R. Valatka: Slaptų pažymų futbolas: Darbo partija – D. Grybauskaitė 1:1

Aptaškiusi slaptos pažymos turiniu Vydą Gedvilą ir taip išvariusi iš aikštės, prezidentė išlygino rezultatą dar vienose kadencijos rungtynėse su Darbo partija. Po to, kai Dalia Grybauskaitė neapdairiai užstojo darbiečių ministrą Dainių Pavalkį ir gavo apmaudų įvartį iš kampinio, buvo aišku, kad artimiausioje kontratakoje kris atsakomasis įvartis.

Ir bus pakastas bet kuris darbiečių kandidatas. Net jei jis būtų angelas. Jei kartais Darbo partija tokį vėl iškastų – kaip iškasė Roką Masiulį.

Rezultatas 1:1. Prezidentės smūgis žirklėmis per galvą sukėlė audrą Pietų tribūnoje. Religiniai dešinieji išgyveno smarkų pavasarinį orgazmą. Liejo emocijas ir net rado argumentų, kad V. Gedvilas – pats netinkamiausias kandidatas į švietimo ir mokslo ministrus. Galima pagalvoti, kad dauguma dabartinių ministrų, įskaitant premjerą, – gimę tokiais būti.

Rungtynės tęsiasi. Ar prezidentė atmes ir antrą Darbo partijos kandidatą? Laimė bus pratęsta iki 2:1 D. Grybauskaitės naudai? 

To gal dar nežino ir pati prezidentė. Gali būti 2:1, gali pasitenkinti lygiosiomis, kurios trunka akimirką, o gali būti ir 5:1. Jei tik tautai patiks. Ir slepiamo naujo darbiečių kandidato tapatybė čia nė prie ko. Darbiečių ir prezidentės, apskritai vargšo Algirdo Butkevičiaus ir D. Grybauskaitės Vyriausybės bei šios valdančiosios daugumos santykių istorija rodo, kad tai išvis nepriklauso nuo to, ar kandidatas į ministrus apskritai tinka pareigoms, ar ne.

Prezidentė yra už skaidrumą, profesionalumą? Kaip čia pasakius. Antai D. Grybauskaitė žaibiškai atmetė Virginijos Baltraitienės kandidatūrą į švietimo ir mokslo ministrus. Kandidatė neišlaikė anglų kalbos egzamino. Praėjo kiek laiko, ir ką matėme? D. Grybauskaitė taip pat žaibiškai paskyrė V. Baltraitienę žemės ūkio ministre. V. Baltraitienė stebuklingai greitai išmoko angliškai? Turbūt ne. Tiesiog anose rungtynėse daugiau įvarčių mušti nebuvo reikalo.

Apskritai toks yra politinis futbolas. Blogai, kad politinio futbolo lygis Lietuvoje – kaip ir tikrojo futbolo. Labai daug sutartų rungtynių. Labai dažnai skirtingai traktuojamos tos pačios elementarios taisyklės, ypač nuošalės ir žaidimo ranka.

Pernelyg tuo stebėtis – kvaila. Jau šešeri metai pagrindinė politinio futbolo taisyklė – nepamiršti, kas miške žvėrių karalius. Pamiršai – raudona kortelė. Jei D. Pavalkį gina prezidentė, judinti D. Pavalkio negalima. Kas, neapskaičiavęs savo jėgų, prieš ją pakelia kardą, nuo kardo ir krenta. Ir dar A. Butkevičių pakiša. Kam klius, kam neklius, o striukiui beuodegiui…

Gal ir gerai tokios partijos kaip Viktoro Uspaskicho (ji buvo ir bus tik V. Uspaskicho, o ne, tarkim, Valentino Mazuronio) atveju? Ir A. Butkevičiaus juk nėra ko gailėti.

Pagunda taip manyti ir taip matyti politiką – didelė. Religiniai dešinieji mano, kad taip V. Gedvilui ir reikia. Bet jei taip, kaip ten su tomis mūsų vertybėmis? Ar galima dorų tikslų siekti nedoromis priemonėmis – slaptomis pažymomis, kurios pavakare ima ir kažkaip pačios išsislaptina?

