Kolektyvinė odė išprotėjimui

Ir niekas šios miglos neįkūnija geriau, negu D. Trumpo karas sveikam protui. Paanalizuokime, kaip mes čia atsidūrėme, o tam būtina įsigilinti į patį šio reiškinio epicentrą – D. Trumpo kandidatūrą.

D. Trumpas bylinėjosi 3500 kartų (kviečiu visus pagūglinti „Trump lawsuit numbers“). Taip, tris tūkstančius penkis šimtus kartų. Tai yra maždaug vidutiniškai po bylą kas penkias dienas visą savo gyvenimą nuo pat pilnametystės. Liaudis sako – kur dūmai, ten ir ugnies būta. O dūmų čia daugiau nei visas Radviliškis prisiuostė per medžio atliekų gaisrą. 3500, beje, konservatyvesnis skaičius, nes, „USA Today“ duomenimis, jų būta per keturis tūkstančius.

Bet juk kam ta realybė reikalinga? Štai vienas gniuždančių jo argumentų prieš H. Clinton – ji balsavo už Irako karą. Jo viceprezidentas M. Pence net tik kad balsavo, bet buvo vienas vokaliausių jo šalininkų. Bet juk post-realybėje faktai tik trukdo.

D. Trumpas gali nesustodamas ant podiumo kalbėti apie blogus verslininkus, išvežančius gamyklinius darbus iš Amerikos ir tuo pačiu metu vilkėti jo įmonės Turkijoje pasiūtą kaklaraištį. Juk šou nuo to nesuprastėja? Kam įdomu, kad pats Trumpas turi gamyklų Kinijoje, Meksikoje, Bangladeše ir dar bala žino kur? Vos prieš trejus metus jis CNN apskritai gyrėsi, kad pasaulis būtų geresnis be sienų. Skaityti čia. Niekam nerūpi, kad jis pats įdarbino nelegalius migrantus iš Lotynų Amerikos. Tuos pačius, kuriuos dabar nori deportuoti. Visus 13 milijonų ir dar siena atsitverti.

Jis gali važinėti po uždarytas plieno gamyklas Ohajuje ir lankyti nukraujavusius bei pamirštus rūdžių juostos darbuotojus ir tą patį vakarą vakarieniauti savo viešbutyje Las Vegase, statytame iš kiniško plieno.

Kai nesivadovauji faktais, tada gali sukurti aferą ir pavadinti tai universitetu. Nes nu kodėl ne? Nereikės jokių akreditacijų, licenzijų ar diplomų. Kam? Įkuri bevertę „mokymo“ įstaigą, pakvieti mokyti keletą finansinių beraščių ir lupi po 10000 dolerių iš kiekvieno užsirašiusiojo už keletą seminarų. Ką jau padarysi, patys kalti, kad užsirašė.

Niujorko advokatas, vedantis bylą prieš „Trump University“ tai pavadino „paprasčiausia afera“. Čia tatai toks „šikau ir tapšnojau“ atvejis, kad net šios frazės autoriui sulinktų pečiai nuo š kiekio ant pečių. D. Trumpas būtų pirmasis prezidentas, kuriam einant pareigas jis bylinėtųsi dėl sukčiavimo.

Tik atsakykite į klausimą, ar žmogus, turintis „10 milijardų dolerių savo sąskaitoje“ taip begėdiškai lups pinigus iš vargšų neturtingųjų? Ne, iš tikrųjų atsakykite.

A. Taip, žinoma, viskas čia OK.
B. Ne, taip milijardieriai nesielgia. D. Trumpas negali būti milijardierius, ką rodo dešimtmečius slepiami mokesčių išrašai. Dėl turimo turto jis turėjo meluoti.

