T.Baranauskas. Kvailių ir vagių žemė

 (321)
Lietuvos žemės išpardavimo klausimą pragmatiniu požiūriu teikėsi nušviesti, matyt, protingiausias Lietuvos ministras ir Liberalų sąjūdžio vadas Eligijus Masiulis, dar neseniai leidęs sau visus neuždirbančius 5000 litų žmones pavadinti kvailiais arba vagimis. Dabar gi tarsi perlus kiaulėms E. Masiulis sviedė savo pragmatiškai protingas mintis kvailių tautai, vienareikšmiškai atsakydamas į aktualų klausimą, „Kam iš tiesų naudingas draudimas pardavinėti žemę užsieniečiams?“
Tomas Baranauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Matyt, todėl, kad pagal E. Masiulio apibrėžimą esu laikytinas kvailiu, ko gero, nesugebėjau suprasti šio straipsnio logikos. Mat pirmojoje jo dalyje aistringai įrodinėjama, kad dėl draudimo laisvai pardavinėti užsieniečiams Lietuvos žemę, daugelis žemių dirvonuoja, „žemės ūkio produktų trūksta, todėl jų kainos pakilo į seniai regėtas aukštumas“ ir gema visos kitos blogybės.

Tuo tarpu antrojoje dalyje ne mažiau tvirtai supeikiami kvailiai, manantys, kad užsieniečiai užplūs Lietuvą, nes kam gi tos Lietuvos žemės reikia, juk yra daug geresnių ir derlingesnių žemių, ir „kiek ūkininkų, sakykim, iš Prancūzijos ryžtųsi persikelti gyventi į jiems visiškai nepažįstamą šalį“.

Abu E. Masiulio argumentai mane įtikino: užsieniečių reikia, kad išdirbtų žemę, kurios patys lietuviai dirbti nesugeba, tuo atpigindami maisto produktus ir atvesdami Lietuvą į pažangą ir šviesų, užsienio investicijomis aprūpintą, rytojų. Bet užsieniečių čia nebus, nes Lietuvos žemės prastos, nederlingos, kitose šalyse apstu daug geresnių. Tik nesupratau, kaip suderinti šiuos du argumentus? Tai bus tas užsieniečių antplūdis ar nebus?

Pasirinkus vieną iš variantų, galima būtų paprognozuoti, kokia nauda ir grėsmės kyla iš laisvo Lietuvos žemių pardavimo užsieniečiams. Dabar gi ponas liberalusis ministras atliko itin įdomią pasekmių „analizę“, kuri remiasi prielaida, kad užsieniečiai užplūs Lietuvą, kai analizuojamos galimai teigiamos to antplūdžio pasekmės, bet aptariant galimas neigiamas pasekmes, jau remiamasi prielaida, kad niekas čia neplūs ir Lietuvos žeme nesidomės. Tokia proto ekvilibristika tikrai verta didesnio nei vargani 5000 litų atlyginimo! Ir Lietuvos pasiaukojimo eksperimentui, kuris ir parodytų, kuri iš minėtų prielaidų buvo teisinga.

Nelabai supratau ir kito liberalų vado argumento. Esą dėl žemės pardavimo užsieniečiams ribojimo „nukenčia žemės savininkai, kurie nori savo turtą parduoti už tinkamą kainą“, o tai „labai naudinga keliems vietiniams verslininkams ir politikams, kurie pusvelčiui prisipirko žemės ūkio bendrovių, didelių žemės plotų ir dabar neblogai gyvena“. Tiek dar aišku: kas perka žemę gyvena gerai, kas ją parduoda – matyt, nelabai. Su sąlyga, žinoma, kad nusipirkęs žemės žmogus užsiima ūkininkavimu, o ne tiesiog prisipirko žemės ir laukia jos kainos padidėjimo. Betgi toliau E. Masiulis prasitaria ir apie kokius verslininkus jis kalba: „Šie apsukrūs verslininkai po kelių metų galės be vargo perparduoti supirktą žemę tiems patiems „blogiečiams“ užsieniečiams.“

Atleiskite, garbusis ministeri, apie kokį gerą gyvenimą tų, kurie prisipirko žemės ir ketina ją perparduoti užsieniečiams, kalbate? Gal jie ir gerai gyvena, bet tik ne dėl operacijų su žeme. Dėl žemių pirkimo jie kol kas turėjo tik išlaidų, o pelno gali tikėtis tik tuomet, kai žemės vertė pakils ir ateis metas ją išparduoti. O dabar dar ekonominė krizė, dėl kurios jų piniginės suplonėjo, o susipirkto nekilnojamojo turto vertė krito, varo tokius veikėjus į neviltį.

