Juokas juokais, bet kad į Nerį Vilniuje leistos fekalijos pasiektų Kauną, pirmiausia smarvę ir pasišlykštėjimą keliančius vaizdus turėjo pakęsti patys vilniečiai. Bet vilniečiai supras, tikriausiai pagalvojo Vilniaus miesto savivaldybė, pasirinkusi lengviausiu ir pigiausiu būdu likviduoti Upės gatvėje prie verslo centro „Green hall“ įvykusią avariją, kurios metu buvo nutraukti magistraliniai nuotekų vamzdžiai. Tokiu būdu statybvietėje ėmė kauptis iš Antakalnio, Žirmūnų, Baltupių ir Jeruzalės mikrorajonų atitekančios vilniečių nuotekos.

Kodėl įvyko ši nelaimė, ir kas dėl to kaltas, palikime išsiaiškinti ekspertams. Noriu tikėti, kad kaltieji bus surasti ir atsakys taip, kaip priklauso. Tačiau mane labiau domina kita šios nelemtos istorijos medalio pusė: kodėl buvo priimtas toks aplinkosauginiu požiūriu nevykęs sprendimas leisti nuotekas į upę?

Taip padarytas didžiulis nusikaltimas gamtai. Aplinkosaugininkai kovoja su tuo, kad net menkiausia gyventojų namuose susidarančių fekalijų dalis nepatektų į vandenį, nes taip vandens telkiniui padaroma nepataisoma žala. Nevalytos nuotekos griauna vandens telkinio ekosistemą. Tačiau reikia pasakyti, kad į Nerį pateko ne tik fekalijos, bet ir skalbimo mašinų „filtrą“ perėjęs vanduo, prisotintas azoto ir fosforo junginiais, kurie daro didžiulę neigiamą įtaką.

Galiausiai buvo pamirštas vienas svarbus dalykas, kad Neris – lašišinių žuvų upė. Joje neršia į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos lašišos. Šios karališkos žuvys, kadaise atsidūrusios ties išnykimo riba, Lietuvoje veisiamos už valstybės pinigus. Kasmet tam išleidžiamos nemenkos sumos.
Tomas Janonis
Kaip bebūtų, bent laikinas vandens išjungimas, gerai organizuotas nuotekų surinkimas ir išvežimas galėjo duoti geresnių rezultatų nei buvo pasiekta. Bent pabandyti išgelbėti Lietuvai tokią svarbią upę tikrai vertėjo.

Bet už viską svarbiau, kad ties Vilniumi pasklidusi tarša sėkmingai keliauja toliau: Nerimi pasieks Kauną, vėliau vilniečių fekalijos pateks į Nemuną ir galiausiai fekalijomis bus apdovanotos Kuršių marios. Iš kurių tam tikra dalis gali patekti į Baltijos jūrą. Štai toks ilgas vilniečių fekalijų vandens kelias.

Tačiau ar viso to buvo galima išvengti? Bent pabandyti tikrai vertėjo! Juk visi norime gyventi švaresnėje aplinkoje. Tačiau pabandyta nebuvo. Ir galima nesunkiai nuspėti, kodėl. Visų pirma, prieš pat šventes, penktadienį, būtų tekę Vilniaus miesto valdžiai priimti nepopuliarų sprendimą: bent trumpam, kol būtų atlikti svarbiausi remonto darbai, išjungti vandenį daliai vilniečių. To reikėjo, kad jų namuose nesusidarytų nuotekos ir darbininkai galėtų nekliudomai operatyviai atlikti savo darbą, šalinant avarijos padarinius.

Nereikia pamiršti ir to, kad civilizuotose Vakarų šalyse, visų pirma, į aplinką patekusios nuotekos būtų surenkamos į tam pritaikytų transporto priemonių cisternas ir išgabenamos į nuotekų valymo įrenginius, kol nepadarė dar didesnės žalos. Taip, tai brangu. Bet švari ir srutomis neužteršta aplinka turi savo kainą.

