R.Lazutka. Ar lietuviai „nusipelnė“ išeiti į pensiją vėliau?

 (264)
Ilgai lauktos “Sodros” reformos pirmasis ir didžiausią sujudimą visuomenėje sukėlęs punktas skelbia – nutolinti pensinį amžių iki 65 m. Pateikiami du argumentai. Pirma, net turtingos šalys turi vėlyvesnį pensinį amžių. Antra, visuomenė senėja, nebepajėgiame finansuoti pensijų augančiai senolių kartai.
Romas Lazutka
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Ar tikrai taip? Kadangi jau daug prišnekėta vien tik kartojant tuos argumentus, bet be faktų, šiame straipsnelyje darykime atvirkščiai. Ne per daug svarstydami, pažvelkime į visuomenių senėjimą ir pensijų finansavimą apibūdinančius skaičius.

1.Demografiniai ir ekonominio aktyvumo duomenys nerodo, kad lietuviai dirba per trumpai, o pensija džiaugiasi ilgai

Pirmiausia atsikratykime nuo nepagrįsto įtikinėjimo, kad lietuviai dirba per trumpai. Taip, vyrų įstatyminis pensinis amžius pas mus mažesnis nei daugumoje ES senųjų narių turtingų šalių (1 lentelė). O su dabartiniu moterų pensiniu amžiumi mes esame geri vidutiniokai ES (2 lentelė).

1 lentelė. Įstatyminis vyrų pensinis amžius 2008 m.

ŠalisMetai
Airija66
Belgija, Danija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Olandija, Austrija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Portugalija65
Suomija62-68
Švedija61-67
Bulgarija, Estija, Rumunija, Slovėnija63
Lietuva, Latvija, Vengrija, Slovakija62-62,5
Čekija61,8
Malta61
Prancūzija60

Šaltinis: “Ageing report: Economic and budgetary projections for the EU-27 Member States, 2008-2060”, Brussels, Commission for the European Communities. 2009

2 lentelė. Įstatyminis moterų pensinis amžius 2008 m.

ŠalisMetai
Airija66
Danija, Vokietija, Ispanija, Kipras, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija65
Belgija, 64
Suomija62-68
Latvija, Vengrija62
Švedija61-67
Slovėnija61
Lietuva, Graikija, Prancūzija, Italija, Malta Austrija, Lenkija, Jungtinė Karalystė60
Rumunija, 58
Estija,60,5
Bulgarija,59, 6
Čekija56-60
Slovakija55-59

Šaltinis: “Ageing report: Economic and budgetary projections for the EU-27 Member States, 2008-2060”, Brussels, Commission for the European Communities. 2009

Tačiau svarbu yra visai kas kita. Svarbu ne į įstatymą įrašytas pensinis amžius, bet tas, kurio sulaukę žmonės realiai pasitraukia iš darbo. Tikrasis arba taip vadinamas efektyvus pensinis amžius Lietuvoje tik vieneriais metais trumpesnis už ES vidurkį ir net šiek tiek ilgesnis už naujųjų narių vidurkį (3 lentelė). Jis kitose šalyse gerokai mažesnis nei įstatyme numatytas todėl, kad yra numatyta daug daugiau galimybių išeiti į pensiją anksčiau ir nemažai žmonių tuo naudojasi.

3 lentelė. Vidutinis pasitraukimo iš darbo rinkos amžius 2007m. (metais)

 Bendras VyrųMoterų
ES 25 šalys61,261,960,6
Naujosios 10 ES šalių59,661,358,3
Lietuva59,9

Šaltinis: “Ageing report: Economic and budgetary projections for the EU-27 Member States, 2008-2060”, Brussels, Commission for the European Communities. 2009

Taigi, lietuviai dirba tik apie vienerius metus trumpiau nei vidutiniškai europiečiai, tačiau gyvena, kaip žinia, gerokai trumpiau – ypač vyrai. Sulaukus naujai siūlomo pensinio amžiaus - 65 metų – Lietuvos žmonės gyventų ir pensijos reikalautų 4-5 metais trumpiau (4 lentelė). Ir tai nepaisant to, kad, kaip matėme aukščiau, iš darbo išeina tik metais jaunesni nei turtingieji europiečiai.