O dabar išsirinkite, kuris atsakymas jus mažiau gąsdina. Antrojo taip pat visiškai nenurašyčiau. 2005 žurnalistas Timothy O‘Brianas išleido knygą, kurioje teigė, kad D. Trumpas tėra vertas maždaug 150 milijonų dolerių, o šis, jam būdingu bruožu, iškart jį apskundė teismui už šmeižtą. Ir pralaimėjo. Kaip kadaise išsireiškė viena Seimo narė – nieko nesakau. Bet minčių kyla visokių.

Jis gali važinėti po uždarytas plieno gamyklas Ohajuje ir lankyti nukraujavusius bei pamirštus rūdžių juostos darbuotojus ir tą patį vakarą vakarieniauti savo viešbutyje Las Vegase, statytame iš kiniško plieno.
V. Jokubauskas

Na taip, bet kam tie faktai apskritai įdomūs? Juk galima vadovautis idėjomis. Tačiau ir idėjos panašu čia geriausiu atveju sėdi kažkur užstalėje, arba jau guli po stalu komos būsenoje. Kaip kitaip tada paaiškinti, kai „šeimos vertybių“ partija kandidatu išrenka du kartus išsiskyrusį, teisme buvusios žmonos išprievartavimu apkaltintą, ir tuzino moterų prikabiavimu kaltinamą vyrą?

Visa Respublikonų partija suvažiavime Klivlende pasirašė po bendra partijos programa, kurioje numatyta narsi, tiesa, šypsnį kelianti kova prieš pornografijos blogį. Pasirašė ir D. Trumpas. Tiesa, pamiršo paminėti, kad kadaise pats vaidino keliuose „Playboy“ siužetuose. Ne, nesijaudinkite, pats nenusirenginėjo – pylė šampaną tai dariusioms merginoms.

Lyginti negalima, todėl nelyginkime

Sakysite H. Clinton taip pat korumpuota, susikompromitavusi ar tiesiog apsimelavusi. Taip, būsite teisūs. H. Clinton, ko gero, yra blogiausias kandidatas, kuris galėjo stoti į kovą prieš D. Trumpą. Net ir niekam nežinomas Lincolnas Chafee (taip, buvo ir toks demokratų kandidatas) dabar tikriausiai triuškintų D. Trumpą jau vien dėl to, kad neturėtų su savimi milžiniško bagažo skandalų ir negatyvo. Jam net nereikėtų agituoti, nes D. Trumpas pats save būtų sėkmingai sunaikinęs. Net ir senelis B. Sandersas Demokratams tikriausiai nebeatrodo toks baisus. Tačiau lemiamai kovai Demokratai išsiuntė vienintelį kandidatą, kuris apklausose nemėgstamas tiek pat kiek ir D. Trumpas. Ir lenktynės prasideda.

O kai atsisakai faktų ir idėjų belieka vadovautis jausmais. Deja, istorija rodo, kad tie jausmai ne visada būna gražūs.
V. Jokubauskas

Meluoja ir H. Clinton, bet jos teiginiai bent jau egzistuoja šioje realybėje. Kitaip tariant, makes sense. Politifact.com paskaičiavo, kuris kandidatas meluoja daugiau ir dažniau. 74% H. Clinton teiginių teisingi, ar bent jau teisingi iš dalies. 2% jos teiginių – begėdiškas melas. D. Trumpo teiginių teisingumas nesiekė nė 30 procentų. 52% teiginių – iš dalies, arba visiškai klaidingi. Net 17% – „kepurė dega“, kokie klaidingi. Rezultatus galite pažiūrėti čia. H. Clinton skandalai atrodo kaip gėlytės, prieš D. Trumpo karą sveikam protui. Kaip nugalėti varžovą, kai jis kovoja kitoje realybėje? Taip, D. Trumpas – tikra realybės šou žvaigždė. Tik realybė čia reliatyvi sąvoka, o štai šou – nenuginčijamas.

O kai atsisakai faktų ir idėjų belieka vadovautis jausmais. Deja, istorija rodo, kad tie jausmai ne visada būna gražūs.

Kodėl toks palaikymas?