Kaip bebūtų, bent laikinas vandens išjungimas, gerai organizuotas nuotekų surinkimas ir išvežimas galėjo duoti geresnių rezultatų nei buvo pasiekta. Bent pabandyti išgelbėti Lietuvai tokią svarbią upę tikrai vertėjo.
Tomas Janonis
Tačiau už viską keisčiau, kai savivaldybės meras R. Šimašius jau po sprendimo priėmimo kaltų ima ieškoti kažkur kitur. Viešojoje erdvėje jis užsimena apie žalos paskaičiavimą, bet suprask žala padaryta kažkieno kito – ne savivaldybės. Vis dėlto manau priešingai: valdininkai, priėmę sprendimą nuotekas leisti į upę, taip sukeliant didžiulę taršą, turėtų būti įvertinti.

Vis dėlto panašu, kad toks sprendimas rimtai išgąsdino nuolat besišypsantį Vilniaus merą. Jis suprato, kad šventėms besiruošiančius miestiečius palikdamas be vandens politinį kapitalą vargiai susikraus. Tokiu atveju yra „puiki“ alternatyva – leisti nuotekas į Nerį. Ir greita, ir pigu. Ir vilniečiams patiks!

Deja, nepatiko. Tą fekalijomis pakvipusį penktadienio vakarą tiek mane asmeniškai, tiek DELFI redakciją pasiekė gyventojų tuo pačiu ir nuostabos, ir pasipiktinimo perpildytos žinutės, pranešusios apie į upę pradėtas leisti nuotekas.

Bet svarbiausia, kad į žurnalistų rankas pateko ir nuotraukos, kurios į miltus sumala „Vilniaus vandenų“ atstovo Antano Bubnelio viešai paskleistus teiginius, kad į upę esą patenka šiek tiek išvalytos nuotekos. A. Bubnelis aiškino, kad prieš paleidžiant nuotekas į Nerį, jos buvo mechaniškai išvalomos. Tačiau žurnalistų turimose nuotraukose galite nesunkiai įžvelgti upėje plūduriuojant fekalijas ir panaudoto tualetinio popieriaus gabaliukus. Puikus išvalymas! BRAVO! Nežiūrint to, kad net ir stropulingiausiai iš bendro nuotekų srauto pašalintos plika akimi matomos fekalijos ir kitos medžiagos, upės nuo taršos neapsaugotų.

Panašu, kad planas leisti nuotekas į Nerį gimė iš karto po avarijos. Apie tai meras savo „Facebook“ paskyroje užsiminė jau tada, kai prašė vilniečių naudoti mažiau vandens, nes esą priešingu atveju nuotekas teks leisti į upę. „Kol kas katastrofos nėra, tačiau būtų labai blogai, jei tektų nuotėkas paleisti į upę“, - savo „Facebook“ paskyroje penktadienį rašė Vilniaus meras.

Prašymas esant krizinei situacijai naudoti mažiau vandens su logika neprasilenkia. Bet dar efektyviau būtų buvę bent trumpam apriboti vandens tiekimą. Tokiu atveju į upę nebūtų patekę, kaip dabar informuoja savivaldybės atstovai, 20 tūkst. kubinių metrų nuotekų. Įspūdingas skaičius. Jį išgirdusiems į upę nelegaliai savo namuose susidarančias nuotekas leidžiantiems gyventojams gali dingti ūpas prisijungti prie nuotekų surinkimo tinklų.

Nekoks pavyzdys iš savivaldybės suformuotos Ekstremaliųjų situacijų komisijos. Tačiau už viską keisčiau, kai savivaldybės meras R. Šimašius jau po sprendimo priėmimo kaltų ima ieškoti kažkur kitur. Viešojoje erdvėje jis užsimena apie žalos paskaičiavimą, bet suprask žala padaryta kažkieno kito – ne savivaldybės. Vis dėlto manau priešingai: valdininkai, priėmę sprendimą nuotekas leisti į upę, taip sukeliant didžiulę taršą, turėtų būti įvertinti.

Kaip bebūtų, kam teks mokėti už taršos sukeltus padarinius, spręs aplinkosaugininkai. Būtent jie dabar turi labai principingai paskaičiuoti aplinkai padarytą žalą, kuri, kaip spėjama, bus didžiulė.

Na, jei dalis vilniečių, žvelgiančių per savo prizmę, ir galėjo avarijos akivaizdoje pateisinti vandens tiekimo išsaugojimą, tai kauniečiai tą sunkiai pateisins. Gerų Kalėdų, kauniečiai!