Tai jau tikrai – net tautos pasitikėjimą visiškai baigiantis prarasti premjeras Andrius Kubilius netrukus sės ant dviračio ir patrauks į Baltarusiją ieškoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pėdsakų. O į jo prakaituotą nugarą, paskui važiuodamas, tradiciškai tikriausiai žvelgs kuris nors bendražygis ministras. Gerokai ištuštės valdžios rūmai.
Šiaip jau normalios demokratijos šalyse valdžios institucijos ne itin domina žiniasklaidą, yra kur kas įdomesnių temų ir įvykių. Gal ir pas mus kada nors taip bus, kai valdžios vyrai ir moterys nustos juokinti tautą ne tik savo sprendimais, bet ir poelgiais. Tačiau kol kas tokių tendencijų nematyti.
Mūsiškiai tautos išrinktieji niekaip neatsispiria pagundai juokinti žmones ne tik Seimo salėse bei jų kuluaruose, bet ir už parlamento rūmų sienų. Nieko nestebina, kai Seimo nariai dalyvauja rimtose aktualijų ar diskusijų televizijos ir radijo laidose. Kai kurie į jas veržte veržiasi ir yra pasiryžę atvykti bet kokiu oru, atidėti į šalį visus kitus reikalus. Kur gi rasi kitą tokią galimybę parodyti savo išmintį ir susirūpinimą valstybės reikalais?
Tačiau pastaruoju metu mūsų išrinktieji vis dažniau ir drąsiau renkasi ir kitokio žanro televizijos projektus: šoka, dainuoja, prašo išmaldos, vertina šou dalyvius. Neseniai progą prieš televizijos kameras pavaidinti vargetą gavo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka. Gal žmogus, tiek metų trindamas parlamento kėdes, iš tiesų pasijuto atitrūkęs nuo tautos ir pasiryžo pats kuriam laikui tapti vargeta, kad suprastų, koks tas jo gyvenimas? Dabar jau visa galva komiteto pirmininkas tikriausiai galės pasinerti į žmogaus teisių reikalus. Juk pamatė tikrąjį vargetos gyvenimą.
Savo eilės tame pačiame televizijos projekte laukia Seimo narys ir „prisikėlėlių“ vedlys Arūnas Valinskas. Nuo rudens jis žada tapti ir vieno šou vertinimo komisijos nariu.
Naująjį televizijos sezoną ekranuose kur kas dažniau negu politiniuose debatuose išvysime ir socialdemokratą Andrių Šedžių, ir tarp politinių pozicijų besiblaškantį Žilviną Šilgalį.
Šie politikai demonstruos tautai ne kaip sugeba savo parengtais įstatymais tramdyti Lietuvoje ekonominę krizę, greičiau grąžinti pensininkams, vaikus auginančioms motinoms nusavintas išmokas, įveikti korupciją, emigraciją, o kaip moka suktis šokių ritmu.
Jau kurį laiką įvairių televizijų šou dalyvių vertinimas labiau negu Seimo rutina rūpi parlamentarėms Daliai Teišerskytei ir Ingai Valinskienei, tapusioms kone etatinėmis kai kurių laidų komisijų narėmis.
Ką visa tai galėtų reikšti? Siekį parodyti, kad politikas taip pat žmogus ir dar yra visų galų talentingas meistras? Daugelio užsienio valstybių parlamentarai labai saugo tautos atstovybių ir asmeninį autoritetą. Kokiems nors drastiškiems žingsniams ryžtasi tik nedaugelis, paprastai pagarsėję ekscentrišku elgesiu.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino teigimu, Seimo statute nenumatyti draudimai tautos išrinktiesiems dalyvauti šou. Mat Seimo narių laisvalaikis – jų asmeninis reikalas.
Nesunku nuspėti, kad pramoginėse laidose nuolat šmėžuojantys parlamentarai tokiu būdu siekia būti pastebėti savo rinkėjų. Ši reklama – tai lyg savotiška kompensacija Seimo nariams už tai, ko jie nepadarė tapę tautos išrinktaisiais, kad būtų įvertinti savo rinkėjų.
Tačiau, matyt, reikėtų sutikti su Seimo etikos sargų vadovu, kad tai panašiau į antireklamą. Sunkmečiu žmonės nori matyti savo išrinktuosius dirbančius, o ne šokančius, dainuojančius ar turtus demonstruojančius. Kiekvienas žmogus laisvalaikiu gali juokauti, linksmintis ir linksminti kitus. Tačiau politikams būtina išlaikyti tą trapią ribą tarp rimto darbo ir pramogų ar tautos juokinimo. Kai tos ribos nerandama, iš tiesų politika virsta šou, o šou – politika.