Kol kas žodis reforma garantuoja populiarumą, sėkmę rinkimuose ir ramybę bent pusę kadencijos. O tuomet vėl artėja rinkimai ir vėl galima kalbėti apie reformas.

Ko ne aktualiausias pavyzdys – socialinės apsaugos reforma. Nedrįsk pasakyti, kad ji nereikalinga. Tačiau kokia, taip pat niekas nepasako. Visuomenė turėtų džiaugtis Prezidentės leptelėjimu, kad Sodra supuvusi ir ministro paskelbta naujiena, kad dirba reformos grupė. Ir tai yra viskas, ką gali politikos lyderiai ir jų vadovaujamos institucijos?

Reformos grupės darbo rezultatai bus paskelbtas kitų metų viduryje. Paskui bus vasara, po jos įstatymų projektų rengimas, derinimas ir nesuderinimas. Seimo kadencija persiris į antrą pusę, artės rinkimai ir vėl bus galima šnekėti apie reformų, ir vėl nežinia kokių, būtinumą.

Ir ačiū Dievui, geriau sprendimų vilkinimas, negu neapgalvoti sprendimai. Jau turime skubių motinystės apsaugos ir paramos šeimai reformų pasekmes. Motinoms buvo pasiūlyta už trijų mėnesių įmokas Sodrai nusipirkti dvejų metų solidžias išmokas. Tos, kurios patikėjo, atiduotos į prokurorų rankas. Pavasarį savivaldybėms nurodyta pasitikėti šeimomis - mokėti vaiko pinigus netikrinant prašytojo pajamų. Netrukus išmokėtų pinigų atėmimui į šeimas teks siųsti antstolius.

Rmas Lazutka
Geriau sprendimų vilkinimas, negu neapgalvoti sprendimai. Jau turime skubių motinystės apsaugos ir paramos šeimai reformų pasekmes.
Prieš penkerius metus pradėta daug žadanti pensijų reforma, kurios esmė – dalies Sodros surenkamų lėšų atidavimas privatiems fondams. Jau tuomet Sodra neturėjo pakankamai lėšų mokėti bent kiek padoresnes pensijas, o demografinės prognozės rodė, kad ateityje subalansuoti biudžetą bus dar sunkiau. Tačiau reikėjo kokios nors reformos. Ir ją turime. Neturime kuo finansuoti nei dabartinių, nei būsimų pensijų. Merdėja Sodra, merdėja privatūs fondai, bet reformą turime.

Per du dešimtmečius socialinėje srityje dirbusių politikų nuosaikumo ir biurokratų perimtos patirties iš vakarų Europos dėka Lietuva sukūrė šiokią tokią socialinės apsaugos sistemą. Ji savo struktūra ir bendriausiais parametrais atitinka vakarietiškus standartus. O skiriasi nuo jų pirmiausia skurdžiu finansavimu, privilegijomis stipriesiems ir nepakankamu jautrumu silpniesiems.

Prasminga jos tobulinimo pradžia būtų identifikuoti labiausiai kenčiančius ir mažiausiai pastebimus žmones. Jie surandami „Bėdų turgaus“ laidos rengėjų ir labdaros organizacijų. Jų nėra daug, jie neorganizuos mitingų, nebus reikšmingi politikams savo balsais, bet kartu ir pagalba jiems daug nekainuotų. Ji nereikalautų socialinės apsaugos struktūrinių pertvarkymų, o nauda būtų daug didesnė už tuščias kalbas apie reformas.