Kai Jėzus su mokiniais prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius, tardamas: „Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilą su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man. O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‘Jų reikia Viešpačiui‘, ir iš karto juos paleis.“
© D.Tunkūno nuotr.

Tai įvyko, kad išsipildytų pranašo žodžiai: „Pasakykite Siono dukrai: štai atkeliauja tavo karalius. Jis romus, jis joja ant asilės, lydimas asilaičio, nešulinio gyvulio jauniklio.“


Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzaus buvo įsakyta. Jie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, o Jėzus užsėdo ant viršaus. Didžiausia minia tiesė drabužius jam ant kelio. Kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas.

Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė: „Osana Dovydo Sūnui! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!“ Jam įžengus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir klausinėjo: „Kas jis toksai?“ O minios kalbėjo: „Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto.“ (Mt 21, 1‒11)

Verbų sekmadienis mus atveda į Didžiąją savaitę, kai Viešpats Jėzus žengia link savo žemiškojo gyvenimo kulminacijos. Jis kopia į Jeruzalę įvykdyti Raštų ir būti pakabintas ant kryžiaus medžio, sosto, iš kur jis karaliaus amžinai patraukdamas prie savęs visų laikų žmones ir teikdamas visiems atpirkimo dovaną.

Iš evangelijų žinome, kad Jėzus keliavo į Jeruzalę kartu su dvylika mokinių, ir kaskart prie jų prisijungdavo vis daugiau maldininkų. Šv. Morkus pasakoja, kad jau išvykstant iš Jericho buvo „gausinga minia“ (10, 46), kuri sekė Jėzų.

Taigi bėkime kartu su tuo, skubančiu į savo kančią, ir elkimės taip, kaip elgėsi jį pasitinkantys žmonės. Tik neklokime jam ant kelio alyvų šakelių, patiesalų, drabužių ar palmių šakų, bet parpulkime patys, kiek pajėgiame, patieskime jam po kojų nuolankią sielą, nepriekaištingą širdį ir gyvenimą, kad galėtume priimti ateinantį Žodį ir kad taip mumyse apsigyventų protu neaprėpiamas Dievas.
šv. Andriejus Kretietis

Šios kelionės paskutiniame etape atsiskleidžia ypatingas įvykis, sužadinęs žmonių lūkesčius ir dar labiau sutelkęs jų dėmesį į Jėzų. Palei kelią, išeinant iš Jericho, sėdi aklas elgeta, vardu Bartimiejus. Vos išgirdęs, jog ateina Jėzus iš Nazareto, jis pradeda garsiai šaukti: „Dovydo Sūnau, Jėzau, pasigailėk manęs!“ (Mk 10, 47).

Elgetą bando nutildyti, bet nesėkmingai. Jėzus jį pašaukia ir kviečia prisiartinti: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“ Tas atsakė: „Rabuni, kad praregėčiau!“ (Mk 10, 51). Jėzus atsakė: „Eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave.“ Bartimiejus praregėjo ir nusekė paskui Jėzų keliu (Mk 10, 52).

Būtent po šio stebuklingo ženklo, palydėto maldavimu: „Dovydo Sūnau“, mesijinė viltis nuvilnija per minią ir daugeliui iškyla klausimas: gal tas Jėzus, kuris priešakyje jų keliauja į Jeruzalę, yra Mesijas, naujasis Dovydas? Ir su jo besiartinančiu įžengimu į Jeruzalę gal pagaliau atėjo Dovydo karalystės atkūrimo metas?

Jėzaus pasirengimas kartu su savo mokiniais įžengti į Jeruzalę taip pat prisideda prie šių viltingų lūkesčių augimo. Kaip girdėjome šios dienos Evangelijoje (Mt 21, 1–11), Jėzus atvyksta į Jeruzalę iš Betfagės, iš Alyvų kalno pusės, tai yra keliu, kuriuo turėtų ateiti Mesijas.

Iš ten jis pasiunčia du mokinius, liepdamas jiems atvesti asilą su asilaičiu, kuriuos ras pririštus priešais esančiame kaime. Jie iš tiesų juos randa ir atveda Jėzui. Mokinių ir maldininkų širdys užsidega džiaugsmu: jie apdengia savo apsiaustais asiliuką, tiesia savo drabužius, kerta medžių šakas ir kloja ant kelio priešais Jėzų, jojantį ant asiliuko.

Po to pasigirsta džiaugsmo šūksniai iš 118 psalmės: „Osana Dovydo Sūnui! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!“ (Mt 21, 9; Ps 118, 25–26). Tai senoviniai maldininkus laiminantys žodžiai, kurie šiomis aplinkybėmis tampa mesijiniu skelbimu.

Ši šventinė ovacija, perduota visų keturių evangelistų, yra palaiminimo malda, džiugesio himnas: išreiškia įsitikinimą, kad Jėzuje Dievas aplankė savo tautą ir kad trokštamasis Mesijas pagaliau atvyko ir, įžengęs į šventąjį miestą, atliks taip ilgai laukiamą darbą – atkurs Dovydo karalystę.

Išties Šventasis Raštas mums primena, kad Mesijas išpildys Dievo palaiminimo pažadą, kurį visų pirmiausia suteikė Abraomui, visų tikinčiųjų tėvui: „Padarysiu iš tavęs didelę tautą ir tave palaiminsiu… visos žemės gentys ras tavyje palaiminimą“ (Pr 12, 2–3).

Tai pažadas, kurį Izraelis visada gyvai puoselėjo maldoje, ypač psalmių maldoje. Todėl tas, kuris minios yra skelbiamas palaimintuoju, yra ir tas, kuriame bus palaiminta visa žmonija.

