Kuršių nerijos botelių statytojai, Selas, Antanas Bosas = valdininkų darbo brokas. Šie asmenys pradėję statybas sužinojo, kad jiems išduoti statybos leidimai neteisėti. Kuršių nerijos atvejis turėjo būti pamoka valdininkams, kad nelegalių statybos leidimų dalijimas labai brangiai kainuoja. Kainuoja brangiai, bet ne valdininkams. Kompensacijas už nugriautus pastatus pasirengusi sumokėti valstybė už mūsų visų pinigus. Tačiau tai yra per didelė prabanga. Kodėl mano pinigai turi pavirsti kompensacija už valdininkų darbo broką? Manau, ir jūs, gerbiami skaitytojai, nesutinkate, kad taip būtų taškomi jūsų sunkiai uždirbti pinigai.
Ir svarbiausia, kad nelegalių statybos leidimų era nesibaigs tol, kol nebus asmeninės valdininkų atsakomybės. Jie, suprasdami, kad už neteisėtai padėtą parašą neteks prisiimti atsakomybės, tai yra sumokėti kompensacijos už nugriautą statinį, ir toliau dės lygiai tokius pačius parašus. Jei ir toliau taip, mūsų valstybė išleis didžiulius pinigus, mesdama juos į kompensacijų šulinį.
Teoriškai reikalauti valdininkų atsakomybės galima ir dabar. Mūsų šalyje yra toks Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas. 5 str. 1 d. nurodyta, „kad valstybė, atlyginusi dėl valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip“.
Tiesa, reikia paminėti, kad Statybos inspekcija bando pralaužti ledus ir tapo pirmąja kregžde, panorusia kirsti per valdininkų, ne vietoje padėjusių parašus, kišenę. Ji šią vasarą informavo, kad Klaipėdos apygardos teismas priėmė nagrinėti Statybos inspekcijos prašymą dėl daugiau kaip 73 tūkst. eurų išieškojimo regreso tvarka iš tarnautojų, atlikusių neteisėtus veiksmus Kuršių nerijos nacionaliniame parke sklypo ir pastato įteisinimo procesų metu.
Tai pirmasis toks inspekcijos kreipimasis dėl žalos atlyginimo iš valstybės tarnautojų regreso tvarka, todėl svarbu, kokį precedentą sukurs teismo sprendimas. Reikia pabrėžti, kad dėl žalos atlyginimo valstybei Statybos inspekcija kreipėsi ir į kitas teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir tvirtinimo, statybos leidimų išdavimo ir statybos užbaigimo procedūrose dalyvavusias institucijas – Kultūros paveldo departamentą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją, tačiau jos, KAIP NETIKĖTA, nusprendė regreso teisės savo darbuotojų atžvilgiu netaikyti. Štai taip atrodo valdininkų dangstymas. Puiki terpė veistis korupcijai ir į kairę, ir į dešinę švaistytis neteisėtais leidimais.
Taigi, Seimo „valstiečiai“, kibkite į darbą. Turite puikią progą padaryti gerą darbą valstybei. Priverskite valdininkus susimokėti už savo klaidas – žioplas arba ne – ir pamatysite, kiek valdiškų pinigėlių sutaupysite. Tikriausiai nereikia vardyti, ką už tuos pinigus būtų galima nuveikti.
Vis dėlto nesąžiningus valdininkus jau pasiekė ir ne tokia gera žinia. Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūloma didinti baudas už visas nusikalstamas veikas ir ypač griežtinti atsakomybę už korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Siekiant pažaboti kyšininkavimą, prekybą poveikiu, piktnaudžiavimą tarnyba ir kitas korupcijos apraiškas, prezidentė inicijuoja pataisas, kuriomis baudos bus susietos su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda ar kyšio suma. Jei prie šito dar prisidėtų principingas žalos išieškojimas, būtų visai neblogas derinys.
Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai taip pat priversti mindžioti teismo slenksčius. Statybos inspekcija prašo naikinti Pavilnių regioniniame parke Selui išduotą statybos leidimą. Aišku viena, jei nebus aiškaus signalo, kad nugriovus tokius statinius žalą statytojui atlygins neteisėtų parašų dėjėjai, tokie teismo procesai dar ilgai nesibaigs. Valdininkų pabarimas čia tikrai nepadės.
Tačiau kol kas panašu, kad einama ne valdininkų apmokestinimo keliu, o ruošiamasi atverti Pandoros skrynią. Ir tokie Aplinkos ministerijos planai kelia nerimą. Parkų darbuotojai dalijasi žiniomis, kad ministerijos valdininkai kuria planą valstybės saugomų parkų direkcijas atriboti nuo statybos projektų derinimo. Suprask, ką palaimins savivaldybės, tas ir išdygs vertingiausiose Lietuvos vietose.
Pagrindinis motyvas – parkų direkcijos turi taupyti ir papildomoms funkcijoms nėra pinigų. Tačiau derinimo funkcijai žūtbūt reikia surasti pinigų, jei dar norime turėti neužstatytas paežeres ir pamiškes. Įgyvendinus tokį sumanymą gali susiklostyti labai pavojinga situacija. Juk visi žino Neringos mero apetitą. Jai vien tik savivaldybė galėtų spręsti, ką statyti vertingiausioje Lietuvos vietoje, manau, atvažiavę į Neringą mes jos tiesiog neatpažintume.
O savivaldybių su panašiais merais ne tiek jau ir mažai. Kaip tik dėl to projektų derinimo funkcija parkuose turi išlikti. Jau geriau atsisakyti kultūrinių programų. Juk parkai įsteigti tikrai ne tam, kad linksmintų vietinius gyventojus. Visų pirma, jie turi saugoti gamtą.
Taigi, ponai „valstiečiai“, laikykitės ten. Ir mano patarimas pabaigai. Jei tikrai norite atsisveikinti su nelegaliais statybos leidimais, susitelkite ties valdininkų atsakomybe. Kai neteisėtas parašas palies jų kišenę, tokių parašų paprasčiausiai neliks.