Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį. Ir štai iš ano krašto atėjo viena moteris kanaanietė ir šaukė: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!“ Bet Jėzus neatsiliepė.
© DELFI / Tomas Vinickas

Tuomet priėjo mokiniai ir ėmė jį prašyti: „Išklausyk ją, nes ji sekioja iš paskos šaukdama!“ Jėzus tarė: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis.“

Tada moteris pribėgusi puolė ant žemės, maldaudama: „Viešpatie, padėk man!“ Jis atsakė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams.“ O ji sako: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo.“

Tuomet Jėzus tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai.“ Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko. (Mt 15, 21–28)

Senojo Testamento pasaulėžiūra žmoniją dalijo į dvi dalis: iš vienos pusės – Izraelis, Dievo tauta, kuriai priklausė sandora, dieviškieji pažadai; iš kitos pusės visos kitos – pasaulio tautos, nepažįstančios vieno ir tikro Dievo. Tad perskyrimas buvo ne tik tautinis ar politinis, bet visų pirmiausia religinis.

Tačiau Izraelis, išrinktas ir atskirtas nuo kitų tautų, pamažu įsitraukia į visuotinį Dievo projektą, kuris siekia išgelbėti visą žmoniją. Ši išganymo vizija ne kartą aptinkama Senojo Testamento puslapiuose. Pranašas Izaijas jau įžvelgė visų tautų susibūrimą dvasinėje Jeruzalėje, išaukštintoje ir atsietoje nuo bet kokios vietovės.

Ji įžvelgė, kad Jėzus yra duona, nužengusi iš dangaus, aukojanti save dėl pasaulio išganymo. Ji suprato, kad valgyti šią duoną, nors ir jos trupinius ar likučius, reiškia turėti dalį su Jėzumi, būti bendrystėje su juo, būti išgelbėtam.
br. Ramūnas Mizgiris OFM

Jos kertinis akmuo daugiau nebebus Ziono kalnas, bet pats Mesijo (hebr. „māšīah“ – pateptasis) asmuo. Tik tikėjimas suteiks šio miesto pilietybę (Iz 5, 26; 26, 1; 28, 5–6.16–17), o šventykla, judaizmo centras ir širdis, taps „maldos namai visoms tautoms“ (Iz 56, 7). Ši pranašystė išsipildo Jėzaus Kristaus, visų Išganytojo, asmenyje.

Šio sekmadienio Evangelijos tekstas gali būti skaitomas ir kulto kontekste. Sakoma, jog kanaanietė dar iš tolo pradeda šaukti; po to prisišlieja prie mokinių grupelės ir pagaliau parpuola priešais Jėzų, maldaudama: „Viešpatie, padėk man!“ (Mt 15, 25).

Tai – pirmoji pagonė priešais paskutinę ir galutinę Šventyklą, Jėzų Kristų, nes jis ir yra Viešpaties šventykla. Gana greitai krikščionių Bendrijoje išryškės teologinė mintis, kuri vėliau bus išsakyta Laiške žydams, kad Kristus yra Šventyklos slėpinio apreiškimo pilnatvė, Tėvo atvaizdas, apreikštas mirtingame kūne.

Moteris iš Kanaano sustoja prie naujosios Šventyklos, jos garbinimo maldoje (Jėzų vadina „Viešpačiu“) neberegime aukojamų gyvulių, bet – ją pačią. Jos prašymas, išties, reikšmingas, esminis: „Padėk man!“ Joje galime įžvelgti parpuolusią priešais Kristų visą žemę (moteris–motina yra vaisingos žemės simbolis), maldaujančią dėl savo brangiosios ir išrinktosios dukros, žmonijos, kurią „baisiai kankina demonas“ (Mt 15, 22).

Kaip žinome, pradėdamas savo viešąją veiklą, Jėzus paskelbė paskutinius laikus (Mk 1, 15). Galbūt buvo tikėtasi, kad jis iš karto ir be ribų atvers visuotinumo vartus, tačiau jo žodžiai ir elgesys buvo atsargūs.