Bet kas iš tiesų dėjosi širdyse tų, kurie skelbė Kristų Izraelio karaliumi? Be abejo, jie turėjo savo Mesijo supratimą; įsivaizdavimą, kaip turėtų elgtis ilgai lauktas ir pranašų žadėtas karalius. Neatsitiktinai po kelių dienų Jeruzalės minia, užuot sveikinusi Jėzų, šauks Pilotui: „Nukryžiuok jį!“ Ir tie patys mokiniai, kaip ir kiti, kurie jį matė ir jo klausėsi, liks suglumę ir netekę žado.

Išties dauguma liko nusivylusi Jėzaus pasirinktu būdu, kuriuo jis nusprendė prisistatyti kaip Izraelio Karalius ir Mesijas. Būtent čia ir mes susiduriame su šios dienos šventės iššūkiu. Kas mums yra Jėzus iš Nazareto? Koks mūsų Mesijo, Dievo suvokimas? Tai esminis klausimas, kurio negalime išvengti.

Teženklina mūsų gyvenimą ypač du šios Didžiosios savaitės jausmai: šlovinimas tų, kurie savuoju „Osana!“ pasitiko Jėzų, įžengiantį į Jeruzalę, ir dėkojimas, nes šiomis dienomis Viešpats Jėzus atnaujins didžiausią, kokią tik galima įsivaizduoti, dovaną: atiduos savo gyvenimą, savo kūną ir kraują, savo meilę.

Bet į taip didingą dovaną turime tinkamai atsiliepti, tai yra savimi pačiais: savo laiku, malda, meilės bendryste su Kristumi, kuris dėl mūsų kenčia, miršta ir prisikelia. Senieji Bažnyčios tėvai įžvelgė tam tikrą simbolį geste tų, kurie sekė žengiantį į Jeruzalę Jėzų ir tiesė jam ant kelio savo drabužius. Jam po kojomis – sakė Tėvai – turime su pagarba ir dėkingumu kloti savo gyvenimą. Šv. Andriejus Kretietis († 740) savo homilijoje sako:

„Taigi bėkime kartu su tuo, skubančiu į savo kančią, ir elkimės taip, kaip elgėsi jį pasitinkantys žmonės. Tik neklokime jam ant kelio alyvų šakelių, patiesalų, drabužių ar palmių šakų, bet parpulkime patys, kiek pajėgiame, patieskime jam po kojų nuolankią sielą, nepriekaištingą širdį ir gyvenimą, kad galėtume priimti ateinantį Žodį ir kad taip mumyse apsigyventų protu neaprėpiamas Dievas.

Jis džiaugiasi, kad mums buvo romus, nes jis yra romus, nes jis iškilo aukščiau už saulėlydį, nusileido žemiau už mūsų menkumo gelmes, kad ateitų ir su mumis gyventų, kad, tapdamas į mus panašus, mus pakeltų ir parsivestų pas save <…> Jis niekad nesiliaus mylėjęs žmonių giminės, kol žmogaus prigimties nuo žemiausios žemės nepakels į garbę ir jos nesuvienys su savimi aukštybėse.

Todėl ir mes jam neklokime drabužių, negyvų šakelių ar krūmokšnių vytelių, kurios nuskintos greit nuvysta ir neilgai tedžiugina akį. Mes verčiau pasipuošime jo malone, arba apsivilksime juo pačiu: ’Visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi’ (Gal 3, 27).

Pulkime jam po kojomis kaip tie ištiesti drabužiai. Kaip anksčiau raudonavome dėl nuodėmės, taip išganingojo Krikšto nuplauti tapome baltut baltutėliai it vilna, ir mirties Nugalėtojui aukokime ne palmių šakeles, bet pergalės dovanas.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

G. Paluckas rėžė koalicijos partneriams: reikia ne naikinti, o kurti (58)

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sukritikavo penktadienį...

Kiek studentai mokės už butus Vilniuje (46)

Rugpjūtis ir rugsėjis tradicinis būsto nuomos pikas miestuose, kuriuose yra aukštosios mokyklos....

Laukiniai reklamos vakarai: feisbuko žvaigždėms – savos taisyklės (50)

Praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (139)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Pasiruoškite: vaizdas sostinės gatvėse skirsis kaip diena ir naktis (33)

Pirmąsias rugsėjo savaites eismas sostinėje taps kur kas intensyvesnis – į gatves išvažiuos...

(Ne)laimingoji turistė išgyveno jau trečiąją teroro ataką

Po Europą keliaujanti jauna Australijos pilietė buvo įvykių epicentre, kai teroristai surengė...

Kas nutinka, kai po žeme sprogsta atominė bomba

Egzistuoja daug būdų, kaip žemėje iškasti milžinišką duobę, tačiau neabejotinai pats...

Ar tai jau ženklas? „Valstiečių“ ministerijoje atsirado postas buvusiai V. Tomaševskio bendražygei (96)

Žemės ūkio ministro, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) atstovo Broniaus...

Dvejus metus laukta „Karklė“ prasidėjo: festivalininkai į linksmybes neskuba (9)

Penktadienio vidurdienį festivalis „ Karklė “ pagaliau atvėrė vartus. Ir nors palapinių...

Turistai iš JAV ir Vokietijos atvyksta į Lietuvą dėl neįprastos pramogos (9)

Jeigu artimiausią sekmadienį ir pirmadienį – rugpjūčio 20 dieną Vilniuje ir rugpjūčio 21...