Aš tai gavau iš Viešpaties ir tai perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną ir, sukalbėjęs padėkos maldą, sulaužė ir tarė: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus duodamas. Tai darykite mano atminimui“.
© Corbis

Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui“. Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis.

Todėl kas nevertai valgo tos duonos ar geria iš Viešpaties taurės, tas bus kaltas Viešpaties Kūnu ir Krauju. Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės. Kas valgo ir geria to Kūno neišskirdamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą. (1 Kor 11, 23-29)

Šis apaštalo Pauliaus tekstas yra pats ankstyviausias rašytas pasakojimas – maždaug 56 m. po Kr. – Naujajame Testamente apie Paskutinę vakarienę – Eucharistijos (gr. „eucharisto“ – dėkojimas) įsteigimą. Pasakojimas pabrėžia veiksmą, kuriuo Jėzus atiduoda save: tai pasakoma žodžiais apie duoną ir vyną. Be to, pabrėžiamas dvigubas įstatymas šiam veiksmui kartoti.

Kūnas, atiduodamas už žmones, krauju patvirtinta sandora, Viešpaties mirties minėjimas – visi šie posakiai rodo, kad Paskutinė vakarienė buvo tikra liturginė auka ir kad šv. Mišios yra Jėzaus kančios gyvas atminimas bei sudabartinimas. Šventasis Efremas Siras († 373) sako: „Per Paskutinę vakarienę Jėzus paaukojo save; ant kryžiaus jis buvo paaukotas kitų“.

Krikščionys susirinkdavo laužyti duoną pirmą savaitės dieną, t. y. sekmadienį, Jėzaus prisikėlimo dieną, kad jo auka vėl būtų nekruvinu būdu pakartota (žr. Apd 20, 7). Apie 112 m. romėnų valdininkas Plinijus Jaunesnysis taip apibūdina jo valdomoje Bitinijos provincijoje (šiaurinė Mažosios Azijos pusiasalio dalis) paplitusius krikščionis:

„Jie (krikščionys) nustatytą dieną (sekmadienį) prieš aušrą susirenka ir, vieni kitus pakeisdami, giesmėmis šlovina Kristų kaip Dievą, kartu įsipareigoja nenusikalsti, bet susilaikyti nuo vagysčių, plėšikavimo, paleistuvavimo, laikytis duotų pažadų. Po to jie vėl susirenka valgyti įprasto ir nekalto maisto” („Epistularum“ X. 96).

Šiame pagonio romėno liudijime lengvai atpažįstame dvi ir šių dienų mūsų Mišiose esančias dalis: Žodžio liturgiją su garbinimo himnu, Švento Rašto skaitymu ir jo aiškinimu pamokslo metu bei Aukos liturgiją, kurios metu valgomas iš pažiūros įprastas tų kraštų valgis – duona ir vynas. Tačiau pirmaisiais amžiais tai padaryti būdavo nelengva.

„Sine dominico non possumus“, – pasakė kankinys Emeritas IV a. pradžioje, 304 m. Dioklecianui surengus vienus žiauriausių krikščionių persekiojimų. Apkaltintas kartu su savo bendruomene dalyvavęs Eucharistijoje, jis be užuolankų prisipažino: „Be Eucharistijos negalime gyventi“. O viena iš kankinių pridūrė: „Taip, vaikščiodavau į susirinkimus ir švęsdavau Viešpaties vakarienę su broliais, nes esu krikščionė“ („Abitenės kankinių aktai“ 11. 7, 16).

Dėl ištikimybės Eucharistijai keturiasdešimt devyni Šiaurės Afrikos kankiniai tąkart buvo pasmerkti mirti. Abitenės kankiniams prokonsulo valdomoje Afrikoje tikrasis gyvenimas buvo eucharistinis Jėzus. Jie veikiau buvo linkę mirti, negu atsisakyti eucharistinio valgio, amžinojo gyvenimo duonos.

Nuo šio valgio krikščionys susilaikydavo tik tada, kai būdavo išdavę Kristų ir atsigręžę į nuodėmę. Todėl ankstyvojoje Bažnyčioje šventosios Komunijos (lot. „communio“ – bernystė) dalijimas prasidėdavo žodžiais: „Kas šventas, teateinie, o kas toks nėra, tegul atsiverčia“ („Didachė“ 10, 6). Tokiu būdu buvo atsiliepiama į Pauliaus perspėjimą: „Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės“.

Bažnyčia tiki Eucharistiją kaip gyvą Jėzaus buvimą tarp mūsų ir būtiną dvasinio gyvenimo maistą. Eucharistija it aukso gija driekiasi nuo Paskutinės vakarienės per visus Bažnyčios istorijos amžius iki pat mūsų nūdienos.

Konsekracijos (lot. „consecratio“ – pašventimas) žodžiai: „Tai yra mano Kūnas“ ir „Tai yra mano Kraujas“- buvo ir yra tariami visada ir visur, didingiausioje katedroje ir vargingiausioje koplyčioje, net gulaguose, koncentracijos stovyklose, tūkstančiuose dar ir šiandien egzistuojančių kalėjimų.

Ir būtent šiuo eucharistiniu pagrindu krikščionių Bendrija grindžia savo gyvenimą, bendrystę ir misiją, nes prisikėlęs Viešpats mums save dovanoja, tapdamas, anot šv. Augustino († 430) žinomo pasakymo, „artimesnis mums negu mes patys sau“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (69)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (56)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (15)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1059)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (39)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (81)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (3)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (55)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...

Pavydėtinos Graikijos princesės gyvenimo akimirkos: 21-erių mergina jau turi viską (17)

Liepą Graikijos princesės Marios-Olympios 21-ojo gimtadienio proga surengtoje ištaigingoje puotoje...

Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų (40)

Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas...