Sunku sutikti su visais Gintauto Baranausko straipsnio „Lietuvai reikia daugiau Europos Lietuvoje“ teiginiais, ypač su tuo, jog Europos sąjunga turi tapti federacija.
Valentinas Mitė
© DELFI / Valdas Kopūstas

Suprasdamas ar nesuprasdamas autorius agituoja, jog Lietuvos ir kitų mažų valstybių suverenumas ir vaidmuo ES būtų iš esmės sumažinti, o sprendimai ES būtų priimami viršvalstybinių institucijų bei didžiųjų valstybių. Nejaugi tai gali būti Lietuvos pirmininkavimo ES tikslas? Sunku patikėti.

Šiuo metu ES faktiškai yra konfederacija, todėl Lietuva bei kitos mažosios ES narės gali vetuoti joms nepalankius Sąjungos institucijų sprendimus. Kodėl reikia stačia galva šios teisės atsisakyti, kai visa išlikimo logika reikalauja kovoti, kad ir toliau ES būtų grindžiama konfederacijos principais. Jeigu jau rimtai kyla noras atsisakyti valstybės suverenumo, tai turėtų spręsti ne politikai, bet tauta visuotiniu referendumu. Šiuo metu nei vienai Lietuvos politinei partijai ar lobistinei-ekonominei grupei niekas įgaliojimų spręsti už tautą nesuteikė. Baranauskas teigia, jog savanoriškas valstybingumo atsisakymas sutvirtintų valstybę. Norint suprasti šią logiką, reikėtų į pagalbą kviestis Džordžą Orvelą.

Keista būtų, jog Europa, kur kiekviena valstybė turi savo nepakartojamą istoriją bei kultūrą, užsimerkusi priimtų Briuselio diktatą, bei sutiktų, jog demokratija būtų pakeista VIEN mažumu teisių gynimu, o didelė dalis nuomonių nesvarstant būtų atmetamos kaip nekorektiškos ar populistinės.
Valentinas Mitė

Baranausko straipsnyje yra ne vienas abejotinas ir tikrovės neatitinkantis propagandinis teiginys. Štai, sakyti, jog ES yra Lietuvos istorijos ir „bendrų vilčių subrandinta idėja“ ir remtis Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) „auksinės laisvės“ laikotarpiu kaip „įkvėpimo šaltiniu“ Europos Sąjungai, yra, švelniai tariant, neteisinga. Europos integracijos projektus po II Pasaulinio karo įgyvendinę Vakarų politikai visų pirmą siekė ekonominės naudos bei užkirsti galimybes dar vienam karui Europoje. Apie jokią Žečpospolitą, kurią 18 amžiaus gale pasidalijo Europos galingieji, nebuvo nei kalbos. Neteko niekur girdėti, jog kas nors, kad ir Lietuvoje ar Lenkijoje, beviltiškai merdinčią Žečpospolitą būtų laikęs pavyzdžiu bei ateities vizija. Baranausko straipsnis yra pirma ir vienintelė išimtis.

Sunku sutikti su autoriaus teiginiu, jog „nereiktų manyti, kad Europos Sąjungą kamuoja tapatybės paieškos ar demokratijos deficitas.“ Būtent šios ligos ir yra chroniška ES negalia. Sunku rasti atsakymus, kokiomis vertybėmis remiasi sekuliari Europos Sąjunga, koks yra tas idealas, kurio siekia dauguma ES piliečių.

Keista būtų, jog Europa, kur kiekviena valstybė turi savo nepakartojamą istoriją bei kultūrą, užsimerkusi priimtų Briuselio diktatą, bei sutiktų, jog demokratija būtų pakeista VIEN mažumu teisių gynimu, o didelė dalis nuomonių nesvarstant būtų atmetamos kaip nekorektiškos ar populistinės. Europa nuo pat antikinės Graikijos laikų tuo ir skyrėsi nuo Azijos, jog joje buvo galima abejoti viskuo ir svarstyti bet kokias teorijas. Taigi, labai suprantama, kad ir XXI amžiaus pradžioje turi būti pripažinta teisė abejoti kai kuriomis projekto, pavadinto „Europos Sąjunga“, tendencijomis bei abejones viešai pareikšti, bandyti įgyvendinti kitokius projektus, nesibaiminant kaltinimų populizmu arba nacionalizmu.

Beje, Briuselio institucijoms labiau trukdo valstybinis suverenumas, o ne bedantis regioninis nacionalizmas. Lietuviams šokti klumpakojį ar sirgti už „Žalgirį“ tikrai niekas neuždraus ir už tokį „nacionalizmą“ nesmerks.
Sunku nepastebėti, kad ES tendencijos nacionalinį suverenumą riboti dažnai prasilenkia su demokratija.

2004 metų Europos Konstitucija – jeigu ji būtų buvusi patvirtinta – būtų faktiškai pavertusi ES federacija, kurioje ES institucijos sprendimus būtų galėjusios priimti balsų dauguma. Kitaip tariant, valstybių suverenumas būtų buvęs stipriai apribotas. Lietuvos Seimas suskubo šį suvelta teisine kalba parašyta tekstą patvirtinti. Be referendumo, be diskusijų buvo tyliai atsisakyta valstybės suverenumo. Tikriausiai net nesuvokiant, kas daroma.

