinkti žmonės palieka gerą įspūdį – tai pakankamai kompetentingų, energingų ir nesusitepusių žmonių būrys. Ir akivaizdu, kad jiems gerai atrodyti itin padeda buvusi Vyriausybė. Dabar geriau matosi, kokia vargana buvo buvusi Vyriausybė tiek savo sudėtimi, tiek tragikomiška Algirdo Butkevičiaus lyderyste.
Virgis Valentinavičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Kol dar nepradėjo veikti naujas kabinetas, jo sudėtyje veik kiekvienas ministras atrodo pranašiau už buvusius, ir dėsninga, kad silpniausiai atrodo du socialdemokratų atstovai. Taip pat dėsninga, kad būtent socialdemokratų deleguotas teisingumo ministras yra pirmas šios Vyriausybės skandalas su trys minutės po paskyrimo prisimintu nuosprendžiu dėl vairavimo išgėrus ir laimėtu konkursu pavaldžioje įstaigoje.

Bet kuriuo atveju šios rinktinės žaidėjų kokybė kol kas nekelia abejonių, bet didysis klausimas, atrodo, bus vadovavimas. Kas juos suvienys į vieningą komandą su aiškia strategine kryptimi? Kokios žaidėjų galimybės susižaisti, kai neaišku kas vadovaus – komandos treneris, direktorius, masažistas ar rėmėjas?

Mano galva, šią vyriausybę sudaro ne dvi, o trys partijos. Galime būti daugmaž tikri, kad šešis ministrus parinko LVŽS ir Saulius Skvernelis – žemės ūkio, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, vidaus reikalų, kultūros, aplinkos apsaugos; du ministrus delegavo LSDP – teisingumo ir ūkio. Galima spėti, jog šioje Vyriausybėje likusius ministrus turės prezidentė Dalia Grybauskaitė. Be krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, kurio parinkimą LŽVS atidavė prezidentei iš anksto, D. Grybauskaitės ministrais galima laikyti Roką Masiulį, Liną Linkevičių, Žygimantą Vaičiūną (Arvydo Sekmoko, su kuriuo D. Grybauskaitė neblogai sutarė, žmogus), taip pat Jurgitą Petrauskienę (žr. universitetų konsolidacijos paraidį atitikimą prezidentės požiūriui) ir Vilių Šapoką (Lietuvos bankas). Tad prezidentės partija šioje Vyriausybėje turi šešis ministrus, atitinkamai valdančioji LŽVS su šešiais ministrais (tik vienu partiniu) ir premjeru yra mažuma kabinete.

Šiai Vyriausybei teks dirbti vadovaujamai iš trijų su puse galios centrų – tai yra prezidentė D. Grybauskaitė, premjeras S. Skvernelis, LŽVS pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir LSDP lyderis, kas juo bebūtų. Galios centrų konkurencija yra veik užprogramuota, atsižvelgiant ne tik į įvairiakrypčių vektorių perteklių, bet ir vienas už kitą didesnius ego, kurie žaibuos kovoje dėl teisės sukioti Vyriausybės laivo šturvalą.
Virgis Valentinavičius

Šiai Vyriausybei teks dirbti vadovaujamai iš trijų su puse galios centrų – tai yra prezidentė D. Grybauskaitė, premjeras S. Skvernelis, LŽVS pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir LSDP lyderis, kas juo bebūtų. Galios centrų konkurencija yra veik užprogramuota, atsižvelgiant ne tik į įvairiakrypčių vektorių perteklių, bet ir vienas už kitą didesnius ego, kurie žaibuos kovoje dėl teisės sukioti Vyriausybės laivo šturvalą.

Paliekant nuošalyje klausimą, kiek konstitucingas toks Vyriausybės sudarymas parlamentinėje respublikoje (realiai kiek prezidentės rinkiminis mandatas gali „permušti“ parlamento mandatą), vadovavimo problemos, ko gero, neišvengiamos. Tris su puse galios centro padauginus iš ambicingų ego koeficiento – pvz. dviejų – galim gauti septynias aukles ir vaiką be galvos.