4 lentelė. 65 metų sulaukusių asmenų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2007m. (metų skaičius)

ŠalysVyraiMoterys
Švedija, Prancūzija, Austrija, Graikija, Suomija, Belgija, Olandija, Vokietija, Airija, IspanijaVirš 17 metų20-23
Portugalija, Slovėnija, Danija, Čekija 
15-17 metų18-20
Vengrija, Lenkija, Slovakija, Estija13-1517-18
Lietuva 12,8717,9
Latvija12,817,19

Šaltinis:http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/employment_and_social_policy_indicators/omc_social_inclusion_and_social_protection/pension_strand

Lietuvių pakankamai ilgą darbo trukmę rodo ir tai, kad gerokai didesnė jų dalis dirba priešpensiniame ir ankstyvame pensiniame amžiuje (5 lentelė).

5 lentelė. 55-64 metų amžiaus asmenų užimtumo lygis 2008 m. (proc. visų to amžiaus asmenų)

 VisiMoterysVyrai
ES 25 šalys45,636,855,0
Lietuva53,147,860,2

Taigi, pagyvenę lietuviai dirba dažniau negu vidutinis europietis. O metų skaičiaus, kai jie gauna pensiją, santykis su metų skaičiumi, per kuriuos tą pensiją užsidirba, yra mažesnis. Taigi turėtume džiaugtis santykinai didesnėmis pensijomis ir nebijoti gąsdinimų, kad darbo periodas dar ilgės ir taip jau ne tokio ilgo gyvenimo iš pensijos laikotarpio sąskaita. Deja, didesnis ir net gerokai didesnis Lietuvoje tik santykinis pensininkų skurdas (6 lentelė).

6 lentelė. Pensininkų santykinis skurdo lygis 2008 (skurstančiųjų dalis proc.)

ES 25 16
Naujosios ES šalys12
Lietuva31
Vengrija7
Lenkija10

2. Ekonominiai duomenys rodo, kad lietuviai skriaudžia savo senolius

Dabar atsipeikėkime ir nuo įsitikinimo, kad dirbantiems lietuviams pernelyg sunku finansuoti savo tautiečių senatvės pensijas. Kad Lietuvos ekonomika silpnesnė nei daugumos kitų ES šalių, įrodinėti nereikia. Iki krizinių metų buvome pasiekę apie 60 proc. ES BVP vienam gyventojui vidurkio. Todėl ir mūsų algos ir pensijos vienos mažiausių ES. Tai yra tiesa, tačiau tai nėra priežastis nei Sodros deficito, nei pensijų mažinimo, nei žadamo pensinio amžiaus ilginimo. Mes išleidžiame pensijoms neproporcingai mažiau nei leistų mūsų ekonominis pajėgumas.

Pensijų finansavimo našta Lietuvoje nesiekia nei 1 tūkst. eurų vidutiniškai vienam gyventojui. ES vidutiniškai sugebama su pensininkai s pasidalinti tris kart didesne suma, nors ekonomika, kaip buvo minėta, nėra net du kartus stipresnė (7 lentelė). ( Net Lenkija ir Vengrija skiria po pusantro tūkst. eurų ir neveltui pas mūsų kaimynus pensininkų skurdo lygis 3-4 kartus mažesnis (6 lentelė). Tą lietuvių šykštumą savo senatvei rodo ir kiti skaičiai – pensijoms skiriama BVP dalis (7 lentelė).

7 lentelė. Metinės išlaidos senatvės ir maitintojo netekimo pensijoms 2007m. ES

 Vienam gyventojui eurais pagal perkamosios galios standartąBVP proc.
25 ES šalys3028,211,7
Austrija, Italija, Belgija, Švedija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, DanijaNuo 3200 iki 410010,7- 15,6
Graikija, Suomija, Ispanija, Portugalija, Slovėnija2168,9- 2897,08,5- 12,4
Kipras, Malta, Airija, Čekija, Vengrija, Lenkija1433,0- 1912,34,8-10,7
Slovakija1126,36,8
Lietuva975,76,5
Estija932,35,4
Latvija, Bulgarija, Rumunija629,9-719,95,0-7,5

Pensinio amžiaus atitolinimas argumentuojamas ne tik dabartiniais Sodros sunkumais, bet ir būsimais, kai visuomenės demografinė struktūra dar pablogės. Kad ji blogės, tai tiesa. Tačiau Lietuvoje jos blogėjimas prognozuojamas lėtesnis ir mažesniu mastu. Pagyvenusių žmonių santykis su darbingos kartos skaičiumi Lietuvoje tik po dešimtmečio gali pasiekti tą, kuris ES pasiektas jau prieš kelis metus (8 lentelė).

