Veikia kryptingai arba keisdamas kryptis, kurdamas naujus arba stiprindamas jau sukurtus propagandinius naratyvus, naudodamas visą spektrą įvairiausių propagandos technikų, be kita ko, tiesą profesionaliai paversdamas melu, o melą – tiesa.

Kaip priešiškoje informacinėje erdvėje virtuoziškai manipuliuojama tiesos ir melo sąvokomis tampa akivaizdu, išsamiau panagrinėjus priešiškoje informacinėje erdvėje publikuojamus straipsnius.

Pastaruoju metu Kremliaus propagandinis naratyvas vis tiksliau ir dažniau nukreipiamas į NATO taikinį. Nedraugiška žiniasklaida (taip ją pavadinkime), nušviesdama NATO temą, absoliučiai akivaizdžiai iškraipo tiesą ir atvirai meluoja, kad NATO, aktyviai organizuodama tarptautines karines pratybas bei karinius mokymus Baltijos regione, ruošiasi karui su Rusija. Nors Baltijos regiono, kaip NATO „placdarmo“, propagandinė klišė jau vis dažniau skambėjo pastaruosius kelis metus, šiuo metu tai skamba tiesiog crescendo.
Nedraugiška žiniasklaida, nušviesdama NATO temą, absoliučiai akivaizdžiai iškraipo tiesą ir atvirai meluoja, kad NATO, aktyviai organizuodama tarptautines karines pratybas bei karinius mokymus Baltijos regione, ruošiasi karui su Rusija.
Saulė Laukaitė

Jei panaršytumėte po Kremliaus finansuojamos ir kontroliuojamos, specialiai Baltijos regionui sukurtus žiniasklaidos portalus, sumedžiotumėte ne vieną straipsnį Lietuvos narystės NATO ir NATO tema, kurie, nesunkiai pastebėsite, svarbiausiomis propagandinėmis žinutėmis susišaukia tarpusavyje.

Vienas pagrindinių propagandinių naratyvų priešiškoje informacinėje erdvėje, konstruojamų atvirkštiniu principu, yra žinutės – „NATO aršiai grasina Rusijai!”, „NATO per arti Rusijos sienų!”. Pastaruoju metu galime aptikti ir dar vieną įdomią priešišką informacinę gaidelę, skambančią maždaug taip: „Vašingtonas ankščiau ar vėliau Lietuvos, Latvijos ir Estijos rankomis organizuosiąs „kokią nors provokaciją“ Rusijai (pvz.: paskelbsią, kad Pribaltikoje atsiradę „žalieji žmogeliukai“ ir pan.).

Propagandiniuose straipsniuose vis labiau akcentuojamas NATO pajėgumų augimas šalia Rusijos sienos. Baltijos regione vykdomų karinių pratybų ir mokymų dažnis, o taip pat ir dalyvaujančio personalo bei įrangos skaičius, neva, esantis įspūdingas. Labai ironiška, nes „įspūdingumui“ patvirtinti straipsniai „papuošiami“ pašiepiančiomis iliustracijomis, pvz.: „ežiuko rūke“, tiksliau, profesionaliai perdirbtoje „Ežiukas rūke“ animacinio filmuko nuotrauka, kurioje „rūke“ klaidžioja ne vienas, bet du ežiukai, pastarieji – su ginklais. Taip apibūdinami ir Baltijos šalių kariai – klaidžiojantys rūke, neprofesionalūs, prastai apginkluoti.
Profesionaliai perdirbtoje „Ežiukas rūke“ animacinio filmuko nuotrauka, kurioje „rūke“ klaidžioja ne vienas, bet du ežiukai, pastarieji – su ginklais. Taip apibūdinami ir Baltijos šalių kariai – klaidžiojantys rūke, neprofesionalūs, prastai apginkluoti.
Saulė Laukaitė