Ar ne panašiai kažkada suvalgytas ir generolas Vitalijus Gailius? Tas pats, kurį joniškiečiai po to išrinko savo atstovu į Seimą. Ar ne taip pat dabar bandoma sudoroti jo įpėdinį Kęstutį Jucevičių? O kaip ten krito konservatorių ūkio ministras Dainius Kreivys?

Blogiausia yra tai, kad slaptosios pažymos visai nėra slaptos. Ir kas jau visai blogai, kad Seimas, anksčiau kurdavęs specialias tyrimo komisijas išsiaiškinti, kas nutekino slaptą pažymą, nė neviauktelėjo.

Rimvydas Valatka

Blogai yra ne tai, kad tie vyrai krito. Daug blogiau tai, kad žaidimas be taisyklių. Tiksliau, taisyklės nuolat keičiamos. Pritaikomos pagal žmogų. Reikia suvalgyti – prašom pažymą slaptą. Nereikia, tai nieko ir neturim. Bet blogiausia yra tai, kad slaptosios pažymos visai nėra slaptos. Ir kas jau visai blogai, kad Seimas, anksčiau kurdavęs specialias tyrimo komisijas išsiaiškinti, kas nutekino slaptą pažymą, nė neviauktelėjo. Kai slapta pažyma, pateikta tik prezidentei ir premjerui, per pusdienį nutekėjo į viešumą. Ne pirmą ar antrą kartą. Valstybės paslapties išdavystė Seimo nebedomina?

Jei nusikaltimas yra proteguoti ką nors į kurį nors valstybės postą, ar tame, kad slapta pažyma tampa vieša, nėra jokio nusikaltimo? O jei yra, tai ką, be valstybės ir Vyriausybės vadovų, dar galėtumee kaltinti? Ir svarbiausia, kas, be Seimo, dar gali uždrausti politiniame futbole įvarčius mušti iš nuošalės?

Kodėl iš nuošalės? Visi iš pažymos juk žino, kad V. Gedvilas protegavo vieną partinį ir vieną nepartinį į sporto vadus, gavo nemokamą naktį viešbutyje iš krepšinio federacijos ir dar už jo bernvakarį sumokėjo „Arvi“ savininkas. Juk tikrai baisu?

Taip, tik nė vienas iš mūsų nežino, ar slaptoje pažymoje, kuri tapo nebeslapta, surašyti dalykai yra pagrįsti įrodymais, ar tai tik pletkai? Jei pažyma – nuo pradžios iki pabaigos grįsta faktais, tai mums turėtų kilti logiškas klausimas: kodėl ji netapo ikiteisminiu antikorupciniu tyrimu? Kas ir kodėl jau keleri metai dangsto korupciją?

Pažyma netempia iki ikiteisminio tyrimo? Kaltinimas protegavimu – baltos kumelės sapnas? Tiek dabartinė, tiek buvusios valdžios partijos stumia savo žmones į įvairius postus – tokia politikos prigimtis, teisė, o kartais ir pareiga. Užtenka prisiminti Klaipėdos jūrų uosto vadovo keitimus ar konservatorių „parašiutininkus“ uždaromoje atominėje elektrinėje. Dabar jau šito nebebus? Tačiau kaip tada rasis viceministrai, valstybinių įmonių vadovai? Burtus trauks ar kaip?

Gerai, protegavimą atmetam, viskas dėl bernvakario? O politikams keliami didesni reikalavimai, nei paprastam piliečiui? Taip, ir tai yra gerai. Bet jei tokius faktus būtų viešinusi žiniasklaida, ji būtų atlikusi tyrimą ir, arba ji būtų demaskavusi politiką, arba jis įrodęs, kad jam mesti kaltinimai – laužti iš piršto. Išviešintos slaptos pažymos atveju politikas, kad ir koks jis nesimpatiškas būtų, netgi jei tai darbietis, neturi net teorinės galimybės gintis. O tai jau negerai iš esmės. 

Kad būtų galima ramiai svarstyti šiuos klausimus, derėtų tai daryti atsietai nuo V. Gedvilo personalijos. Ar taip pat visi džiūgautų, jei slapta pažyma būtų nukirtusi R. Masiulį, Saulių Skvernelį ar Liną Linkevičių? Taip? Bet ar girdėjote ką nors apie slaptas pažymas prieš juos? Ne, nes jie dori? Nė vienas niekada nebuvo vakarienės ar pietų, už kuriuos sumokėjo verslininkas, redaktorius ar dar kas nors?