Todėl, jeigu ir tolinti išėjimą į pensiją Lietuvoje, tai galima daryti ne taip radikaliai, kaip gąsdinama – po pusmetį kasmet. Juo labiau negalima teigti, kad mūsų pensijų sistema labiausiai kenčia dėl pernelyg ankstyvo pensinio amžiaus.

8 lentelė. Pagyvenusių žmonių priklausomybės rodiklis (65+ ir 15–64 m. gyventojų skaičiaus santykis)

 20052020203020402050
ES (25 )24,932,140,348,552,8
Lietuva22,52633,439,344,9

3. Pensinio amžiaus politinė ekonomija:  vis dėlto jis, matyt, bus sparčiai atitolintas

Taigi, lietuviai per visą savo gyvenimą dirba pakankamai ilgai, o sulaukę pensijos gyvena trumpai ir skurdžiai. Ciniškai galėtume sakyti, kad tik pensinio amžiau atitolinimas gali sutrumpinti mūsų senatvės kančias. Greičiausiai taip ir bus, nes skaičius žmonių, kuriems skaudžiausiai išgyvens tą reformą yra nedidelis, politinės galios jie neturi, cinizmo mūsų politikoje pakanka.

Jaunimui ir vidutinio amžiaus žmonėms pensijos dar nelabai svarbu, jie turi aktualesnių rūpesčių. Dabartiniams pensininkams – juo labiau. Jie jau pergyveno viena “amžiaus ilginimą” po 1995 m. Rūpi tiems, kam liko iki pensijos keli metai. Jie turės vytis sparčiai tolstantį taikinį ir solidaraus palaikymo nei iš vyresnių, nei iš jaunesnių nesulauks, nes solidarumas iš principo lietuviams yra svetimas.

Juo labiau kai valdžia turi galią ir lyg ir akivaizdžius faktus – demografinė krizė, neišvengiamas Sodros deficitas, vėlyvesnis įstatyminis amžius turtingose šalyse. Ir nesvarbu, kad tie faktai tiktai “lyg ir akivaizdūs”…

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Ar savo šeimą į užsienį išvežęs politikas turi teisę inicijuoti susitarimą dėl emigracijos? (421)

Šviežia emigracijos statistika jau tampa panaši į pavojaus sireną, reguliariai įjungiamą per civilinės saugos specialistų atliekamus bandymus – skamba grėsmingai, bet niekas nekreipia dėmesio. Politikai reaguoja į ją pagal įprastą schemą: reikia kažką daryti. Nelabai svarbu ką, nes visi žino, kad iš to darymo naudos bus tik patiems darytojams.

Sekmadienio Evangelija. Gimęs aklas (204)

Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį. Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo, – jis pats ar jo tėvai, – kad gimė neregys?“ Jėzus atsakė: „Nei jis nenusidėjo, nei jo tėvai, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai. Man reikia dirbti darbus to, kuris mane siuntė, kolei diena. Ateina naktis, kada niekas negali darbuotis. Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa!“

Mus trėmė būriais: šaltis, blakės, purvini barakai, artimieji mirdavo ant rankų (377)

Ilgai nesiryžau rašyti apie šeimos tremtį. 1989 ir 1991 m. kraštotyrininkų paprašyta šiek tiek parašė mama, jos prisiminimai buvo publikuoti Panevėžio rajono spaudoje. Apie gyvenimą Sibire daug kalbėjomės namuose. Užsirašinėjau, pati stengiausi prisiminti patirtą siaubą,bet knygos nerašiau, buvo tik pabandymas aprašyti vieną kitą epizodą iš mūsų tremties, savo mintimis dalinasi knygą „Sibiras vaiko akimis“ parašiusi Dainora Urbonienė.

E. Lucasas. Kodėl Putiną baugina 1917-ieji (170)

Putinizmas verpiamas iš trijų skirtingų spalvų gijų: raudonos, baltos ir rudos. Jis šlovina Sovietų Sąjungos pasiekimus („raudona“), ypač triumfą prieš Hitlerį per Antrąjį pasaulinį karą. Jis garbina carų imperiją („balta“); Rusijos Ortodoksų Bažnyčia kanonizavo nužudytuosius Romanovus.

K. Girnius. Negana rūpintis savais emigrantais (73)

Trečiadienį Didžioji Britanija oficialiai inicijuos Europos sąjungos (ES) sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradės dvejus metus truksiančias derybas dėl pasitraukimo iš ES. Paprastai skyrybos yra nemalonus procesas, ar skirtųsi vyras ir žmona, ar institucijos.