Skelbdamas Gerąją Naujieną ir darydamas stebuklus, Jėzus neperžengė Palestinos sienos: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis... Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams“ (Mt 15, 24. 26). Apaštalams, kuriuos siunčia į misiją, jis pataria: „Nenuklyskite pas pagonis ir neužsukite į samariečių miestus“ (Mt 10, 5).

Išties Dievas, galbūt net rizikuodamas, kantriai viliasi, jog žmogaus laisvė maldoje pasirinks tai, kas geriausia: pereis nuo mažų prie didelių dalykų – nuo materialių prie dvasinių, nuo laikinųjų prie amžinųjų dalykų.
br. Ramūnas Mizgiris OFM

Kita vertus, randame nemažai tekstų, kurie atskleidžia Jėzaus nuostabą dėl svetimtaučių tikėjimo: Kafarnaumo šimtininkas (Mt 8, 10), raupsuotasis samarietis (Lk 17, 11–19) ir moteris kanaanietė, apie kurią kalbama šios dienos Evangelija. Tai lyg pirmienos tos nesuskaičiuojamos daugybės svetimšalių, kuriems pranašaujamas įžengimas į tikėjimą.

Beje, trupiniai nuo šeimininko stalo, primena tuos „nulikusius kąsnelius“ (Mt 14, 20), tą duoną, kuri atliko stebuklingai pasotinus minią. Kodėl šios moters tikėjimas yra didis? Ar kad ištvermingai ir nuolankiai prašė? Taip. Tačiau pagrindinė priežastis – kanaanietė suvokė šio stebuklingo duonos padauginimo įvykio esmę.

Ji įžvelgė, kad Jėzus yra duona, nužengusi iš dangaus, aukojanti save dėl pasaulio išganymo. Ji suprato, kad valgyti šią duoną, nors ir jos trupinius ar likučius, reiškia turėti dalį su Jėzumi, būti bendrystėje su juo, būti išgelbėtam.

Būtent beturčiams dvasia yra apreikšta, kad šiuose duonos trupinėliuose yra visas Viešpats, jo kūnas ir kraujas, atiduotas už mus, taip, kaip mažiausiame garstyčios grūdelyje yra visa Dievo Karalystė (Mt 5, 3; 13, 31–32).

Jėzaus susitikimas su kanaaniete taip pat primena, jog viena iš didesnių tikinčiojo kančių yra neišklausytos maldos. Buvo melstasi dėl ko nors ištisą savaitę, mėnesį, metus, – ir nieko. Dievas, atrodė, yra kurčias. Moteris iš Kanaano ir čia mums gali pagelbėti, mokydama ištvermės maldoje, kurioje gimsta brandus tikėjimas.

Jėzaus elgsenoje ir žodžiuose galime įžvelgti tam tikrą nejautrumą ir širdies kietumą šios moters atžvilgiu. Tik pabaigoje, kai Jėzus džiaugiasi jos tikėjimu, galime suprasti, kas buvo Jėzaus širdyje ir kodėl jis taip elgėsi. Šv. Augustinas († 430) teisingai pastebi: „Kristaus elgėsi abejingai jos atžvilgiu ne tam, kad atsakytų jai gailestingumo, bet kad uždegtų joje troškimą.“

Išties Dievas, galbūt net rizikuodamas, kantriai viliasi, jog žmogaus laisvė maldoje pasirinks tai, kas geriausia: pereis nuo mažų prie didelių dalykų – nuo materialių prie dvasinių, nuo laikinųjų prie amžinųjų dalykų. Šis perėjimas dažnai būna skausmingas, tačiau tik tokiu būdu Viešpats gali duoti daug daugiau, negu pradžioje buvome atėję jo prašyti.

Šv. Antanas Paduvietis († 1231) sako: „Bet kodėl Žodis netarė žodžio? Žinoma tam, kad sužadintų atgailautojo sielą didesniam gailesčiui ir paskatintų ją didesniam skausmui. Štai kodėl Giesmių giesmėje sužadėtinė šitaip kalba: ‘Aš jo ieškojau, bet negalėjau rasti; šaukiau, bet jis neatsišaukė’ (Gs 5, 6)“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (47)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (39)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (2)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (35)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (96)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (97)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1137)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (56)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (89)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...