Ministrė iš ligoninių vadovų reikalavo kyšių už ES paramą? Žvilgsnis krypsta į Šiaulių ligoninę. Negali būti? O gali būti, kad Vyriausybės narė, būdama sveiko proto, ir dar teisininkė, valdišką karjerą pradėjusi dar sovietų eroje, neverčiama pradėtų viešai pliurpti, kad padarė nusikaltimą – įkišo chirurgui kyšį?

Protu nesuvokiama. Jei tik, žinoma, ministrė ir toliau nori būti ministre. O jei nebe? Jei ji jau žino, ką turi STT – suprato, kad bus kryžius?

Imiesi plano B. Eini į radiją ir tauški visokius niekus. Apie senovėje duotą kyšį gydytojui. Premjeras ir prezidentė neturės kur dėtis – kyšio davimas yra nusikaltimas – žaibu išspirs iš posto. Iki tol, kol paaiškės, ką STT iškapstė dėl tikro kyšio. Ir visuomenė nepasmerks: rado nusikaltimą. Dingus iš posto staigiai, STT gali ir atsitraukti. Šansai išlikti ant vandens lieka.

Spėjimas Nr.1, paremtas šalies politikų ir valdininkų ilgamečiu stebėjimu ir ministrės įpročiais: jokio kyšio R. Šalaševičiūtė nedavė. Būdama ne paskutinė valdžios sistemoje, tiesiog paskambino gydymo įstaigos vadovui, o šis sutvarkė reikalus su chirurgu. Pastarųjų pusantrų metų kai kurie ministrės veiksmai tokį spėjimą patvirtina.

Tai, kad kyšio davimas gali būti tik kamufliažas, verčia manyti ir kiti netiesioginiai įrodymai. Nors STT ar prokurorai ir nesileidžia į detales, bet, kalbėdami apie įtarimus ministrei, vartoja ne vienaskaitą, o daugiskaitą: „Iš ligoninių vadovų.“ Vadinasi, ne tik Šiauliai?

Antra, derėtų atkreipti dėmesį į galingą komisiją, kurią R. Šalaševičiūtė sudarė vienos didžiausių ligoninių – Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės veiklos analizei atlikti. Pati komisija nestebintų, jei ne keletas keistų aplinkybių ir dar keistesnių sutapimų.

Spėjimas, paremtas politikų ir valdininkų ilgamečiu stebėjimu ir ministrės įpročiais: jokio kyšio R. Šalaševičiūtė nedavė. Būdama ne paskutinė valdžios sistemoje, tiesiog paskambino gydymo įstaigos vadovui, o šis sutvarkė reikalus su chirurgu.
R. Valatka

Sudaryti komisiją ministrė nurodė 2015-ųjų gruodžio 9-osios įsakymu Nr. V-1430. Komisija, vadovaujama ministrės patarėjo A. Skorupsko, užgriuvo ligoninę prieš pat Kūčias – gruodžio 21-ąją. Ir iškart ėmė reikšti pretenzijas ligoninės vadovui dėl nepateikiamų dokumentų: „Iš jūsų pusės trūksta geranoriško bendradarbiavimo.“

Ar negalima tikrinti ligoninių? Galima ir reikia. Klausimas, ko ir kaip ieškoma? Tarp komisijos tikslų nurodytas ir toks: „Efektyvaus valdymo vertinimas.“ Keistas sutapimas: iki tol, kol ligoninės vadovu 2013-ųjų vasarą iš 7 kandidatų buvo išrinktas A. Pamerneckas, ši gydymo įstaiga kasmet patirdavo po 5 mln. nuostolių, o jau 2014-aisiais ji gauna 8 mln. Lt pelną. Kokio dar efektyvumo?

Ligoninės vadovas sako: pelno priežastis – peržiūrėti viešieji pirkimai. Kažkam privėrė pirštus? Ar tas „kažkas“ kartais neturi statybos ir remonto bendrovės, susijusios giminystės ryšiais su Seimo socialdemokratu? Ar yra pagrindo teigti, kad po ministeriją ir net Vyriausybę laksto kažkada Seimą maitinęs verslininkas (SAM kancleris irgi atėjo iš Seimo) ir giriasi, kad ne jis bus, jei neišmes A. Pamernecko? Kuris planuoja atkurti valgyklą ir atsisakyti ligonių maitinimo iš atvežamų bidonų? Vienam Kretingos verslininkui būtų rimtas smūgis – netekti triskart per dieną po 1500 burnų.

