„Niurzgliai seniai“,„egoistai vaikai“, „tingus jaunimas“ – šios etiketės mums visiems gerai žinomos. Kartų, ypač tėvų ir vaikų konfliktai, yra įprastas gyvenimo reiškinys. Kodėl vaikai dažnai su pašaipa žiūri į tėvams brangius dalykus, o tėvams sunku suprasti vaikų norus, jų vertybes?
© Shutterstock nuotr.

Kartais netgi vienu ar kitu pavidalu pasigirsta mintys, kad netinkamai suformuotos senosios kartos vertybės yra esminis stabdys demokratinės visuomenės kūrimui. Atseit, ne veltui Mozė 40 metų po dykumą vedžiojo savo tautą laukdamas, kol išmirs senoji karta ir pasikeis gyvenimo samprata, pasikeis gyventojų vertybės. Ar tikrai skirtingos gyventojų kartos kitaip supranta gyvenimo tikslą, prasmę, turi skirtingas vertybių sistemas? Atsakymų į šį klausimą ieškome ne tik savo kasdienybėje, bet jų ieško ir mokslininkai atlikdami tyrimus.

Dar praėjusiame amžiuje Europos ir JAV mokslininkai iškėlė idėją, kad ne tik individai, bet ir kartos turi jiems būdingas savybes. Gyventojų kartų tyrimais labiausiai išgarsėjo amerikiečių mokslininkai Williamas Straussas ir Neilas Howe’as. Įvairiapusiškai išanalizavę JAV istoriją nuo 1584 iki 1969 metų jie išskyrė periodus, kada daugelis žmonių turėjo panašias vertybes. Kaip parodė tyrimai, gyventojų kartoms būdingas cikliškumas, o vienas ciklas trunka 89-90 metų. Manoma, kad vertybes formuoja aplinka ir auklėjimas šeimoje, o tam reikšmingiausias žmogaus amžius – 12-14 metai. Šio amžiaus vaikas nevertina aplinkos požiūriu „tai blogai ar gerai, teisinga ar neteisinga“. Jis tiesiog gyvena toje aplinkoje. Giluminės vertybės glūdi pasąmonėje, daugeliui jos net nepastebimos, tačiau kartos gyvena ir veikia, priima sprendimus paveiktos šių susiformavusių vertybių.

Mokslininkai išskiria tokias šiuo metu gyvenančias kartas su joms būdingomis savybėmis:

Šis tyrimas patvirtino žinomą kitose šalyse atliktų tyrimų išvadą – žmonės, kurie suvokia save kaip visuomenės ar bendruomenės dalį, jaučiasi sėkmingesni ir laimingesni nei individualistai.
Vitalija Rudzkienė

GI karta, kurią sudaro 1901-1924 m. gimę žmonės (Europoje 1900-1918). Šiai kartai priskiriamos savybės: darbštumas, atsakingumas, beveik religinis tikėjimas šviesia ateitimi, prieraišumas, šeimos stabilumas ir tradicijos, siekimas dominuoti ir kategoriškumas. Jų dėmesys labiau nukreiptas į veiklą nei į vertybes.

Tylioji karta, gimimo metai 1925-1942 (Europoje 1919-1945). Šiai kartai būdingos vertybės: ištikimybė, taisyklių laikymasis, pagarba pareigoms ir statusui, kantrybė.

Boom karta („boom“ apibūdina didelį tų metų gimstamumą) – 1943-1960 (Europoje 1946-1965). Technikos ir technologijų progresas, kontraceptinės priemonės, medicininis aprūpinimas. Boom kartai suformavo nugalėtojų filosofiją su vertybėmis: optimizmu, racionalumu, asmeniniu tobulėjimu ir atlyginimu, kolektyvizmu, jaunystės kultu.

X karta, gimimo metai – 1961-1981 (Europoje 1966-1984). Tai karta, kai valstybės gerovė buvo vertinama labiau už vaikų gerovę. Vertybės: verslumas („noriu būti pats sau viršininkas“), individualizmas, pragmatizmas, emocijų paieška, neformalumas, lyčių lygybė. Teigiama, kad šiai kartai būdingas tikėjimas kad savanoriškas darbas ar pagalba žmonėms svarbesnė už įstatymų pokyčius.

Millennial karta – 1982-2005 (Europoje 1985-2007), dar tebesiformuojanti. Mažėjantis giminų skaičius, daugiau „planuotų“ vaikų, dėmesys šeimai, IT plėtra, internetas, mobilūs telefonai, postmodernizmas. Vertybės: pilietinė pareiga ir moralė, ryšys su tėvų karta, tačiau kartu naivumas, sugebėjimas paklusti, norimas greitas atlygis už darbą ir pasiekimus. Teigiama, kad nuo pat gimimo Millennial kartos žmonės buvo apsupti įvairių paslaugų ir produktų gausos. Platus visko – paslaugų, produktų, paieškos, informacijos ir kt. – pasirinkimas Millennial kartai yra ne prabanga, o norma. Jie nori visiškos kontrolės – ką, kaip ir kada nustato tik jie. Ši karta labai nemėgsta ko nors laukti. Todėl dažniausiai teigiama, kad Millennial karta yra individualistai ir į gyvenimą žiūri pro vartotojišką vertybių prizmę.

Lietuvos gyventojų kartos

Pusė visų kartų ir abiejų lyčių gyventojų mano, kad kuriant savo asmeninę gerovę galima nepaisyti kitų žmonių interesų, arba, kitaip sakant, kuriant savo gerovę visos priemonės yra geros. Ir tokių žmonių dalis kiekvienoje kartoje yra beveik vienoda.
Vitalija Rudzkienė

Lietuva turėjo sudėtingą ir kitokią istorinę patirtį, nei JAV ar Vakarų Europa. Ar tai, kas būdinga šių šalių gyventojams, tinka ir mūsų gyventojų kartoms? Lietuvos gyventojų kartų savybių tyrimui buvo panaudoti reprezentatyvios apklausos, kurią atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ šių metų balandžio 13-14 dienomis, rezultatai. Apklausa buvo atlikta vykdant LMT mokslo programą „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui, SIN-12005. Tyrime dalyvavo 1050 įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie, pagal kartų teoriją, priklausė keturioms kartoms: Tyliajai – gimusieji 1919-1945 metais; Boom - 1946-1965; X - 1966-1984; Millennial - 1985-2007.

Apklausiant buvo pateikti teiginiai apie vertybes ir jų prioritetus, pavyzdžiui: „Jeigu žmogaus asmeniniai tikslai nesutampa su visuomenės, jis turi derintis prie visuomenės tikslų“ arba „Žmogus pirmiausia turi rūpintis savo asmenine gerove, net jeigu tai ir nenaudinga kitiems“. Pagal šiuo metu vyraujančią nuomonę buvo galima tikėtis, kad vyresnės kartos žmonių vertybes suformavo buvusi socialistinė ideologija ir todėl šių kartų žmonės turėtų daugiau vertinti kolektyvizmą. Jaunesnės kartos (X ir Millennial) yra užaugusios liberalesnėje visuomenėje, todėl jos turėjo įgyti daugiau individualistinių ir vartotojiškų bruožų. Kolektyvizmo-individualizmo vertybių atskleidimui buvo panaudotas teiginys, kad „Žmogus pirmiausia turi rūpintis savo asmenine gerove, net jeigu tai ir nenaudinga kitiems“.

Tyrimo rezultatai rodo: individualistines/egoistinis požiūris tarp kartų skiriasi nežymiai ir asmeninę gerovę virš kitų interesų iškeliančių asmenų skaičius visose kartose svyruoja nuo 49 procentų (Tylioji ir X karta) iki 55 procentų (Boom karta). Jauniausioje, Millennial, kartoje manančių, kad „Žmogus pirmiausia turi rūpintis savo asmenine gerove, net jeigu tai ir nenaudinga kitiems“ buvo 53 proc. Įdomu tai, kad kuriant asmeninę gerovę nesvarbūs ir lyčių skirtumai: šiam teiginiui pritarė 50 proc. vyrų ir 53 proc. moterų.

Išvada: pusė visų kartų ir abiejų lyčių gyventojų mano, kad kuriant savo asmeninę gerovę galima nepaisyti kitų žmonių interesų, arba, kitaip sakant, kuriant savo gerovę visos priemonės yra geros. Ir tokių žmonių dalis kiekvienoje kartoje yra beveik vienoda.

