V. Valentinavičius. Vyriausybė: septynių auklių vaikas?

 (100)
Dauguma, įskaitant opoziciją, pripažįsta, jog naujojoje Vyriausybėje surinkti žmonės palieka gerą įspūdį – tai pakankamai kompetentingų, energingų ir nesusitepusių žmonių būrys. Ir akivaizdu, kad jiems gerai atrodyti itin padeda buvusi Vyriausybė. Dabar geriau matosi, kokia vargana buvo buvusi Vyriausybė tiek savo sudėtimi, tiek tragikomiška Algirdo Butkevičiaus lyderyste.
Virgis Valentinavičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Kol dar nepradėjo veikti naujas kabinetas, jo sudėtyje veik kiekvienas ministras atrodo pranašiau už buvusius, ir dėsninga, kad silpniausiai atrodo du socialdemokratų atstovai. Taip pat dėsninga, kad būtent socialdemokratų deleguotas teisingumo ministras yra pirmas šios Vyriausybės skandalas su trys minutės po paskyrimo prisimintu nuosprendžiu dėl vairavimo išgėrus ir laimėtu konkursu pavaldžioje įstaigoje.

Bet kuriuo atveju šios rinktinės žaidėjų kokybė kol kas nekelia abejonių, bet didysis klausimas, atrodo, bus vadovavimas. Kas juos suvienys į vieningą komandą su aiškia strategine kryptimi? Kokios žaidėjų galimybės susižaisti, kai neaišku kas vadovaus – komandos treneris, direktorius, masažistas ar rėmėjas?

Mano galva, šią vyriausybę sudaro ne dvi, o trys partijos. Galime būti daugmaž tikri, kad šešis ministrus parinko LVŽS ir Saulius Skvernelis – žemės ūkio, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, vidaus reikalų, kultūros, aplinkos apsaugos; du ministrus delegavo LSDP – teisingumo ir ūkio. Galima spėti, jog šioje Vyriausybėje likusius ministrus turės prezidentė Dalia Grybauskaitė. Be krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, kurio parinkimą LŽVS atidavė prezidentei iš anksto, D. Grybauskaitės ministrais galima laikyti Roką Masiulį, Liną Linkevičių, Žygimantą Vaičiūną (Arvydo Sekmoko, su kuriuo D. Grybauskaitė neblogai sutarė, žmogus), taip pat Jurgitą Petrauskienę (žr. universitetų konsolidacijos paraidį atitikimą prezidentės požiūriui) ir Vilių Šapoką (Lietuvos bankas). Tad prezidentės partija šioje Vyriausybėje turi šešis ministrus, atitinkamai valdančioji LŽVS su šešiais ministrais (tik vienu partiniu) ir premjeru yra mažuma kabinete.

Šiai Vyriausybei teks dirbti vadovaujamai iš trijų su puse galios centrų – tai yra prezidentė D. Grybauskaitė, premjeras S. Skvernelis, LŽVS pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir LSDP lyderis, kas juo bebūtų. Galios centrų konkurencija yra veik užprogramuota, atsižvelgiant ne tik į įvairiakrypčių vektorių perteklių, bet ir vienas už kitą didesnius ego, kurie žaibuos kovoje dėl teisės sukioti Vyriausybės laivo šturvalą.
Virgis Valentinavičius

Šiai Vyriausybei teks dirbti vadovaujamai iš trijų su puse galios centrų – tai yra prezidentė D. Grybauskaitė, premjeras S. Skvernelis, LŽVS pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir LSDP lyderis, kas juo bebūtų. Galios centrų konkurencija yra veik užprogramuota, atsižvelgiant ne tik į įvairiakrypčių vektorių perteklių, bet ir vienas už kitą didesnius ego, kurie žaibuos kovoje dėl teisės sukioti Vyriausybės laivo šturvalą.

Paliekant nuošalyje klausimą, kiek konstitucingas toks Vyriausybės sudarymas parlamentinėje respublikoje (realiai kiek prezidentės rinkiminis mandatas gali „permušti“ parlamento mandatą), vadovavimo problemos, ko gero, neišvengiamos. Tris su puse galios centro padauginus iš ambicingų ego koeficiento – pvz. dviejų – galim gauti septynias aukles ir vaiką be galvos.