Juolab, kad Vyriausybės atramos parlamente nepavadinsi saugiu uostu, kuris priims pasislėpti nuo ambicijų audrų. LŽVS frakcija Seime – spalvinga kaip povas per tuoktuves. Metinėje Lietuvos politologų konferencijoje pristatytame pranešime prof. Ainė Ramonaitė parodė, jog frakcijoje atstovaujamas visas politinis spektras – radikalūs kairieji, liberalai, centras, nuosaikūs ir kraštutiniai konservatoriai. Greičiausiai frakcijoje yra kompetentingų žmonių ir nuoširdžių idealistų, kurie tikisi nuveikti kažką gero Lietuvai. Taip pat galime spėti, kad frakcijoje bus naujų vėsaičių bei gražulių, kurių Lietuva dar nežino, bet netruks sužinoti.

Ir visiškai neaišku, kaip šita ideologinė-asmenybinė košė-malošė sugyvens su R. Karbauskiu. Per rinkimus jis įrodė, kad yra didžiausias saldžialiežuvis šalyje, bet kur dėsis mažiau saldūs dalykai – jo milijoniai interesai Lietuvoje ir svetur, įskaitant Mariaus Laurinavičiaus nurodytą rusiškų dujų kvapą? Tad reikia užjausti ir palaikyti naujus ministrus – jie dar nežino, į kokį pavojingą ir sunkų žygį susiruošė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

K. Jovaišas. „Swedbank“: šiame žodyje nėra raidės „w“? (78)

Kodėl „Swedbank“ ciniškai ignoruoja Lietuvos įstatymus, viešai rašydamas savo pavadinime tą nelemtą raidę, kuri šalyje yra paskelbta už įstatymo ribų? Kodėl aš priverstas kęsti agresyvią svetimybių invaziją, skaitydamas „Apie demokratiją Amerikoje“ – knygą, kurios viršelyje nurodytas jos autorius Alexis de Tocqueville? Argi čia nėra „X“ ir „Q“ – dviejų svetimos abėcėlės raidžių, kurios begėdiškai laužo lietuvių kalbos skaistybės įžadus?

E. Lucasas: padėtis Baltarusijoje kaista (181)

Stebėtojai iš šalies nelinkę skirti daug dėmesio Baltarusijai. Po nepriklausomybės paskelbimo šis valstybė beveik visą laiką stagnavo, vykdė represinę politiką ir palaikė neskaidrius, pataikūniškus santykius su Rusija, retkarčiais paįvairinamus menkai įtikinamo flirto su Vakarais. Vis dėlto dabar padėtis kaista, o NATO ir kiti kaimynai pradeda nerimauti.

R. Bogdanas. Laiškas, kuris pradės „Brexit“ (16)

Didžiosios Britanijos premjerės šeštadienį nebuvo Kapitolijaus rūmuose, kur susirinkę 27 ES valstybių vadovai paminėjo Europos ekonominę bendriją įsteigusios Romos sutarties 60-metį. Trečiadienį Europos Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas gaus oficialų trumpą laišką iš Londono, kad Jungtinė karalystė traukiasi iš ES.

A. Tapinas. Kaimynai su kerzais Rytuose parodė, kur esam (902)

Per dvi savaitgalio dienas pamatėme, kaip gyvena kaimynai Rytuose ir kaip toli esame nuo jų nuėję. Ir tolstame sparčiu žingsniu.

T. Janonis. Tik laiko klausimas, kada jie mus nužudys (204)

Pasklidus žiniai, kad Šilutėje dobermanų veislės šuo sudraskė kūdikį, Lietuva sudrebėjo. Nieko naujo – kaip visada.Vieni ėmė su purvais maišyti vaikais nesugebančius pasirūpinti tėvus, kiti prakeiksmų negaili šunims, sakydami, jog visi jie potencialūs žudikai. Tačiau ar tik šunys ir jų šeimininkai kalti dėl tokių tragedijų? Tikrai NE! Mūsų šalyje veikianti institucija turėtų kontroliuoti, kokiomis sąlygomis laikomi naminiai gyvūnai ir būtent ji turėtų užbėgti tokiems įvykiams už akių. Deja, šiuo metu ji tyli.