Galbūt dėl šios priežasties tokia laki tapo Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo replika apie Lietuvos URM įspėjimą dėl saugumo Grozne: „vertinu tai kaip akivaizdų bandymą politizuoti sportą“. Galbūt tai viena iš daugelio priežasčių, kodėl vienas iš legendinių Lietuvos futbolininkų Arminas Narbekovas mano pakalbintas sakė, jog geriau tegul politikai susitvarko savo darže ir nesikiša į sportą. Jį galima puikiai suprasti, nes turime pakankamai pavyzdžių, kad ten, kur Lietuvoje susiduria politika, verslas ir sportas, dažniausiai sportas lieka nukentėjęs.

Tačiau įspėjimas dėl saugumo nėra politikavimas. Šiemet rugpjūčio 30 d. vakarą Grozne vienas po kito susisprogdino trys mirtininkai, nusinešę 9 gyvybes ir palikę dešimtis sužeistųjų. 

Vos prieš kelias savaites, spalio 19 d. rytą grupelė sukilėlių puolė Čečėnijos parlamento pastatą Grozne, kada deputatai rinkosi į posėdį. Vienas užpuolikas susisprogdino, o kiti liejo automatų ugnimi, šaukdami: „Alakhu Akbar“ (Dievas yra didis). Jie buvo nukauti. Žuvo du apsauginiai ir parlamento tarnautojas.

Ramūnas Bogdanas
LFF prezidentas Liutauras Varanavičius dėl jam težinomų priežasčių labiau pasikliauna Rusijos FF patikinimais nei savo šalies URM. O tie patikinimai šią savaitę subliuško po incidento Grozno stadione.
Politikos analitikas Aleksejus Malašenko iš Karnegio centro Maskvoje sako, jog „tapo tradicija rodyti Ramzanui Kadyrovui, kad jis nekontroliuoja padėties respublikoje, netgi nepajėgia kontroliuoti padėties sostinėje“. Tai tiek apie saugumą Grozne. Lažybų punktai galėtų skelbti lažybas, ar teroristai pasinaudos proga nuskambėti po pasaulį ir atgrasinti FIFA nuo Grozno, ar jie prisimins, jog pirmojo Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo našlė gyvena Vilniuje, o Lietuva priima pabėgėlius iš Čečėnijos. Tikrą atsakymą žino tik Lietuvos Futbolo Federacija.

LFF prezidentas Liutauras Varanavičius dėl jam težinomų priežasčių labiau pasikliauna Rusijos FF patikinimais nei savo šalies URM. O tie patikinimai šią savaitę subliuško po incidento Grozno stadione. Anot Čečėnijos fizinės kultūros ir sporto ministro, Krasnodaro „Spartako“ kapitono niekas nemušė, tik išvedė į rūbinę, kai jis pašalintas nėjo iš aikštės, o ėmė įžeidinėti sirgalius ir Čečėnijos respublikos vadovybę. Pagal rusų šaltinius, po tribūnomis jį lazdomis sudaužė čečėnų policija. Tuo tarpu sirgaliai puolė austi kitus žaidėjus. Puiki vieta sportui, kur emocijos liejasi laisvai.

Kas yra tas svetingasis R.Kadyrovas? Garsi visame pasaulyje Rusijos žurnalistė Ana Politkovskaja, kurios nužudymo 2006 m. gijos veda į čečėnus ir Rusijos spec. tarnybų darbuotojus, daug dėmesio skyrė nusikaltimams Čečėnijoje, ir jai teko asmeniškai bendrauti su R.Kadyrovu. Štai aprašymas iš jos paskutinės po mirties išleistos knygos „Rusijos dienoraštis“ apie įvykius po to, kai Grozno „Dinamo“ stadione per Pergalės paradą 2004m. gegužės 9 d. buvo susprogdintas Achmedas Kadyrovas: „Prieštaraujant bet kokiai logikai, gegužės 9-osios vakarą nužudytojo prezidento jaunesnysis sūnus psichopatas ir ypatingas kvailys Ramzanas Kadyrovas paskirtas į aukštą Čečėnijos postą. Ramzanas dirbo tėvo apsaugoje, į kurią buvo surinkęs įvairiausio plauko Čečėnijos banditus, priviliojęs juos neliečiamybės pažadais“.

Vladimiras Putinas, sprogdinimo išvakarėse inauguruotas prezidentu, per R.Kadyrovą tęsė savąją „čečėnizacijos“ politiką, kurios tikslas - kovą prieš Rusiją paversti pilietiniu karu, kur „gerieji“ čečėnai su Putinu ir Kadyrovu turi išnaikinti „bloguosius“, kurie prieš juos. Už šį darbą lojaliam režimui Kremlius kasmet perveda į biudžetą apie 2,2 mlrd. JAV dolerių. 2007 m. Putinas paskyrė R.Kadyrovą Čečėnijos prezidentu. R.Kadyrovui paliktos laisvos rankos tvarkytis, kaip jis nori. O valdymą jis supranta kaip nekontroliuojamą teisę susidoroti su kiekvienu nepatinkančiu. Per metus Čečėnijoje pagrobiama virš šimto žmonių (iš 1,2 mln. gyventojų). Pusiau karinės grupuotės, vadinami „kadyrovcai“, yra be įstatymų veikiantys mirties būriai. Kaip rašo Tatjana Lokšina iš polit.ru, žmonės taip paralyžiuoti baimės, jog pagalbos ieško tik tada, jei pagrobtasis dingsta be pėdsakų. 

Ramūnas Bogdanas
Gulitui nepadėjo net užmerktos akys; kada kovo mėnesį vakarų žurnalistai jo paklausė, ar jam patinka, kai jo vardas asocijuojasi su žmogumi, kaltinamu kankinimais, pagrobimais ir žudymais, jis atsakė: „Aš turiu koncentruotis tik į futbolą, visa kita ne mano reikalas“.
2009 liepą Grozne buvo pagrobta Rusijos žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ darbuotoja Natalija Estemirova, tyrusi R.Kadyrovo vykdomus žmogaus teisių pažeidimus. Kitą dieną ji rasta nužudyta. Nusikaltimas neišaiškintas. „Memorialo“ direktorius Olegas Orlovas paliudijo, kad per asmeninį susitikimą su N.Estemirova R.Kadyrovas ją bauginęs ir įžeidinėjęs.

Tarptautinė organizacija „Human Rights Watch“ nurodo, kad R.Kadyrovas taiko ir kolektyvinių bausmių praktiką, ypač degindamas spėjamų pagalbininkų ar sukilėlių giminių namus.

2009 m. Vienoje buvo nušautas čečėnas Umaras Israilovas, kreipęsis į Europos žmogaus teisių teismą, kad R.Kadyrovas jį asmeniškai kankinęs. Prieš savo mirtį jis liudijo, kad atvykę į Austriją Kadyrovo pasiuntiniai jį įtikinėjo atsiimti skundą. Čečėnijos prezidentui labai rūpi, kad jo treningas prieš pasaulį atrodytų švarus.

V.Putino politikos dėka Čečėnija yra tapusi savotiška vasaline valstybe. Išmokos Groznui panašesnės ne į paramą iš biudžeto, už kurios panaudojimą reiktų atsiskaityti, o į pralaimėjusios šalies mokamą kontribuciją, kurią nugalėtojų vadas leidžia savo nuožiūra. Čečėnijoje Rusijos įstatymai praktiškai neveikia. Federalinis tyrėjas, turintis pulkininko laipsnį, pagrobimo byloje negali apklausti eilinių Grozno OMON‘o kareivių, nes šie jį ignoruoja. Vietos tardytojai atvirai prisipažįsta, kad nori likti saugūs. Reportažą apie vieną pagrobimą spalio 30 d., sekmadienį, turėjo rodyti Rusijos NTV kanalas, tačiau jis buvo išimtas po to, kai jį pamatė Tolimųjų Rytų regionas, o europinei daliai vietoj jo teko 10 minučių reklamos. Galite jį pažiūrėti čia.

Ramūnas Bogdanas
Čečėnijos prezidentui labai rūpi, kad jo treningas prieš pasaulį atrodytų švarus.
Groznas per du Čečėnijos karus rusų armijos buvo faktiškai sunaikintas. Dabar už tos pačios Rusijos pinigus jis atstatytas. Kuriamas fasadinės gerovės vaizdas. Puikus to pavyzdys yra garsiojo olandų futbolininko, buvusio geriausio pasaulio žaidėjo Ruudo Gulito atvykimas treniruoti Grozno „Tereko“. Aplink stadioną stovinčių blokinių namų sienas nudažė nacionaline oranžine olandų spalva, nors patys pastatai liko neremontuoti. Kontraktas su R.Gulitu buvo 18 mėnesių, tačiau po 5 mėnesių Kadyrovas trenerį išmetė. Mat jis yra ne tik Čečėnijos, bet ir „Tereko“ klubo prezidentas. Kažkur Škotijoje ir Kaune matytas braižas... Gulitui nepadėjo net užmerktos akys; kada kovo mėnesį vakarų žurnalistai jo paklausė, ar jam patinka, kai jo vardas asocijuojasi su žmogumi, kaltinamu kankinimais, pagrobimais ir žudymais, jis atsakė: „Aš turiu koncentruotis tik į futbolą, visa kita ne mano reikalas“.

Kitas legendinis Lietuvos futbolininkas Valdas Ivanauskas telefonu man sakė, jog jis tiki, jog karų laikai pasibaigę, jog dabar Čečėnijos respublika nori pakeisti savo įvaizdį, ir tam pasitarnaus Lietuvos rinktinės pasirodymas Grozne. Tam turėjo pasitarnauti ir pasaulinių žvaigždžių pasirodymas Grozne per šventę, kuri „atsitiktinai“ sutapo su R.Kadyrovo 35-uoju gimtadieniu. Vanesa Mei pasmuikavo „Šokį su kardais“ ir gavo pusę milijono dolerių. Bitlai buvo neteisūs, dainuodami „Can‘t buy me love“. Klodas van Damas pademonstravo scenoje aukštą spyrį ir pasiuntė R.Kadyrovui bučkį su žodžiais: „I love you, mister Kadyrov“. Už tai jam atseikėjo milijoną. Dviejų Oskarų laureatė Hilari Swank gavo užduotį pasveikinti nuo scenos Kadyrovą su gimtadieniu. Kada po to sužinojo, pas kokį veikėją svečiavosi, atleido savo vadybininką, o gautus pinigus paaukojo labdarai.

Tuo tarpu Šakira ir Kevinas Kostneris nesidavė nuperkami, nes turbūt paskaitė tarptautinio Žmogaus teisių fondo jiems siųstą laišką, su kuriuo galėtų susipažinti ir Lietuvos rinktinės futbolininkai. Jame, be kita ko, sakoma, jog 2010 liepos 3 d. Kadyrovas viešai pareiškė, kad žmogaus teisių gynėjai jo šalyje yra „tautos priešai“.

Savo fasadinį portretą Čečėnijos prezidentas nusprendęs kurti ir futbolo pagalba. Kovo mėnesį jis pakvietė į Grozną Brazilijos futbolo veteranų komandą su Dunga kaip žaidžiančiu treneriu ir pats žaidė aikštėje. Tai buvo futbolo parodija, pasibaigusi 6:4 brazilų naudai. Buvęs Brazilijos rinktinės kapitonas Ria vėliau apgailestavo priėmęs pakvietimą ir papasakojo, jog jiems buvo liepta žaisti „lengvai“. Kadyrovas teigė, jog brazilai žaidė už dyka, ir atvyko „iš pagarbos čečėnų tautai“. Tuo tarpu Romario teisinosi važiavęs tik dėl gero honoraro. Kada neseniai žurnalistai paklausė Kadyrovo, iš kur jis ima pinigų tokioms didelėms išlaidoms, šis atsakė: „Alachas duoda“.

Ramūnas Bogdanas
Per stadiono ir viešbučių spindesį niekam turėtų nerūpėti nei grėsmingai stiprėjantis islamistinis radikalizmas regione, nei, juo labiau, kažkokie nelegalūs kalėjimai ar nuskurdinta įbauginta liaudis.
Kiek žinoma, Lietuvos rinktinė irgi žais Grozne ne komercines, o draugiškas rungtynes, o Kadyrovas tik apmokės visas kelionės bei laisvalaikio išlaidas. Na, gal dar dovanėlę kokią įteiks. Pvz., pasaulio veteranai, žaidę gegužę, gavo po laikroduką su briliantais. „Brylikai“ įkvepia.

Nežiūrint to, kad Čečėnijoje oficialiai nedarbas siekia 55 proc., kad ligoninės yra šelpiamos tarptautinių organizacijų, R.Kadyrovas savo futbolo klubui pastatė stadioną už 280 mln. dolerių. Jame yra 30 000 sėdimų vietų. Palyginimui, dabartiniame Sankt Peterburgo „Zenito“ stadione telpa 22 300 žiūrovų. Atidarymui buvo surengtas dar vienas futbolo spektaklis su pasaulinėmis eksžvaigždėmis, kurių kapitonu buvo Diego Maradona. Portugalas Luisas Figo važiavo ir pasakojo, kad žaidė publikai, o prancūzų legenda Zinedinas Zidanas atsisakė. Jei atsimenate 2006 m. Pasaulio taurės finalą su italais, jis ir aikštėje nepakentė niekšelių. Kiekvienas turi savo matą ir savą supratimą.

Rungtynės įvyko gegužės 11 d., praėjus 7 metams ir 2 dienoms po Achmedo Kadyrovo žūties nuo iki šiol nenustatytų sprogdintojų rankos. Daugybė Grozno ir visos Čečėnijos gyventojų buvo kviečiami į nuolatines talkas stadiono aplinkai tvarkyti. Į taip vadinamus „subotnikus“, nuo kurių negalėjai atsisakyti, turėjo eiti ir dirbantieji, ir moksleiviai. Priverstinis neapmokamas darbas leido R.Kadyrovui kiek pataupyti. Lieka pinigų dovanėlėms.

Rusijos futbolo federacijos pasiūlymas Lietuvai žaisti rungtynes naujajame Grozno stadione rodo Kadyrovo įtaką ir reikšmę Maskvoje. Mat 2018 m. Rusijoje vyks futbolo Pasaulio taurė, ir Kadyrovas planuoja patekti tarp 13 miestų, kurie pretenduos į tų varžybų rengimą. Kol kas Grozno tam sąraše nėra. Lietuva taptų pirmąja užsienio nacionaline rinktine, žaidusia A.Kadyrovo vardo stadione. 

Įtraukti Grozną į Pasaulio taurės rungtynių rengimą turėtų būti svarbu ir V. Putinui, nes tai demonstruotų jo veiksmų Čečėnijoje sėkmę. Kadyrovo lipdoma iškaba turi pridengti Putino politikos Šiaurės Kaukaze žlugimą. Per stadiono ir viešbučių spindesį niekam turėtų nerūpėti nei grėsmingai stiprėjantis islamistinis radikalizmas regione, nei, juo labiau, kažkokie nelegalūs kalėjimai ar nuskurdinta įbauginta liaudis. Abu vadai mėgsta parodomuosius šou: Putinas vairuoja naikintuvą, Kadyrovas pozuoja su auksiniu pistoletu. Pradedama nuo simbolinių komandų su pasauliniais vardais, dabar einama prie so-so rinktinės, vėliau galima kabinti didžiąsias futbolo šalis.

Kad ir labai nepatinka, bet Lietuvos rinktinė yra atsidūrusi politinę reikšmę turinčioje dėlionėje, ir net stipriai užsimerkus ji lieka plyta takelyje, kuriuo eina R.Kadyrovas. Iš meilės Lietuvai jis tikrai nešvaistytų pinigų. Bet artėja rinkimų kampanija Rusijoje, ir vėl iškils Čečėnijos klausimas. Rusams nepatinka, kad tada, kai dalyje centrinės Rusijos miestelių nėra pastovaus elektros tiekimo, Kadyrovas surenčia milžinišką mečetę ar stadioną. Būtina įrodyti viso to prasmingumą.

Sportas visais laikais buvo susijęs su politika. Dar senovės Graikijoje reikėdavo politinio sprendimo nutraukti karo veiksmus, kad įvyktų Olimpinės žaidynės. TSRS futbolo rinktinė atsisakė žaisti Santjago Nacionaliniame stadione, kuris per Pinočeto perversmą 1973 m. buvo paverstas kalėjimu, nors tuometinis FIFA prezidentas primygtinai ragino: „Tai tik sportas“, ir užleido vietą 1974 m. Pasaulio taurėje Čilei. Vadinamoji ping-pong diplomatija atšildė JAV ir Kinijos santykius, kada po JAV stalo teniso rinktinės turnė po Kiniją Mao Dzedungas pakvietė vizitui Ričardą Niksoną.

Lietuva sirgo už Kauno „Žalgirį“ kovose prieš Maskvos CASK taip, lyg ji pati būtų sukilusi prieš okupantą. O 1992 m. Lietuvos olimpinės rinktinės krepšininkai saldžiausia savo gyvenimo pergale vadina laimėjimą prieš NVS (taip tada vadinosi pabirusi SSRS), kada pagaliau stovėjo po kylančia jų garbei trispalve. 

Taigi, sportas apibrėžtų ribų neturi, kaip ir pats gyvenimas, jis yra daug daugiau, negu kamuolio varinėjimas aikštėje, ir apsitvėrimas naudojamas tik tada, kai reikia pasiteisinimo. Tas mažas kamuolys kartais pajėgus paveikti visą žemės rutulį, ir gana dažnai – atskiras jo dalis.