Juolab, kad Vyriausybės atramos parlamente nepavadinsi saugiu uostu, kuris priims pasislėpti nuo ambicijų audrų. LŽVS frakcija Seime – spalvinga kaip povas per tuoktuves. Metinėje Lietuvos politologų konferencijoje pristatytame pranešime prof. Ainė Ramonaitė parodė, jog frakcijoje atstovaujamas visas politinis spektras – radikalūs kairieji, liberalai, centras, nuosaikūs ir kraštutiniai konservatoriai. Greičiausiai frakcijoje yra kompetentingų žmonių ir nuoširdžių idealistų, kurie tikisi nuveikti kažką gero Lietuvai. Taip pat galime spėti, kad frakcijoje bus naujų vėsaičių bei gražulių, kurių Lietuva dar nežino, bet netruks sužinoti.

Ir visiškai neaišku, kaip šita ideologinė-asmenybinė košė-malošė sugyvens su R. Karbauskiu. Per rinkimus jis įrodė, kad yra didžiausias saldžialiežuvis šalyje, bet kur dėsis mažiau saldūs dalykai – jo milijoniai interesai Lietuvoje ir svetur, įskaitant Mariaus Laurinavičiaus nurodytą rusiškų dujų kvapą? Tad reikia užjausti ir palaikyti naujus ministrus – jie dar nežino, į kokį pavojingą ir sunkų žygį susiruošė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

R. Valatka. Kaip Landsbergis ir konservatoriai už tikrus socialdemokratus sirgo (217)

Visiškas pipiec. Politika taip nususo, kad bebrų partijos varžybos tarp blyškiaveidžio Vilniaus vicemero ir beveidžio susisiekimo ministro išsiliejo į nacionalinį dešiniųjų Atvelykį. Kai supamasi sūpynėse, o margučius daužo tik vaikai. Rungtynėse dėl socialdemokratų čempiono vardo aktyviausia buvo konservatorių Vakarų tribūna.

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Pakvieskime rusus į Lietuvą (242)

Vos prisėdau parke ant suoliuko peržvelgti telefone elektroninio pašto laiškus ir socialinių tinklų atnaujinimus, o jie jau čia – mandagiai siūlo pasišnekėti apie gyvenimo prasmę ir, taip pat mandagiai pasiųsti tolyn, palieka paskaityti keletą „Sargybos bokšto numerių“. Atsiversti į Jehovos liudytojus neplanuoju, bet vis tiek smagu, kad gyvenu laisvoje šalyje, kur kiekvienas gali tikėti kuo tik užsigeidžia arba netikėti niekuo.

Sekmadienio Evangelija. Viltis mirtyje (288)

Šlovė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai ir nenykstančiam, nesuteptam, nevystančiam palikimui, kuris laikomas jums danguje. (1 Pt 1, 3–4)

Nuo bado sutinę žmonės valgė netinkamus augalus, šunis, kates ir vieni kitus (336)

Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Komunizmas be grimo“ naujieną – žymaus britų istoriko R. Conquesto knygą „Sielvarto derlius: sovietinė kolektyvizacija ir teroras badu“, atskleidžiančią vieną iš pačių siaubingiausių XX a. žmonijos tragedijų. Joje aprašomas 1929–1933 m. įvairiuose Sovietų Sąjungos regionuose siautėjęs, milijonus gyvybių nusinešęs badas, kurio priežastys nebuvo sausra ar kitos gamtos katastrofos, o genocidui tolygi J. Stalino bei jo vadovaujamos komunistų partijos politika.

A. Paliokaitė. „Šlamštamokslį“ Lietuvoje reikia naikinti (194)

Vyriausybės suburta darbo grupė netrukus pateiks siūlymus dėl Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo. Reikia tikėtis, kad tai bus ne trypčiojimo pradžia, o pirmas solidus žingsnis į priekį.