Kai kurie demokratai tokį D. Trumpo fenomeną linkę nurašyti – neva, D. Trumpas suteikė balsą žemiausiems visuomenės sluoksniams: rasistams, ksenofobams ir seksistams. Deja, kaip parodė rinkimai Lietuvoje, už aroganciją baudžiama, o kartais – ir labai skaudžiai.

Taip, dalis rinkėjų tikrai yra deplorables (apgailėtini – angl.).

Tačiau tai daug platesnis reiškinys. D. Trumpo populizmas kalba visiems, kurie jaučiasi palikti sistemos paraštėse. Kuriems globalizmas neatnešė laisvės, o davė tik begalinį skurdą ir trupinius. Turtinė nelygybė dar niekada nebuvo tokia milžiniška, kokia yra dabar ir niekur kitur tai nesijaučia labiau, nei toje pačioje Amerikoje. Tarptautinė labdaros organizacijų sąjunga Oxfam skaičiuoja, kad turtingiausi 62 pasaulio žmonės turi daugiau turto, nei likusi pusė skriaudžiausių planetos gyventojų kartu sudėjus. Daugiau apie tyrimą čia. Dalis Amerikos keletą dešimtmečių nematė algos padidėjimo ir tuo pat metu stebėjo rekordinius pelnus Wall Streete eilę metų.

Amerikos profsąjungas vienijanti organizacija AFL-CIO pateikia gana iškalbingus skaičius. Didžioji dalis Amerikos dirba produktyviau, nei kadanors anksčiau, o užmokestis atsilieka. Daugiau informacijos čia.

AFL-CIO duomenys
D. Trumpas mobilizavo visus, norinčius permainų (kažkur girdėta), o faktai ar skandalai tiems rinkėjams paprasčiausiai neįdomūs. Ir tai puikus kokteilis stačia galva pasinerti į masinę beprotybę. Juos paprasčiausiai užkniso ir jie nori bet ko. Bet ko, tik kitaip. Tik permainos ne visada būna į gerą. D. Trumpo pažadas pirmą dieną einant prezidento pareigas suplėšyti taikos susitarimą su Iranu, nesilaikyti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ir panaikinti 70 proc. reguliavimo verslui darbininkui iš Ohajo vargu padės sumažinti atskirtį. O kitas D. Trumpas 2020-aisias gali būti dar baisesnis (arba toks pat baisus, tik kompetentingesnis). Bet ką jau padarysi, patys kalti, kad balsavo.
D. Trumpas – tikra realybės šou žvaigždė. Tik realybė čia reliatyvi sąvoka, o štai šou – nenuginčijamas.

Įspėjamasis šūvis

D. Trumpas – savotiškas įspėjimas Vašingtonui ir nuo kasdienybės atitrūkusiam jo elitui. B. Sanderso populiarumas Demokratų pusėje taip pat neatsitiktinis. Būtent jis visą laiką ir tekalbėjo apie turtinę nelygybę, sveikatos apsaugą ir milžinišką paskolų naštą mokslui, slegiančią jaunimą. Na ką, nenorėjote B. Sanderso – še jums D. Trumpas. Tik svarbu, kad tas įspėjamasis šūvis nevirstų šūviu į smilkinį.

Dėl Amerikos nesijaudinu – jų šimtametė demokratijos tradicija nesužlugs. O kaip dėl Lietuvos? D. Trumpas tėra tik globalaus reiškinio dalis. Atskirtis tarp pirmosios ir antrosios Lietuvos dar niekada nebuvo tokia ryški, kaip šiuose rinkimuose ir bijau pagalvoti, kokį D. Trumpą sėkmingų reformų sausra atneš į Lietuvą 2020-aisiais. Tik tada mes neturėsime didžiausios pasaulio ekonomikos ir stipriausios kariuomenės pasaulio istorijoje mus apginti. Mes turėsime valstybines vaistines.

Kaip ten bebūtų, šou prasideda. Belieka įsijungti Ozzy „Crazy train“ ir stebėti rezultatus.