Vienintelė viltis – galimybė kuo greičiau ir pelningiau išparduoti supirktą turtą. Išparduoti, žinoma, užsieniečiams, kurie turi daugiau pinigų, negu buvę tų žemių savininkai – nė 5000 litų per mėnesį neuždirbantys kvailiai. Ar tik ne iš tokių verslininkų nekantraus, tarsi prie užrakintos tualeto būdelės, trypčiojimo ir kyla padriki, vienas kitą neigiantys, ministro E. Masiulio argumentai, kodėl taip reikia nedelsiant pradėti Lietuvos žemių išpardavimą?

Tad ką gi norėjo pasakyti garbusis ministras? Gal tik paprastą mintį: netrukdykite vagims iš kvailių supirktą žemę parduoti protingiesiems užsieniečiams? Ministras juk, vadovaudamasis savo ideologija, tik bando pakelti Lietuvos – kvailių ir vagių žemės – intelekto lygį, kuris, ministro įsitikinimu, matuojamas pinigais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

I. Makaraitytė. Nepirkai bilieto – remi G. Kėvišą, arba šalin rankas nuo V. Adamkaus (316)

„Noriu pranešti, kad, vadovavęs Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui penkiolika metų, esu apsisprendęs ir toliau eiti šias pareigas“, – teigė G. Kėvišas. Jo pozicija publikuota dienraštyje „Lietuvos rytas“. Užsakomajame rašinyje.

B. Brunalas. J. Basanavičiaus apsireiškimas: ar statysime patriarchui Lurdą? (22)

Makabriška Jono Basanavičiaus paminklo vizijų istorija – tai mūsų patriarcho apsireiškimas. Jonas Basanavičius, jei tikėsime reinkarnacijos ar dvasių pasaulio tikrumu, sugrįžo ir subtilia forma, nedaugiažodžiaudamas mostelėjo pirštu į mūsų intelektinės sveikatos ir potencijos sutrikimus. Tautos vienytojo pasirodymas estetiškai keistomis formomis apnuogino tiesą – valstybės mastu kultūros gyvybingumas sustojo ir ėmė ristis į antrąją gyvavimo pusę.

A. Užkalnis. Nenormalios bobos eina į kovą, arba klausimas, kurio niekas neuždavė M. Dargužaitei (265)

"Normalios bobos eina out" - švelniai chuliganiškas pavadinimas, kurį kino peržiūrų programai, renkančiai labdaros lėšas, davė sumanytojos prieš porą metų.

V. Laučius. Penkiasdešimt pilkų ES atspalvių (64)

Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio neseniai pristatytame plane dėl Europos Sąjungos ateities po „Brexit” pateikiami penki Bendrijos raidos scenarijai (Baltoji knyga), ir nors būtent Britanijos pasitraukimas tapo šio dokumento akstinu, pateiktuose scenarijuose adekvačių politinių išvadų dėl „Brexit” kažkodėl nematyti.

A. Vaišnys. Kodėl taip ilgai užtruko sužinoti apie Operos teatro pūlinius? (147)

Daugelyje sostinių tokio nacionalinio teatro rūmai tampa ir Valstybės iškilmių, ir yra aukščiausia nacionalinių menininkų pripažinimo vieta, kur klasika paverčiama modernių autorių darbais. Berods, nuo 2010 metų Vasario 16-oji yra „iškelta“ iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rūmų. Kaip pamenu, Prezidentės iniciatyva. Bet nė vienas kultūros ministras neatsakė sau į klausimą, kodėl?