Kariniai NATO mokymai priešiškoje informacinėje erdvėje yra ne kas kita, o nuolatinis NATO karių ir technikos dislokavimo užtikrinimas šalia vakarinių Baltarusijos ir Rusijos sienų. Propagandistai lengvai ironizuoja, jog, karo ekspertai dar nespėję išnagrinėti ir apibendrinti ką tik įvykusių tarptautinių NATO pratybų Lietuvoje „Ugninis griausmas 2015“ bei „Baltic Region Training Event“ pratybų Baltijos oro erdvėje, o jau vėl prasidėję kitos. Tikslinei (tiek vidinei, tiek išorinei) auditorijai programuojama nuomonė, kad NATO karinės pratybos pastaruosius metus organizuojamos tokiu principu: ta pati karinė technika ir tas pats personalas permetami iš vieno poligono į kitą. Nuolatinės NATO karinės bazės Baltijos šalyse draudžiamos, todėl ir vykdomos karinės pratybos – be kita ko – dar ir nepertraukiamai!

Svarbiausias akcentas, kurį išskiria Kremliaus propagandos meistrai – karinių pratybų ir mokymų organizavimas Baltijos regione – neabejotinai yra JAV interesas. NATO grėsmė Baltarusijai ir Rusijai iki šiol egzistavusi tik teoriškai, nes Baltijos šalių nacionaliniai kariniai pajėgumai ir NATO naikintuvų rotacijos nekėlusios šalims kaimynėms jokios grėsmės. Per dvejus metus JAV ėmusis veiksmų, kuriuos reiktų traktuoti kaip politinės valios demonstravimą, o karinių pajėgumų dislokavimą Baltijos regione – kaip pasiruošimą karui su Rusija ir atvirą Rusijos provokavimą. Pasišaipoma, kad „dešimt“ tankų ir kelių šimtų NATO karių, kurie buvo atsiųsti į Baltijos šalis, nepakanka, kad būtų pradėta JAV karo prieš Rusiją kampanija, tačiau tokiu būdu, esą, kuriamas NATO ir JAV placdarmas pasirengimui vykdyti agresiją į Rytus.
Propagandiniuose pasvaičiojimuose kartais jaučiamos net ir nerimo gaidelės: o kas, jeigu suvieniję pajėgumus tiek Baltijos šalys tarpusavyje, tiek su kitomis NATO šalimis, tiek su JAV, anksčiau ar vėliau taps tikrai labai rimta jėga?
Saulė Laukaitė

Gera žinia ta, kad „mūsų naudai“ priešiškoje informacinėje erdvėje išskiriami ir du pagrindiniai tikslai, kodėl NATO siunčianti karius ir karinę techniką į Baltijos regioną: 1. Atvykę NATO kariai su karine technika du kartus padidino kovinius Baltijos šalių kariuomenių pajėgumus; 2. Sukurtas „precedentas“ (ar tiksliau, pretekstas) arba atramos taškas naujų NATO karių ir dar daugiau karinės technikos atsiuntimui į Baltijos regioną. O tai, be abejonės, transliuoja aiškų signalą Rusijai – Aljansas yra vieningas, nei viena NATO šalis narė nebus palikta likimo valiai. Kremliui ši žinia mažų mažiausiai kelia nerimą. Todėl propagandiniuose pasvaičiojimuose kartais jaučiamos net ir nerimo gaidelės: o kas, jeigu suvieniję pajėgumus tiek Baltijos šalys tarpusavyje, tiek su kitomis NATO šalimis, tiek su JAV, anksčiau ar vėliau taps tikrai labai rimta jėga?

Kad kuriamas propagandinis mitas – akivaizdu. Tvirtinama, kad neva JAV, nesugebėjusi oficialiai įtraukti Rusijos į Ukrainos karinį konfliktą, vis dėlto bandė per ES užmegzti dialogą su Kremliumi, tačiau tokiu būdu tik kiršino Maskvą su Briuseliu, o dabar drąsiai ėmėsi „provokuojančių karinių mokymų Baltijos regione“. Iš to, neva, seka ir pasekmės: ne Rusija, o pati JAV jau paskelbė kitą Rusijos agresijos auką, tai – Pribaltika.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1069)