Karų istorijoje neteko girdėti, kad vienas kareivis būtų keičiamas į batalioną priešų. Galbūt taip mainikavo baltieji Amerikos užkariautojai su vietiniais indėnais, kurių už žmones nelaikė. Tada suprantama, kad už saviškį galima atiduoti bandą pusžmogių. Naciai irgi už nušautą vokietį galėjo visą antrarūšių kaimą sudeginti.
Izraelyje vyksta infliacija. Palestiniečiai, kaip mainų vienetas, nuvertėja. Dabartinis Izraelio prezidentas Šimonas Peresas, būdamas premjeru, 1985 m. paleido 1 150 įkalintų palestiniečių už tris kareivius. Kursas buvo apie 383 už vieną. Antradienį „Hamas“ paleido kapralą Giladą Šalitą mainais į 1 027 palestiniečius. Tie žmonės yra laikomi teroristais, grėsme žydų valstybei, tačiau iškeičiami neįtikėtinai blogu santykiu. Kodėl?
Paleidimas įkvepia naujiems žygiams: iš Libano Šamiras Kuntaras ragina imti į nelaisvę žydų kareivius. Šis asmuo 2008 m. pateko tarp paleistųjų mainais už dviejų žydų kareivių kūnus. Prieš tai nuteistas Izraelio teismo už keturias žmogžudystes, keturiskart iki gyvos galvos. Tarp aukų buvo ir mažametė mergaitė, bet apie šį „žygdarbį“ Kuntaro elektroninė svetainė nutyli.
Žydai nėra jokia išimtis iš taisyklės, kad savęs pervertinimas sukuria iškreiptą pasaulį aplinkui ir tada elgiamasi prieš sveiką protą. Po šitų mainų vyriausybė paskyrė buvusį Aukščiausiojo teismo teisėją surašyti rekomendacijas, kad būtų nustatyta vyriausybės politika pagrobimų atvejais. Bet daugiau nieko ir nepadaryta. Kaip dabar elgsis valdžia kitą kartą, kaip teisinsis kito kareivio šeimai? Už grotų dar liko apie 5 tūkst. palestiniečių. Jų kaina - 5 Izraelio kareiviai?.. Izraelio dienraštis „Haaretz“ vieną savo vedamąjį pavadino „Licencija pagrobimui“. O gal licencija turi tapti spąstais deryboms, į kurias Izraelis stumiamas?
Įkalinimas yra vienaip ar kitaip palietęs kiekvieną palestiniečių šeimą. Nuo 1967 m. kalėjimuose ilgesnį ar trumpesnį laiką praleido apie 700 tūkst. palestiniečių – apie 20 proc. Vakarų kranto ir Gazos ruožo gyventojų. Kada „Hamas“ laimėjo rinkimus Gazoje 2007 m., Izraelis uždraudė Gazos gyventojams lankyti savo gimines kalėjimuose. Šis draudimas dar nepanaikintas, tačiau Izraelis labai pabrėžia, jog neleisdamas G.Šalitui susitikti su artimaisiais, „Hamas“ pažeidinėjo tarptautinės teisės normas. „Hamas“ atsakė, jog taip elgėsi saugodamiesi itin veiklios Izraelio žvalgybos, kuri nuolat stengėsi nustatyti G.Šalito laikymo vietą, - tačiau jai nepavyko. Pagal „Human Rights Watch“ belaisvio laikymas incommunicado gali būti prilyginamas kankinimui. Ir vėl disproporcija: tūkstančiai beveidžių prieš vieną mielą vaikiną, kuris paleistas net nesiskundė – matyt, neturėdamas pagrindo – kad jam neparūpindavo košerinio maisto. Milijonai dienų nelaisvėje prieš 1941 parą, kaip skelbė Izraelyje G.Šalitą pasitinkantys plakatai.
Bet koks savižudžio išpuolis ar savadarbės raketos šūvis taip pateikiama pasaulio visuomenei, kad kuriama viešoji nuomonė, jog palestiniečiai yra teroristų tauta. Izraelio URM svetainėje pateikta savižudžių išpuolių 2000-2007 m. lentelė rodo, kad nuo 55 susisprogdinimų 2002 m. jų laipsniškai mažėjo iki 1 išpuolio 2007 m. Nežiūrint to, iki šiol palestiniečių laisvė, gyvybė ir saugumas yra visagalių Izraelio kareivių rankose.
Nežinomas net tikslus kalinčiųjų skaičius. Tarp jų yra 22 Palestinos vyriausybės ir parlamento nariai. Izraelio žmogaus teisių organizacijos „B‘Tselem“ duomenimis, yra 7 tūkst. palestiniečių kalinių. Palestinos autonomijos valdžia suskaičiuoja 6 tūkst., o Izraelio Kalėjimų tarnyba skelbia, jog rugpjūčio 31d. kalėjimuose buvo 5 204 palestiniečiai. Visiems priklijuota etiketė „teroristas“, nes jie visi nenori susitaikyti su okupacija. Teroristais naciai vadino prancūzų Pasipriešinimo kovotojus, sovietai banditais vadino pokario Lietuvos partizanus, Nelsonas Mandela Pietų Afrikos apartheido buvo nuteistas kaip teroristas.
Izraelio advokatų asociacija nurodo, kad Izraelio kalėjimuose dažnai naudojamas neleistinas baudimas įkalinimu belangėje vienutėje, kuris pažeidžia žmogaus psichiką ir sutrikdo regėjimą. Iš jos išleidžiama vienai valandai į parą. Vienas iš palestiniečių lyderių, kurį Izraelis atsisakė išlaisvinti, taip kali jau trejus metus. Jokių lankytojų. Vienutės yra 1,8mx2,7m, įskaitant tualetą. Kartais į jas sukišami du žmonės. Tai jau ne kamera, o karstas, kur užkasama žmogaus siela.
Vasario mėnesį derybos buvo nutrūkusios, tačiau keičiantis situacijai regione „Hamas“ nusileido dėl penkių lyderių nepaleidimo. Jis sutiko ir su tuo, jog 162 paleistieji, kilę iš Vakarų kranto, bus nusiųsti į Gazą, o 40 deportuota į užsienį, nors tokia Izraelio sąlyga pažeidė Ketvirtosios Ženevos konvencijos 49 straipsnį, draudžiantį priverstines deportacijas iš okupuotų teritorijų. Izraelis nusileido dėl Izraelio arabų ir Jeruzalės palestiniečių paleidimo.
Nuotaikos Egipte Izraelio atžvilgiu po Mubarako labai pasikeitė. Visuomenė pasipiktino sužinojusi, jog pagal ankstesnės valdžios sutartis Egiptas parduoda Izraeliui dujas pigiau nei savo šalies gyventojams. Nežinomi asmenys sprogdino patį dujotiekį. Negana to, rugpjūtį Izraelio pajėgos, persekiodamos palei sieną kovotojų grupę, nušovė šešis Egipto pasieniečius. Minia nusiaubė Izraelio ambasadą Kaire, ambasadorius išsigelbėjo pabėgdamas. Rugsėjį Izraelis oficialiai atsiprašė. Įvykę mainai pasitarnauja taip reikalingam Izraelio įvaizdžio gerinimui Egipte. Sienos su Egiptu apsaugai prie Mubarako užteko minimalaus skaičiaus pajėgų, o dabar Izraelyje kyla klausimas, ar to pakanka.
Dėl nuolatinių palestiniečių teisių pažeidinėjimų Izraelio santykiai su ES nėra patys geriausi, todėl ES ekonomikos flagmanas Vokietija buvo labai tinkama šalis tarpininkė, kurios laikyseną nuolat įtakoja holokausto šešėlis. Be to, ES drauge su JT, JAV ir Rusija sudaro Tarptautinį ketvertą, kuris dabar bando atgaivinti Palestinos ir Izraelio taikos derybas, o Izraelis niekaip nenori sutikti su statybų okupuotose teritorijose sustabdymu kaip išankstine sąlyga ir pats kelia reikalavimą pripažinti jam Goro rajoną Jordano slėnyje, kuris sudaro 30 proc. Vakarų kranto.
Dėkodamas už pagalbą pasiekti mainų susitarimą Š.Peresas dar paminėjo dujomis turtingą Katarą ir Turkiją. Santykiai su šia šalimi, pirmąja iš musulmoniškų valstybių pripažinusia Izraelį, yra labai pašliję, ypač po antpuolio prieš „Mavi Marmara“ flotilę 2009 m., kada Izraelio kareiviai nušovė devynis turkus. Neseniai turkai viešai paskelbė atsakingų už šį įvykį žydų sąrašą. Turkijos premjeras Recepas Tajipas Erdoganas išdėstė tris sąlygas, kurios galėtų pagerinti dviejų valstybių santykius: Izraelis turi oficialiai atsiprašyti, išmokėti kompensacijas žuvusiųjų šeimoms ir nutraukti Gazos blokadą.
Praėjusį antradienį, spalio 18 d., G.Šalitas buvo pervežtas į Egiptą ir ten išlaisvintas. Mainais Izraelis tą pačią dieną išlaisvino 27 moteris ir dar 450 kalinių pagal „Hamas“ sąrašą. 280 jų buvo nuteisti iki gyvos galvos. Likusieji 550 pagal Izraelio sudarytą sąrašą bus išlaisvinti per du mėnesius.
Ketvirtadienį, spalio 20 d. Egiptas su Izraeliu baigė derinti grafiką pakeisti Ilaną Grapelį į 81 Egipto pilietį, laikomą Izraelio kalėjimuose. Tas žmogus, JAV ir Izraelio pilietis, yra kaltinamas riaušių Egipte organizavimu ir šnipinėjimu. Musulmonai yra ne mažiau pragmatiški žmones už judėjus ir leidžia šiems pasinaudoti „Dievo išrinktųjų“ statusu nustatant mainų kursą. Pats nesumenkėsi, kol jausi savo vertę.
Tą pačią praėjusią savaitę Kaire viešėjo du svarbiausi asmenys Palestinoje. Privačiu Kataro lėktuvu atskrido „Hamas“ politinio biuro pirmininkas Chalidas Mešalas, antradienį stebėjęs pirmąją mainų fazę. Ši organizacija yra laimėjusi Palestinos parlamento rinkimus ir dabar valdo Gazos ruožą.
Trečiadienį Palestinos autonomijos prezidentą Mahmudą Abasą, atstovaujantį nuosaikesnę „Fatah“ ir valdantį Vakarų krantą, priėmė Egipto Karo tarybos vadas Huseinas Tantavi. Abaso kreipimasis į JT dėl Palestinos narystės sukėlė didelį entuziazmą tarp palestiniečių ir padidino prezidento populiarumą. „Hamas“, pasiekęs tūkstančio kalinių išlaisvinimo, vėl palenkė populiarumo svarstykles savo naudai politiniu veiksmu. Nuolatiniai nesutarimai tarp šių dviejų partijų leidžia derybų žlugdymu kaltinamam Izraeliui teigti, jog jis nemato partnerio deryboms iš Palestinos pusės.
Vasario mėnesį derybos buvo nutrūkę Izraeliui atsisakius paleisti penkis lyderius. Rugsėjį „Hamas“ su tuo sutiko. Per tą laiką palestiniečiai priėmė labai svarbų sprendimą: gegužę Kaire „Hamas“ ir „Fatah“ bei dar 11 palestiniečių organizacijų pasirašė susitarimą dėl laikinosios vyriausybės, kuri nutiestų kelią į visuotinus rinkimus kitais metais. Palestinoje susitarimą lydėjo gausios demonstracijos už tautos vienybę. B. Netanjahu tokį susitarimą pavadino „didžiuliu smūgiu taikai ir didele terorizmo pergale“. Po įvykusių mainų Izraelio žiniasklaidą labiausiai nugąsdino žalios „Hamas“ vėliavos, plevėsuojančios mitinguose Vakarų krante tarp geltonų „Fatah“ vėliavų.
Tačiau Izraelio politikai, matyt, tiki, jog palestiniečiai padarys vieną ar kitą klaidą, ir toliau bus galima vaidinti amžinas derybas dėl derybų. Tuo tarpu namuose džiaugsmas dėl mainų mažina socialinę įtampą Izraelio visuomenėje, kuri šią vasarą jau buvo pratrūkusi iki tol neregėto masto demonstracijomis dėl per aukštų pragyvenimo kaštų ir bankų visagalybės. B.Netanjahu savo veiksmais pabrėžė išskirtinę žydo vertę palestiniečio atžvilgiu, tačiau apie tai garsiai niekas nekalba.
Ką tai reiškia, detaliau prieš kelis mėnesius išaiškino buvęs Vyriausiasis Izraelio rabinas Ovadia Josefas: „Gojai [t.y. ne žydai] turi mirti, tačiau [Dievas] jiems davė ilgą gyvenimą. Kodėl? Įsivaizduokite, kad nustipo žmogaus asilas, ir žmogus prarado pinigus. Tai yra jo tarnas... Štai kodėl jis gauna ilgą gyvenimą – kad gerai dirbtų savo žydui“.
Ovadia Josefas dabar yra parlamentinės partijos Šas dvasinis lyderis. Apie arabus jis sako aiškiai: „Turite siųsti raketas į juos ir naikinti juos“. Toji partija turi keturis ministrų portfelius dabartinėje B.Netanjahu vyriausybėje, o jos politinis lyderis Eli Jišai yra premjero pavaduotojas ir vidaus reikalų ministras.
Požiūris į palestiniečius išreiškiamas ne tik žodžiais, bet ir darbais. Viena pagrindinių palestiniečių auginamų kultūrų yra alyvuogės, ir dabar kaip tik derliaus metas. Visi okupantai naudoja taktiką atimti pragyvenimo šaltinį. Deryboms dėl mainų jau einant į pabaigą, rugsėjo 24d. ginkluotų žydų naujakurių gauja įsiveržė į Qusra kaimą deginti alyvmedžių. Kada valstiečiai stojo ginti savo medžių, iki tol pasyviai įvykius stebėję kareiviai atidengė ugnį. Vieną palestinietį nušovė, septynis sužeidė, keletą suėmė. Tokių įvykių – begalės, tačiau net jie nesutrukdė užbaigti mainų.
Viltį, kad kažkas gali keistis, palaiko tai, jog abejose pusėse yra blaiviai mąstančių žmonių. Vienas iš jų – tai garsus Izraelio žurnalistas Gideonas Levis, kuris paklausė laikraštyje „Haaretz“: „Kodėl galima derėtis su „Hamas“ dėl vieno kareivio lemties, tačiau uždrausta tai daryti dėl dviejų kraujuojančių tautų likimo?“ Abejoju, ar kas išgirs jo balsą, nes iš džiaugsmo žmonės paprastai apkursta. Belieka tikėtis, kad šventės baigiasi, o mintys išlieka.