Rusai daro savo „artimajame užsienyje“, ką nori, įgyvendindami imperines ambicijas, o Europos Sąjunga geriau susitvarko Afrikoje, nei pačioje Europoje, kur, paminant tarptautinę teisę, trypiamas Gruzijos valstybingumas. Taip padėtį po Rusijos įsiveržimo į Gruziją apibūdina istorikas Egidijus Aleksandravičius ir politologas Laurynas Kasčiūnas.
Matrioškos
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
Europa: priklausoma ir bejėgė?

„Rusai, įsiveržę į Gruzijos teritoriją, tyčiojasi iš Vakarų, stebėdami, kaip Vakarai nieko nedaro, - DELFI tvirtino VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Kasčiūnas. – Rusija pajuto, kad gali eiti toli“.

Politologo žodžiais, ES užsienio ir saugumo politika – „deklaratyvi ir beviltiška“. „Apie tai, kad reikia internacionalizuoti Pietų Osetijos ir Abchazijos konfliktą, kad ateitų ES taikdariai, kalbėta jau ketverius metus. Bet ES yra daug lengviau išsiųsti taikdarių misiją į Afriką nei prie savo sienų. Nenorima kištis į erdvę, kuri laikoma Rusijos“.

Anot L. Kasčiūno, energetinių išteklių poreikis Europoje ne mažės, o augs, tad Rusija gali per daug nenukentėti net ir tuo atveju, jei Vakarai sugalvotų apčiuopiamesnį atsaką į agresiją prieš Gruziją.

Yra tiesioginis ryšys tarp Rusijos galios didėjimo ir pavojaus laipsnio.
Egidijus Aleksandravičius:

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius istorikas Egidijus Aleksandravičius abejoja, ar ES apskritai pajėgi vykdyti savarankišką ir veiksmingą Rytų politiką, kuriai sąlygų nediktuotų Rusija. Anot istoriko, galima pagrįstai kelti klausimą – ar „abipusė“ ES bei Rusijos energetinė priklausomybė (vieniems reikia žaliavos pirkėjų, kitiems tiekėjų) nėra iš tikro daugiau ES priklausomybė nuo Rusijos?

„Viena norėtųsi nuolat pabrėžti: ES vis dar yra daugiau biurokratijų sąjunga, nei piliečių ir visuomenių. Referendumai dėl ES ateities tai rodo. Ir dar, ES valstybių egoizmas yra ne išnykęs, o tik prislopintas, todėl apie Europą kalbėti kaip apie vieną daiktą nėra pagrindo. Šios aplinkybės lemia, kad minėti strateginiai-ekonominiai veiksniai būtų dar svaresni“, - DELFI sakė E. Aleksandravičius.

Gruzija: nefunkcionali valstybė?

Iš dviejų galimų Rusijos santykių su Gruzija scenarijų - rusams draugiška Gruzija su Pietų Osetija ir Abchazija, arba rusų užkariauti ir aneksuoti placdarmai Užkaukazėje ir amžiams atitolusi istorinė rusų tautos bendražygė Gruzija, rusai, E. Aleksandravičiaus nuomone, pasirinko antrąjį.

„Bagrationo tauta emociškai galutinai išsivaduoja iš kolonijinės rusų imperijos civilizacinių-politinių apžavų. Dabar skaičiuojama viso to kaina...“

L. Kasčiūnas teigė kol kas nerandąs aiškaus atsakymo, kam rusams prireikė, išstūmus gruzinų kariuomenę iš Pietų Osetijos, okupuoti nemažą dalį iki rusų invazijos Tbilisio kontroliuotos teritorijos. „Ar vertėjo įsiveržti į Tbilisio kontroliuojamą Gruzijos teritoriją, diskredituoti save tarptautinėje erdvėje, sukomplikuoti santykius su JAV ir ES?“ – spėliojo politologas.

Jo žodžiais, rusų pasiekimu galima laikyti tai, kad jie sunaikino Gruzijos karinę infrastruktūrą, panaikino jos, kaip tranzitinės valstybės, statusą, ir pavertė Gruziją iš esmės nefunkcionalia valstybe. Tai apsunkina jos kelią į NATO, nors daug kas tvirtina, esą kaip tik dabar Gruzijos priėmimo procesas gali būti paspartintas.

ES užsienio ir saugumo politika – deklaratyvi ir beviltiška.
Laurynas Kasčiūnas:

„Manau, kad padalinta, nefunkcionali, iš esmės nesavarankiška Gruzija vargu ar sukels noro prancūzams ir vokiečiams matyti ją Aljanso nare. Juk jei Gruzija stos į NATO, ji stos kaip visa teritorija, įskaitant ir Abchaziją su Pietų Osetija. Tai reikštų, kad į NATO įstos valstybė, kurios vienoje dalyje yra NATO kariuomenė, o kitoje – Rusijos kariuomenė. Taip nebūna“, - teigė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, tik prasidėjus konfliktui atrodė, jog Rusija išstums gruzinus iš Pietų Osetijos, pabombarduos Gruzijos infrastruktūros objektus, bet toliau į Gruziją neis.

