Jėzus atsakė: „Keliaukite ir apsakykite Jonui, ką čia girdite ir matote: aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama Geroji Naujiena. Ir palaimintas, kas nepasipiktins manimi.“ (Mt 11, 2–6)
Evangelijos teksto centre šį trečiąjį advento sekmadienį taip pat regime Joną Krikštytoją, kuris iš dykumos „persikėlė“ į kalėjimą.
Mat jis sakė Erodui Antipui, Galilėjos bei Perėjos valdytojui, kad anam nevalia turėti savo brolio Pilypo žmonos Erodiados (Mt 14, 3–4).
Suprantama, jog tokiais atvejais pranašas yra uždaromas į tamsiąją. Pasak žydų istoriko Juozapo Flavijaus († apie 100), Erodas įkalino Joną Makeronto tvirtovėje, šalia Negyvosios jūros, ir vėliau nužudė.
Kalėjime bebūdamas, Jonas nugirsta apie laukto ir skelbto Mesijo veiklą. Jis yra suglumęs: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“ (Mt 11, 3).
Jonas kalbėjo apie „pjūtį“ (Mt 3, 12). Jėzus kalba „sėjos“ terminais (Mt 13, 3–9).
Jonas jį matė rankose belaikantį grūdų vėtyklę ir ketinantį sutvarkyti kluoną, išmetant lauk tai, kas netinka, aiškiai atskiriant geruosius nuo blogųjų (Mt 3, 12).
O Jėzus priima visus, šnekučiuojasi su muitininkais ir nusidėjėliais, leidžia suprasti, kad teismas nukeliamas į laikų pabaigą (Mt 13, 24–30).
Jonas jį įsivaizdavo su kirviu rankose, iš peties kertantį visus vaisių neduodančius medžius (Mt 3, 10). O Jėzus priešingai – skelbia kantrybės ir atleidimo laiką (Lk 13, 6–9).
Paskutinius dvejus, trejus amžius, o taip pat ir mūsų laikais, daugelis klausė: „Ar iš tiesų esi tu? Ar pasaulis neturėtų būti perkeistas radikaliau? Juk tu to nedarai?“
Ir atsirado įvairių pranašų, ideologų ir diktatorių, kurie tarė: „Ne jis! Jis nepakeitė pasaulio! Esame mes!“
Taip jie sukūrė savo imperijas, diktatūras, totalitarinius režimus ir ateistines sąjungas. Ir jie pasaulį pakeitė, bet griaudami, naikindami, atverdami didžiulę tuštumą.
Tenka vėl žvelgti į Kristų ir jo klausti: „Ar tai tu?“
Viešpats, savo tylia pagarba žmogaus laisvei, atsako: „Pamatykite: nepakeičiau pasaulio jėga, bet įžiebiau daugybę šviesų, sudarančių šviesos kelią istorijos eigoje.“
Išties pasaulį keičia tyli Dievo tiesos šviesa ir gėris. Šventųjų gyvenimai yra Dievo buvimo ženklas ir tikrumas, kad esame mylimi ir neužmiršti, esame ne atsitiktinumo produktas, bet pašaukti į būvimą mylinčios valios.