O ar keičiasi kartų požiūris į visuomenę, kuri žmonių dalis visuomenės interesus vertina daugiau nei asmeninius? Kolektyvizmą, visuomenės interesų reikšmė buvo matuojama teiginiu „Jeigu žmogaus asmeniniai tikslai nesutampa su visuomenės, jis turi derintis prie visuomenės tikslų“.

Kartų tyrimas
Kartų tyrimas

Tenka pripažinti, kad su kiekviena karta individualizmas pasireiškia vis daugiau. Jeigu Tyliosios kartos kiek daugiau nei pusė apklaustųjų visuomenės interesus iškelia aukščiau nei savus, tai jauniausioje kartoje taip manančių yra tik 22 proc. Ir, kaip matyti iš diagramos, su kiekviena karta noras ir pasiryžimas derintis prie visuomenės interesų mažėja. Kaip visada, dalis apklaustųjų tvirtos nuomonės neturėjo arba jos nepareiškė.

O ar gyventojų kartos nugyveno sėkmingą gyvenimą, ar jos vienodai patenkintos savo gyvenimu?

Teiginiui „Mano gyvenimas iki šiol buvo sėkmingas, ko siekiau, tą pasiekiau“ daugiausia pritarė jaunosios, Millenial kartos žmonių (42 proc.), o mažiausiai savo gyvenimą sėkmingu pripažino Boom kartos atstovai (23 proc.).

Kartų tyrimas
Kartų tyrimas

Svarbiausia - ar žmonės jaučiasi laimingi, ar jie patenkinti savo gyvenimu? Teiginiui „Daugeliu požiūriu mano gyvenimas yra artimas idealiam“ pritarė tik 9 proc. Tyliosios kartos atstovų, 7 proc. Boom kartos, 11 proc. X kartos ir 28 Millennial kartos atstovų.

Kartų tyrimas
Kartų tyrimas

Kaip matome, sėkmingų, savo tikslus įgyvendinusių žmonių, yra gerokai daugiau nei laimingų. Gal tai susiję su sveikata? Kaip ir reikėjo tikėtis, prasčiausiai savo sveikatą vertino Tyliosios kartos atstovai – 10 proc. manė, kad ji gera. Boom kartos gerai savo sveikatą vertinančių buvo 28 proc., X- 59 proc., o jaunosios Millennial kartos net 85 proc. apklaustųjų manė, kad jų sveikata gera ar labai gera.

Bet gal pasitenkinimas gyvenimu ar laimės pojūtis priklauso ne nuo kartos ar net sveikatos, o visai nuo ko kito, pavyzdžiui, nuo to ar mes priklausome visuomenei, ar jaučiamės visuomenės dalimi? Su teiginiu „Aš nesijaučiu vienišas /-a, nes esu Lietuvos visuomenės, man artimos bendruomenės, dalis“ daugiausia sutiko jaunoji Millennial karta – net 48 proc. Matome akivaizdų prieštaravimą – nors prie visuomenės sutinka derintis tik 22 proc. Millennial kartos, visuomenės dalimi jaučiasi net 48 proc. šios kartos jaunuolių.

Kartų tyrimas
Kartų tyrimas

Ir pabaigai dar viena išvada iš tyrimo. Ką daryti, kad jaustumėmės patenkinti ir laimingi? Į šį klausimą atsakymą galima rasti tyrime sugretinus du teiginius: „aš jaučiuosi visuomenės dalimi“ ir „mano gyvenimas artimas idealiam“. Kaip atskleidė tyrimo rezultatai, nors apskritai žmonių, kurie mano kad jų gyvenimas iki šiol buvo sėkmingas, ko siekė, tą pasiekė iš viso buvo 29 proc., tarp tų, kurie jautėsi esą visuomenės dalimi tokių žmonių buvo gerokai daugiau – 42 proc. Tarp tų, kurie jautėsi esą visuomenės dalimi, 20 proc. savo gyvenimą vertino kaip artimą idealiam, nors tarp visų apklaustųjų tokių buvo tik 12 proc. Šis atliktas tyrimas patvirtino žinomą kitose šalyse atliktų tyrimų išvadą – žmonės, kurie suvokia save kaip visuomenės ar bendruomenės dalį, jaučiasi sėkmingesni ir laimingesni nei individualistai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (47)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (37)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (2)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (35)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (96)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (97)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1137)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (56)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (89)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...