Tiesioginių merų rinkimų Lietuvoje išties reikėjo. Visų pirma, žinoma, reikėjo rinkėjams. Sociologai ir politologai seniai kalba, kad žmonėms patinka matyti konkrečius vardus ir veidus, o ne beveides partijas. Tad merų rinkimai turėtų gerokai pagyvinti ir būsimus savivaldos tarybų rinkimus kitas metais.
Tomas Janeliūnas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tačiau šių rinkimų reikėjo ir politikams. Stebint, kaip įsisiūbavo rinkimų kampanija bent jau Vilniaus mieste, galima laukti, kad šis entuziazmas užkrės ir mažesnius miestelius.

Kova dėl Vilniaus miesto vadovo posto savo intrigomis ir dramomis jau pralenkė buvusius prezidento rinkimus, o juk dar net ne visi kandidatai išsirikiavo ties starto linija. Štai „Tvarkos ir teisingumo“ partijos amžinoji ir negęstanti ugnis Rolandas Paksas kažko varžosi ir atsikalbinėja, tarsi nenorėtų trečią kartą būti meru. Partija pasimetusi. Nežinodama, kokio scenarijaus tikėtis, net kalbino žinomą politinių serialų ir šou prodiuserį Rolandą Skaisgirį. Tačiau nespėjo šis net priprasti prie tokios minties, kai buvo sulaikytas dėl įtarimų įsivėlus į neaiškius sandorius su valdininkais.

Vis dėlto nukarūnuoti visų laikų geriausią lietuviškųjų intrigų karalių Artūrą Zuoką nebus lengva. Atrodytų, jau saulelė vakarop. Ir teistas, ir netiesiogiai grasinęs susidorojimais nepaklusniems kolegoms, ir nenuplaunamai išsitepęs „rubikoniniais“ ir „icoriniais“ dažais, ir praskolinęs miestą bemaž iki bankroto ribų, ir į neviltį varantis jaunus tėvus dėl eilių į vaikų darželius. Vardyti galima būtų nesustojant. Bet vis kažkokiu būdu išlaikantis galvą vandens paviršiuje.

Kiek keista, kad pats M. Adomėnas, po pirmųjų tiesioginių susidūrimų su A. Zuoku pajutęs, jog skęsta, ėmė karštligiškai ieškoti savojo šiaudo ir nerado nieko geresnio, kaip čiupti to paties A. Zuoko ištiestą ranką. Sakykime, klastingai ištiestą ranką.
Tomas Janeliūnas

Turbūt politinio išlikimo instinktas yra pati svarbiausia savybė, kuri skiria „paprastus žmones“ nuo politikų. Net ir beskęsdami išties talentingi politikai suranda kažkokį šiaudą, į kurį sugeba atsiremti. A. Zuokui tokiu šiaudu tapo konservatorių kandidatas į mero postą Mantas Adomėnas. Labai parankus oponentas pakreipti diskusijas į miesto finansinių eilučių, pelno mokesčių proporcijų ir kažkur paslėptų skolų raizgalynes. Rimtai diskutuojant apie Vilniaus skolų mažinimo galimybes galima pamiršti ir senesnes nuodėmes. Kiek keista, kad pats M. Adomėnas, po pirmųjų tiesioginių susidūrimų su A. Zuoku pajutęs, jog skęsta, ėmė karštligiškai ieškoti savojo šiaudo ir nerado nieko geresnio, kaip čiupti to paties A. Zuoko ištiestą ranką. Sakykime, klastingai ištiestą ranką.

Patys konservatoriai tuoj pat užmėtė akmenimis savo kandidatą į merus, pavymui primindami: „neik su velniu obuoliauti!“ Tiesa, konservatorių problemos Vilniaus mieste tai neišsprendė. Greičiau apnuogino labai rimtą problemą: potencialiai turintys didelę rinkėjų paramą sostinėje, konservatoriai gali ją ryškiai sumažinti. Ne tik dėl to, kad neranda tinkamo kandidato į merus, bet ir atvirai rodo savo nepridengtą gėdą. Rimtai partijai tai blogas ženklas. Visų pirma dėl to, kad Vilniaus mero postas savo reikšme ir valdomų pinigų srauto dydžiu prilygsta reikšmingo ministro vietai. Todėl dėl jos reikia kovoti, o ne tik imituoti kovą. Antra, savivaldybių rinkimai yra labai svarbūs, sutelkiant savo elektoratą prieš 2016 m. Seimo rinkimus. Kaip žinia, po sėkmingų rinkimų kurį laiką laimėjusi partija dar jaučia pozityvią paramos inerciją. Kaip tik jos labai reikėtų konservatoriams, jei nori priartėti prie vis dar smarkiai reitinguose atitrūkusių socialdemokratų.