Briuselio institucijoms labiau trukdo valstybinis suverenumas, o ne bedantis regioninis nacionalizmas. Lietuviams šokti klumpakojį ar sirgti už „Žalgirį“ tikrai niekas neuždraus ir už tokį „nacionalizmą“ nesmerks. Sunku nepastebėti, kad ES tendencijos nacionalinį suverenumą riboti dažnai prasilenkia su demokratija.
Valentinas Mitė

Panašiai įvyko ir kitose ES valstybėse. Reikia padėkoti Prancūzijos rinkėjams, kurie referendume didele balsų daugumą konstituciją atmetė, išgelbėdami ir Lietuvą. Beje, kas suskaičiuos, kiek ES buvo referendumų, kai vienos ar kitos šalies rinkėjams buvo pakartotinai brukamas tas pats klausimas, kol galų gale referendumu buvo gautas reikalingas atsakymas.

Baranauskas neapibrėžtai kalba apie „universalias teises ir laisves”, kurias gina viršvalstybinės Europos Sąjungos institucijos. Norėtųsi konkrečiai žinoti, kokios yra tos teisės ir laisvės.

Kiek viršvalstybinėms institucijoms realiai svarbūs kitų ES šalių ūkiniai interesai, rodo kad ir negailestinga ES institucijų bei Vokietijos politika, „padėjusi“ į krizė patekusioms ES narėms. Žinoma, niekas jėga nevarė šių šalių į euro zoną. Centrinių bankų, kaip vienų iš nacionalinio suverenumo institutų, buvo atsisakyta savarankiškai, euras buvo įvestas be jokios prievartos.Taigi mokama iš dalies ir už tai, jog labai lengvai buvo atsisakyta valstybinio suverenumo. Bet tai nekeičia fakto, jog šiuo metu ES užmirštas vienas svarbiausių principų, kuriuo grindžiama Sąjunga – solidarumas.

Štai dar porą pavyzdžių, rodančių, kiek ES institucijoms svarbūs šalių narių interesai. Kur buvo šios gerosios viršvalstybinės institucijos, kai, apeidama Baltijos valstybes ir Lenkiją, Vokietija nusitiesė dujotiekį iš Rusijos, galvodama išimtinai apie savo, kaip valstybės, interesus? Ar protestavo šios institucijos, kai Prancūzija pardavė moderniausius karo laivus Rusijai? Kažkodėl protestų nebuvo girdėti, nors Lietuva ir graudžiai skundėsi, jog Prancūzijos sandoris kelia grėsmę šalies saugumui.

Tokių klausimų ir abejonių yra daug. Todėl būtų labai gerai, jog Lietuva, kitaip nei įrodinėja Baranauskas, savo pirmininkavimą panaudotų tam, kad ES institucijos netaptų savarankiškais veiksniais, o Sąjunga nepastebimai nevirstų federacija bei į tai, jog institucijos pabandytų išgirsti ir paprastų ES piliečių nuomones.

Ir pabaigai – nereikėtų pamiršti, jog Lietuvos piliečiai pasisakė už Lietuvos narystę Europos sąjungoje arba konfederacijoje. Todėl kiekvieną žingsnį, mažinantį valstybinį suverenumą, piliečiai turi patvirtinti referendumu. Ir nereikia kaltinimu populizmu – tai tikrai prieštarauja visai ilgaamžei Europos laisvos minties tradicijai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kita augančių algų pusė visai nedžiugina (33)

Lietuvos gyventojų emigracija – itin neigiamas reiškinys, turėjęs tik vieną teigiamą pusę –...

A. Tapinas apie mokytojų padėtį: jei taip, tai emigruočiau (122)

Vienas įtakingiausių Lietuvos žurnalistų Andrius Tapinas prisipažįsta, kad jei uždirbtų 400...

Pragaru virtusios Barselonos epicentre atsidūrusi gidė: nuo teroristų vos pasprukau jau antrą kartą (21)

Ketvirtadienio vakarą Barselonoje autobusiukui įvažiavus į minią pėsčiųjų prasidėjo virtinė...

Slaptas policijos reidas: už posūkio nerodymą gresia teisių atėmimas (2)

Penktadienį popiet, važiuojant nuo Varnių tilto, link Utenos g. viaduko, Kauno policija vykdė...

Incidentas Suomijoje: policija pašovė vyrą, peiliu badžiusį žmones atnaujinta (97)

Suomijoje, Turku mieste policija į koją pašovė vyrą, peiliu sužeidusį kelis žmones, praneša...

Kiek studentai mokės už butus Vilniuje (82)

Rugpjūtis ir rugsėjis tradicinis būsto nuomos pikas miestuose, kuriuose yra aukštosios mokyklos....

Nacionalinėje žemės tarnyboje sujudimas: atlikta krata vadovo kabinete (71)

Kaip DELFI patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veiklą kuruojantis žemės ūkio...

Paprastas būdas saugotis nuo radiacijos (2)

Pastaruoju metu žmonės vis dažniau domisi instrukcijomis - ką daryti, jei branduolinis karas visgi...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (178)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Staigmena po maudynių – ausies uždegimas (1)

Grįžus po kelių dienų poilsio prie ežero sūnui pradėjo skaudėti ausį, iš jos šiek tiek...