Judui pasišalinus iš Velykų vakarienės būsto, Jėzus prabilo: „Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas, ir Dievas pašlovintas per jį. O jeigu Dievas pašlovintas per jį, tai Dievas pašlovins jį pas save, – bematant jį pašlovins. Vaikeliai, aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą! Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“. (Jn 13, 31-33a. 34-35)
© Corbis

Norėdami geriau suprasti šią evangelijos ištrauką, turime prisiminti kontekstą, kuriame vyksta veiksmas: Jėzus, numazgojęs savo mokiniams kojas, atsisėdo prie stalo ir pranešė apie vieno iš savo mokinių išdavystę. Iš tiesų, Judas, nurijęs kąsni, pasišalina iš Velykų vakarienės menės, o evangelijos autorius pastebi: „Buvo naktis“ (Jn 13, 30).

Judui panirus į nakties tamsą seka Jėzaus žodžiai apie pašlovinimą. Senajame Testamente žodį „šlovė“ arba „garbė“ perteikia hebrajiškas žodis „kabod“, reiškiantis kažką neišvengiamo, didingo ir sunkaus, kažką, keliantį pagarbą, susižavėjimą, tą, kas verta šlovinti. Tai – Dievo atsiskleidimo žmogui, jo apsireiškimo ir pranešimo apie save ženklas. Dievo šlovė spinduliuoja: Viešpats atskleidžia ir kartu slepia savo nepasiekiamą tobulumą bei švytėjimą.

Senajame Testamente Dievo šlovė patiriama Jeruzalės šventykloje, ji lyg skraistė apgaubia visą pasaulį: „Šventas, šventas, šventas yra Galybių Viešpats! Visa žemė pilna jo šlovės!“ (Iz 6, 3). Kalėdų naktį angelai gieda „Garbė Dievui aukštybėse“ (Lk 2, 14), tačiau Dievo šlovė ryškiausiai suspindi Velykų slėpinyje – Jėzaus Kristaus kančioje, mirtyje ir prisikėlime.

Tad Judo išdavystė subrandina Jėzuje aiškumą, kad jo mirtis yra pašlovinimas. Mirties valanda ant kryžiaus apšvies Dievo šlove pasaulį. Dieviškos šlovės esmę sudaro ne kažkoks triumfas, bet – begalinė meilė visiems žmonėms, net ir tiems, kurie jį išduoda.

Tamsa – skausmas, blogis, vargas, išdavystė – yra slėpinys, kurį pajėgūs šiek tiek suprasti tik tikėjimo šviesoje. Tam tikra prasme, ir Judo išdavystė lieka slėpiniu, nesusipratimu, nes paradoksaliai atskleidžia Jėzaus dieviškąją tapatybę.

Tarp Dievo šlovės ir žmogaus išdavystės yra ryšys. Visiškas Dievo savęs apreiškimas prasideda su Judo išdavyste: „Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas, ir Dievas pašlovintas per jį“. Nusidėjėlio būklė tapo lyg ir priežastimi Dievui parodyti savo esmę, savo sugebėjimą mylėti: „Jis mūsų negalias prisiėmė, mūsų skausmus sau užsikrovė“ (Iz 53, 4).

Judo išdavystė simbolizuoja ne tik vieno žmogaus veiksmą, bet – visos žmonijos neištikimybę, nusigręžimą nuo Dievo. Tačiau Kristus mūsų niekada nepalieka ir neišduoda, net jei ir atrodytų, jog esame neverti jo ištikimos meilės. Jo akyse mes visada išliekame jo draugais. Judas yra Viešpaties draugas, net ir tada, kai jį galutinai išduoda (žr. Jn 18, 1-6).

Evangelijos pagal Joną įžangos pabaiga skelbia: „Mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus“ (Jn 1, 14). Graikai vartoja žodį „dóxa“, reiškiantį „nuomonę, reputaciją“, kuris įgyja ir „pasirodymo, apsireiškimo, šlovės“ prasmę.

Jėzus yra „Dievo šlovės atšvaitas“ (Žyd 1, 3), spindėjimas, stipresnis už tą, kuris švytėjo Jeruzalės šventykloje ir beribiame pasaulyje. Į jį, Dievo Sūnų, kuris „gavo iš Dievo Tėvo garbę ir šlovę“ ir kurio „tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje“, privalome laikytis, turime sutelkti savo dėmesį, „kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės aušrinė“ (2 Pt 1, 17. 19).

Tik tada išmokstama gyventi pagal naują įsakymą ir leidžiama Kristaus, Dievo šlovės, spindesiui sušvisti pasaulyje: „Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“ (Mt 5, 16). Ir jei Bažnyčios istorijoje pasitaikė skaudžių klaidų ir išdavysčių, tai tuo tik pabrėžiama, kad tikroji Dievo šlovė yra Kristus ir kad Bažnyčia ją atspindi tiek, kiek yra vienybėje su juo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (35)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (27)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (85)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (88)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1126)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (53)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (86)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...