Jei jie nėra laukiniai iš laukinio miško, taip tikrai buvo. Tik slaptų pažymų apie tai nebuvo. Kol kas. Būtų geriau, jei STT agentai paskalų slaptais valstybės popieriais neverstų. Vakarų visuomenėse už vakarienę ar pietus žmonės moka įvairiai. Studentai susimeta. Vyresni žmonės kartais irgi taip pat daro. Tačiau dažnai būna ir taip, ypač verslo ir politikos pasaulyje, kad sumoka tas, kuris kviečia.

Premjeras sako, kad jei pažyma būtų paviešinta, eilinis lietuvis jos nesuprastų:„Jeigu ta pažyma būtų pateikta, ten visuomenė nieko nesuprastų. Tik dar būtų įnešta daugiau painiavos, daugiau kalbų įvairiausių ir vertinimo spektras labai labai platus.“

Didesnės nesąmonės net Butkevičius negalėjo suskelti. Visuomenė jau perskaitė. Ir suprato. Taip, kaip ir buvo tikimasi: V. Gedvilas yra niekšas, nes susitikėja su verslininkais. Susitikti su verslininkais mūsų politikams jau tapo didesniu nusikaltimu nei viešosios tvarkos pažeidimai, kuriais policija viešai kaltino Petrą Gražulį ir Kazimierą Uoką. Gal net pavojingiau nei mušti žmoną. Grūdas sudygo – bernvakaris su „Arvi“ savininku, kur tai matyta!

Nors jau matyta, kad tauta didelius verslininkus renka miestų merais (Kaunas, Biržai). Kaip dabar STT rašys slaptoje pažymoje apie kandidato į ministrus susitikimą su Visvaldu Matijošaičiu? Bus pietūs su verslininku, ar su Kauno meru? Galimas atsakymas – o kaip prezidentei patogiau?

Jei jau pradėjome aiškintis, kas ir kam kada sumokėjo už pietus ar stiklą vyno, nesustokim ties pasiektu. Darom. Kol visa žemė skaičiai raudonai sužydės. Tik tada jau reikės atleisti visus ministrus, prezidentės patarėjas, STT, Mokesčių inspekcijos ir kitokius vadus, nes kas nors kur nors kada nors ir juos buvo pakvietę bent kavos, ir, nebūdami laukiniais, apmokėjo bendrą sąskaitą, nes tai – Vakarų kultūros dalis. Kaip ir į tokį pakvietimą atsakyti atsakomuoju kvietimu.

Tačiau juokingiausia šiuo atveju tai, kad Seimo pirmininkas, kaip ir prezidentė, premjeras ar ministras, iš valstybės kas mėnesį gauna nemažą sumą, kurią gali naudoti pietų ir vakarienių sąskaitoms apmokėti. Šių pinigų pasisavinti kitaip neįmanoma. Taigi galvojimas, kad Seimo pirmininkas gali būti nupirktas vakariene ar motelio sąskaita – originalus. Made in Lithuania, taip sakant.

Ar tai reiškia, kad prezidentei ir premjerui jau nedera gauti slaptų pažymųs? Dera ir reikia. Bet jei jau parašyta, kad pažyma slapta, ji tokia turi ir likti. Ar būtų kas pasikeitę, jei prezidentė būtų pasakiusi, kad ji neskirs V. Gedvilo ministru, nes juo, kaip V. Uspaskicho žmogumi, nepasitiki?

Tik tai, kad mūsų politinis futbolas būtų švaresnis. Visuomenė nebūtų nuleista į pletkų pamazgų duobę. O dabar joje murdosi. Pagaliau yra dar vienas, beveik siurrealistinis klausimas. Ar turėtume manyti, kad V. Uspaskichas, po to bernvakario nufutbolinęs V. Gedvilą iš Seimo pirmininkų ir pastatęs vietoj jo Loretą Graužinienę, rūpinosi Lietuvos politiniu skaidrumu? Ar kaip?

Šį pavasarį kažkas varnėnų pasaulyje susimaišė, aną dieną per radiją porino gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Ar tik varnėnų?