Derėtų atkreipti dėmesį į galingą komisiją, kurią R.Šalaševičiūtė sudarė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės veiklos analizei atlikti. Pati komisija nestebintų, jei ne keletas keistų aplinkybių ir dar keistesnių sutapimų.
R. Valatka

Kuo rėmėsi ministrė, pradėdama patikrinimą RVUL dėl 51 punkto? Gal ir yra rimtų priežasčių, bet oficialiai – dviem anoniminiais skundais su klaidomis. Bet ministrė iškart siūlo ligoninės vadovui – vieninteliam per savo buvimą poste – rašyti atsistatydinimo pareiškimą. Vadovas atsisakė. Ministerijos komisija pradeda patikrinimą visu frontu: gal ką ras? Graudžiausia detalė: ligoninės vadovas taip pat yra Socialdemokratų partijos narys.

Prognozė Nr.2: patikrinimas šioje ligoninėje turėtų nuslopti iškart po R. Šalaševičiūtės atsistatydinimo pareiškimo. Nebent STT ir prokurorai praneš tai, ko nesugebėjo suformuluoti pati sveikatos ministrė. O gal savo griežtą nuomonę šiuo klausimu turi ir nežinia iš kur išdygusi LSDP skaidrumo grupė? Kuri taip pat siūlo R. Šalaševičiūtei atsistatydinti.

Miela malonu girdėti, kokie visi dabar vieningi. A. Salamankinas, A. Sysas, A. Butkevičius ir D. Grybauskaitė – visi sutaria, kad R. Šalaševičiūtė privalo trauktis. Tiesiog netikusi ministrė?

Patraukim iš pradžių. 2014-ųjų vidurvasaris, ką tik baigėsi Socialdemokratų partijos prezidiumo posėdis, po kurio skelbiama, kad partija naują sveikatos ministrą rinkosi iš 5 kandidatų. „Nulėmė tai, kad Šalaševičiūtė yra principinga, reikli, tvirtai laikosi savo nuomonės. Tikimės, kad ji galės sėkmingai įgyvendinti Andriukaičio pradėtas reformas“, – iškilmingai kalba A. Butkevičius.

Premjeras dar priduria, kad jis labai norėjo, jog sveikatos ministru taptų ne medikas: „Toje srityje vyrauja labai daug interesų iš įvairių pusių.“

Interesus matome. Principingumas ir reiklumas? Tiems, kurie nesupranta, kuris žvėris sveikatos miške svarbiausias? Pavyzdžiui, kokiam sutrūnijusiam Vaiko raidos centrui.

Senų senovėje žodį „ministras“ gaubė aura. Kol vien dieną V.Landsbergis į Ministrus Pirmininkus pasiūlė tokį V. Židonį. To net didžiausiems Patriarcho garbintojams buvo per daug, todėl V. Židonis gavo pasitenkinti Materialinių išteklių ministerija. Kurdamas lietuvišką traktorių šis ministras išleido tik 11 mln. Lt. Tik neklauskite, kur tas traktorius,. Kaip ir aura, gaubianti žodį „ministras“.

Paskui V. Landsbergis į premjerus pasiūlė A. Šimėną. Veltui amžinatilsį akademikas E.Vilkas maldavo: „Albertai, neik, neištrauksi nė iki šv. Velykų.“ Kaip pirštu į akį.

Kaip Lietuvoje tampama ministrais? Belekaip. Ministrais čia gali būti bet kas. Vieną dieną gali nepraeiti dėl užsienio kalbos, kaip Graužinienė su Baltraitiene Kitą dieną Baltraitienė praeina, nes ką daugiau skirti? Kunevičienė, Valiukas, Gylys, Veselka, Kaktys, Matiliauskas, Vilkaitis, Barakauskas, Vėsaitė, Pabedinskienė, Galdikas, Čaplikas – visus, buvusius ir esančius ne savoje vietoje, sunku ir prisiminti. Apie viceministrus – geriau neužsiminti.

Paskui V.Landsbergis į premjerus pasiūlė A.Šimėną. Veltui amžinatilsį akademikas E.Vilkas maldavo: „Albertai, neik, neištrauksi nė iki šv. Velykų.“ Kaip pirštu į akį.
R. Valatka

Versle, kur be rizikos sėkmė yra negalima, bijome pakrutėti: „Dar bankrutuosiu.“ Politikoje, kuri reikalauja išminties ir ramybės, statome kaip žirgų lenktynėse: ant pirmo pasitaikiusio pinokio. Verslumas atvirkščiai – rojus sėkmės džentelmenams ir damoms. Kurie dauginasi kaip katės.