Vilniuje balsuoja beveik 440 tūkst. rinkėjų arba apie 16 proc. visų šalies rinkėjų. Per praėjusius Europos Parlamento rinkimus konservatoriai gavo daugiau nei penktadalį visų balsavusių vilniečių balsų. Tai labai rimtas indėlis į bendrą rinkėjų balsų krepšį. Todėl kova sostinėje vyksta ne tik dėl to, kas taps Vilniaus meru, bet ir kaip pavyks partijomis į savo pusę patraukti rinkėjus.

Šiame žaidime vieni geidžiamiausių bent jau Vilniuje turėtų būti lenkų kilmės politikai. Patys jie negali laimėti mero rinkimų, bet pasiimti savo tradicinius 15 proc. rinkėjų balsų – be problemų. Todėl būtų nenuostabu, jei Lietuvos lenkų atstovai jau dabar bandytų prisigretinti prie kurių nors stipresnių kandidatų.
Tomas Janeliūnas

Situaciją rinkimuose dėl merų galėtų dar labiau pagyvinti priešrinkiminės koalicijos. Naujasis savivaldos tarybų ir metų rinkimų įstatymas numato, kad meras turės teisę siūlyti tarybai tvirtinti ne tik merų pavaduotojų, bet ir administracijos vadavo kandidatūras. Kitaip tariant, kandidatai į merus gali jau prieš rinkimus rinkėjams pristatyti savo būsimos komandos narius. Nebūtinai vėliau išrinkti tarybos nariai visus merų siūlymus patvirtins, tačiau rinkimų kampanijai juk svarbu intencijos, o ne rezultatas. Todėl kandidatai į merus jau dabar turėtų dairytis ir savo ginklanešių, kurie galėtų sustiprinti jų reputaciją, uždengti silpnąsias vietas. Mažesnėms partijoms, neturinčioms šansų laimėti mero rinkimus, tokie prisišliejimai prie ryškiausių lyderių gali užtikrinti nemažą įtaką miestų ar rajonų valdyme po rinkimų. O svarbiausiems žaidėjams – tuos trūkstamus balsus, kurie leistų patekti į antrąjį turą ar net švęsti galutinę pergalę.

Šiame žaidime vieni geidžiamiausių bent jau Vilniuje turėtų būti lenkų kilmės politikai. Patys jie negali laimėti mero rinkimų, bet pasiimti savo tradicinius 15 proc. rinkėjų balsų – be problemų. Todėl būtų nenuostabu, jei Lietuvos lenkų atstovai jau dabar bandytų prisigretinti prie kurių nors stipresnių kandidatų. Kitos gi partijos gali dairytis lenkiškai kalbančių savo partiečių, kurie galėtų prisiimti naštą atstovauti vilniečiams nelietuviams.

Pirmieji rinkimų kampanijos epizodai žada intriguojantį siužetą. Jei pagrindiniai spektaklio veikėjai be tarpusavio kovų dar sugalvos, kaip išspręsti ir gyventojams svarbias problemas, galbūt visas veiksmas bus vertas žvakių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta tikrai keisti dalykai (118)

Lietuvos darbo biržoje vyksta keisti dalykai. Ši svarbi institucija, turinti rūpintis šalies...

Nors mirk iš juoko: lietuvė surinko absurdiškiausius darbo pasiūlymus (196)

Minimalus atlyginimas už pilną darbo dieną penkerių metų darbo patirtį turinčiam buhalteriui,...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ nauja O.Pikul-Jasaitienės reakcija (66)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Iš Norvegijos – perspėjimas apie parduodamas vogtas lašišas (8)

Europos Sąjungos Administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo sistema išplatintas Norvegijos...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (21)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

D. Trumpas žengė pirmą žingsnį prekybos konflikto su Kinija link (12)

JAV administracija tiek įtikinėja, tiek spaudžia Kiniją bendradarbiauti dėl Šiaurės Korėjos,...

Į Vilnių grįžęs „Dinner in the Sky“ vilios estiškais patiekalais ir gražiausiomis savaitės asmenukėmis

Trečiadienį prasidėjo šeštoji gurmaniška „Dinner in the Sky“ viešnagė Vilniuje....

Lankėsi koncerte ir negalėjo patikėti: taip kovojame su alkoholizmu (6)

Rugpjūčio mėnesio vakare Vilnius dūzgė nuo žmonių antplūdžio Vingio parke vykusiame koncerte....

Bet kuri infekcija gali komplikuotis sepsiu – kaip jo išvengti

Sepsis yra gerai žinomas medikams, bet mažokai girdėtas ir suprantamas su sveikatos problemomis...

Studija: nervingi žmonės gyvena ilgiau už atsipalaidavusius (5)

Jei ištisomis dienomis nervingai bumbate kaip Woody Allenas , graužiate savo nagus ir nuolat...