Gėdingas melas yra teiginys, kad darbo našumas Lietuvoje 4-8 kartus mažesnis negu ES valstybėse. Ekonomistai tuos skaičius žino kaip du kart du ir todėl tai tenka vadinti ne klaida, bet melu. Darbo našumas Lietuvoje mažesnis nei ES net mažiau kaip du kartus. 2008 m. Lietuvoje darbo našumas, skaičiuojant vienam darbuotojui, sudarė 61,3, o 2009 m. – 57,3 procento ES vidurkio. Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Švedijoje darbo našumas nėra didesnis negu Lietuvoje nei du kartus.
Darbo našumas skaičiuojant vienam darbuotojui
(BVP pagal Perkamosios galios paritetą vienam darbuotojui. ES =100)
| 2008 | 2009 | |
| ES | 100.0 | 100.0 |
| Belgija | 125.4 | 125.5 |
| Čekija | 72.1 | 72.9 |
| Danija | 103.8 | 103.3 |
| Vokietija | 107.2 | 105.1 |
| Estija | 64.4 | 65.5 |
| Airija | 127.8 | 130.5 |
| Graikija | 99.8 | 98.8 |
| Ispanija | 104.1 | 109.8 |
| Prancūzija | 120.0 | 120.9 |
| Italija | 111.5 | 111.7 |
| Latvija | 51.5 | 52.9 |
| Lietuva | 61.3 | 57.3 |
| Vengrija | 71.4 | 72.3 |
| Olandija | 114.2 | 111.1 |
| Austrija | 114.1 | 113.2 |
| Lenkija | 61.8 | 65.0 |
| Portugalija | 72.9 | 75.3 |
| Romunija | 48.6 | 47.9 |
| Slovėnija | 84.6 | 82.4 |
| Slovakija | 79.3 | 80.7 |
| Suomija | 112.5 | 108.9 |
| Švedija | 112.8 | 109.9 |
| Jungtinė Karalystė | 108.6 | 106.6 |
Šaltinis: Eurostat. Žiūrėti čia.
Net jeigu nekreiptume dėmesio į kainų skirtumus, t.y. skaičiuotume nominaliai, vis tiek darbo našumas Lietuvoje tik apie 3 kartus mažesnis negu vidutiniškai ES, nes kainos Lietuvoje vidutiniškai apie trečdaliu mažesnės. Tuo tarpu vidutinė alga nominaliai Lietuvoje mažesnė net 5-7 nei ES šalyse, vidutiniokėse pagal darbo našumą.
Vidutinė metinė alga kai kuriose ES šalyse 2008m. eurais
| Algos eurais | Algų santykis Lietuva =1 | |
| Lietuva | 7 398 | 1 |
| Vokietija | 41 400 | 5,6 |
| Švedija | 37 597 | 5,1 |
| JK (2007m.) | 46051 | 6,2 |
| Danija | 55 001 | 7,4 |
Šaltinis: Eurostat, žiūrėti čia.
Nebūtų prasmės viešai reaguoti į neatsakingą viešą leptelėjimą. Tačiau, tariant paties G.Nausėdos žodžiais, „esmių esmė yra tokia“, kad Lietuvoje tokiomis „klaidomis“ remiantis vertinama šalies ekonominė ir fiskalinė politika, jos galimybės, žiniasklaidoje „šviečiama“ visuomenė, teikiamos rekomendacijos ir net spaudžiamos ką nors daryti ar ko nors nedaryti vyriausybės. Tokiomis „klaidomis“ kvailinami lietuviai, kurie reikalauja didesnių algų, žmogiškų darbo santykių, teisingesnio pajamų apmokestinimo ir normalesnių pensijų ir socialinių paslaugų.
„Ekspertų“ širma prisidengusių interesų grupių atstovų skleidžiamais melagingais argumentais grindžiamos diskusijos apie gyvybiškas visuomenei problemas žiniasklaidoje, kurpiamos grynai lietuviškos tik interesų grupėms naudingos ekonominės „teorijos“, kuriomis užkemšama burna bent į pusę europietiškos gerovės pretenduojančiam lietuviui. Jam parodoma atitinkama vieta – ketvirtadalis ar aštuntadalis trupinio, nes tik toks tavo darbo našumas. O koks Lietuvoje melo našumas ir ar ne per didelės algos už jį?