Kai rusų armija vis dėlto leidosi gilyn į Gruziją, lyg ir nuoseklus scenarijus būtų buvęs – nuversti valstybės vadovą Michailą Saakašvilį ir paskirti marionetinę vyriausybę. Tačiau marionetinei vyriausybei Rusija neturėjo sukūrusi bazės pačioje Gruzijoje. Ir nors konfliktas su M. Saakašviliu užsitęsė, Kremlius nepasirūpino per tą laiką sutelkti Gruzijoje prorusiško politinio branduolio.

Rusija: imperija atvirai puola

Į šią aplinkybę atkreipia dėmesį žinomas JAV ekspertas Frederickas Kaganas. Jo požiūriu, Putino-Medvedevo Rusija net nesistengia slėpti savo agresyvių ketinimų taip, kaip juos slėpdavo SSRS šaltojo karo laikais. Pasak jo, lygindami šių dienų Kremliaus elgesį su šaltojo karo laikais, turime pripažinti, kad SSRS elgėsi subtiliau.

Sovietai kur kas labiau nei dabartinė Rusijos valdžia stengdavosi pateisinti savo invazijas. Ir kai Babrako Karmalio vyriausybės „prašomi“ veržėsi į Afganistaną, ir per 1956-ųjų Vengrijos įvykius, ir 1968-ųjų Prahos pavasarį SSRS dangstė savo veiksmus daug daugiau propagandinio išradingumo reikalavusiomis teisuolių skraistėmis. Dabar Gruzijoje rusai neturi jokios marionetinės vyriausybės, jokios tariamai legitimios tvarkos, kurią galėtų apsimesti giną.

Vienintelis rusų paaiškinimas – jos „taikdarių“ apsauga ir Gruzijos esą keliama grėsmė. Lygindamas Putino-Medvedevo agresiją prieš Gruziją su Saddamo Huseino invazija į Kuveitą, F. Kaganas mato du skirtumus. Pirma, Putinas už Huseiną gudresnis. Antra, net Huseinas nemėgino kvailinti pasaulio aiškindamas, esą Kuveitas kelia grėsmę Irakui.

Kaip teigia E. Aleksandravičius, rusų imperinis mentalitetas po sovietmečio nepasikeitė. „Rusų politikai parodė, kad demokratijos kaukes ir civilizuotų santykių su kaimynais vaidmenis jie atlieka tik iš silpnumo. Tai kartojosi dešimtis kartų per paskutinius du šimtus metų. Yra tiesioginis ryšys tarp Rusijos galios didėjimo ir pavojaus laipsnio“.

Jo žodžiais, agresyvūs Rusijos veiksmai ir toliau didins neigiamo rusų išskirtinumo įspūdį pasaulyje. „Jei bizantinis pasaulinės karinės galios vaidmuo pamaišiui su besitęsiančia energijos išteklių tiekėjos Europai hegemonija yra rusų svajonė, tai ji yra perspektyvi. Tokia savęs izoliacija padeda sėkmingai kurti imperiją, pasivadinusią „naši“ vardu“.

Anot F. Kagano, Rusija nebuvo tokia atvirai agresyvi ir imperialistinė, kaip šiandien, nuo Kotrynos Didžiosios laikų, kai prie Rusijos buvo prijungta ir Užkaukazė, ir Lietuva. Lieka tikėtis, kad Europa, palyginti su Kotrynos Didžiosios laikais, nebėra linkusi susitarti su Rusija taip, kaip atsitiko per Abiejų Tautų Respublikos padalinimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kita augančių algų pusė visai nedžiugina (33)

Lietuvos gyventojų emigracija – itin neigiamas reiškinys, turėjęs tik vieną teigiamą pusę –...

A. Tapinas apie mokytojų padėtį: jei taip, tai emigruočiau (123)

Vienas įtakingiausių Lietuvos žurnalistų Andrius Tapinas prisipažįsta, kad jei uždirbtų 400...

Pragaru virtusios Barselonos epicentre atsidūrusi gidė: nuo teroristų vos pasprukau jau antrą kartą (21)

Ketvirtadienio vakarą Barselonoje autobusiukui įvažiavus į minią pėsčiųjų prasidėjo virtinė...

Slaptas policijos reidas: už posūkio nerodymą gresia teisių atėmimas (2)

Penktadienį popiet, važiuojant nuo Varnių tilto, link Utenos g. viaduko, Kauno policija vykdė...

Incidentas Suomijoje: policija pašovė vyrą, peiliu badžiusį žmones atnaujinta (97)

Suomijoje, Turku mieste policija į koją pašovė vyrą, peiliu sužeidusį kelis žmones, praneša...

Kiek studentai mokės už butus Vilniuje (82)

Rugpjūtis ir rugsėjis tradicinis būsto nuomos pikas miestuose, kuriuose yra aukštosios mokyklos....

Nacionalinėje žemės tarnyboje sujudimas: atlikta krata vadovo kabinete (71)

Kaip DELFI patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veiklą kuruojantis žemės ūkio...

Paprastas būdas saugotis nuo radiacijos (2)

Pastaruoju metu žmonės vis dažniau domisi instrukcijomis - ką daryti, jei branduolinis karas visgi...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (178)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Staigmena po maudynių – ausies uždegimas (1)

Grįžus po kelių dienų poilsio prie ežero sūnui pradėjo skaudėti ausį, iš jos šiek tiek...