Jooo. Geras indėnas – negyvas indėnas. Kas pirmiausia išlindo į šviesą po kraupios kūdikių žūties Saviečių kaimo lūšnos šulinyje? Tai, kiek daug lietuvių moka save parodyti atsitikus kraupioms nelaimėms. Kiek daug žmonių su keršto geismu gimusių. Kiek daug turime politiškai susipratusių. Netgi politkorektiškų. Ir kiek mažai prisiimančių kaltę. Ne mažai. Nė vieno.

Mums visada kalti tik kiti. Seimas. Nes nepakelia mūsų gyvenimo lygio iki skandinaviško. Vyriausybė. Nes nepristato fabrikų kaime. Briuselis. Nes atima mūsų vertybes. Norvegijos „Barnevernet“. Nes grobia mūsų vaikus. Mūsų vaikų teisių apsauga. Nes negrobia vaikų kaip „Barnevernet“. Verslininkai. Nes nemoka norvegiškų algų. Vynas degalinėse. Nes tik čia apsipirkę neatsakingi tipai gatvėse traiško žmones.

Likimo ironija: Saviečių vaikžudys taip pat alkoholio pirkdavo degalinėje. Kuri po blaivybininkų spaudžiamo Seimo priimto sprendimo alkoholio jau daugiau kaip para nepardavinėjo. Kūdikių tas draudimas neišgelbėjo. Kaip ir nesumažino skaičiaus nusilesusių erelių važinėjimosi per šventes.

Draudimai nieko neišgelbsti. Bet tai nesustabdys draudimų buldogų. Tik padidins įkarštį. Kovotojai yra tam, kad kovotų kovą. Su kuo – visada ras. Tik ką dabar uždrausime? Liepsime kaime užrausti visus šulinius? Ir kaltinsime Vyriausybę, kad neįvedė į Saviečių lūšną vandentiekio?

A, tiesa, dailutės TV šou vedėjos surengs keletą rėksmingų šou, kad dabar tai jau tikrai būtina grąžinti mirties bausmę. Su keletu iš archyvų ištrauktų politikos ir turgaus budulių. Tautai tai patiks. Nes Saviečių kaimo (sutapk gi taip – koks pavadinimas: saviečiai, savi) tragedija – tai jau protu nesuvokiama.

Ar tikrai? Neveidmainiaukime.

Ar seniai čia Alytuje motinos draugas užmušė kūdikį? Alytaus rajone su girta motina sudegė dvi dukrelės ir septynmetis sūnus. Rokiškyje kritusi spinta mirtinai sužalojo 7 mėnesių kūdikį. Kelmėje 21-erų motina pasmaugė nuo prievartautojo pagimdytą kūdikį, bet kai tai buvo ištirta, negalėjo būti nuvežta į teismą, nes laukėsi kito kūdikio. Prieš teismą stojo ukmergiškė, bandžiusi nužudyti net negyvą naujagimį. Klaipėdoje motinos draugė užmušė 3 mėnesių mergytę. Panevėžyje iš girtos motinos atimtas sušalęs kūdikis gydomas reanimacijoje. Škotijos teismas įrodė, kad kūdikį Škotijoje nužudžiusi lietuvė taip pat nužudė ir pirmąjį savo vaiką. Naujagimį uždusino lipnia juosta.
Draudimai nieko neišgelbsti. Bet tai nesustabdys draudimų buldogų. Tik padidins įkarštį. Kovotojai yra tam, kad kovotų kovą. Tik ką dabar uždrausime? Liepsime kaime užrausti visus šulinius? Ir kaltinsime Vyriausybę, kad neįvedė į Saviečių lūšną vandentiekio?

Tai – tik keletas 2014-2015-ųjų pavyzdžių. Jie buvo suvokiami protu? Kaltas alkoholis? Ar tikrai esencija kalta, jei žmogus durnas? Priežastis tai ar tik pasekmė? O kaip tada, kai A. Bružaitė-Jonaitienė, būdama blaiva ir visiškai sveiko proto, namuose pasmaugė du sūnus ir sumetė juos į upę, o per laidotuves vaidino gedinčią?

Tada buvo kaltas skurdas? Bet motina vaikus prie upės vežė automobiliu. Iš Sibiro grįžusiems tremtiniams XX a. tai būtų atrodžiusi neįmanoma prabanga. Nes karvė tada buvo prabanga. Bet savo vaikų nei į upę, nei į šulinį jie nemėtė. Net prie Ledjūrio atsidūrę. Tai ar ne lengvabūdiška viską nurašyti alkoholiui ar skurdui?

Saviečių budelio kaimynas Rimas žurnalistams ramiai porino, kad du kūdikius į šulinį sumetęs vyras buvęs labai žiaurus. Vieną kartą jis – matant vaikui ir kaimynui! – nukirto galvą šuniui. Suerzino lojimas! Žmoną kuldavo, vydavo iš namų, atimdavo vaikų pašalpas, po to eidavo pirkti alaus. Ramiu kaimyno teigimu, Aurelijus vaikų nemušdavo, tik rėkdavo ant jų. Visą pyktį išliedavo tik ant žmonos. Bet labiausiai jam patikdavo prisipirkus alaus važiuoti su traktoriumi į mišką.

Ką mums sufleruoja tas infantiliškas kaimyno pasakojimas? Klausantis Rimo iš Saviečių porinimo ir skaitant teisiųjų reakcijas į kūdikių žudynes kyla keletas klausimų. Bjaurūs klausimai. Patogiau būtų juos nutylėti, bet ar ne per daug ilgai ir taip jau tylim?
Klausimas Nr. 1: kaip tokį kaimyną Rimą įsivaizduojate Norvegijoje? Ką, turėdamas tokios „unikalios“ informacijos, kaip Rimas iš Saviečių, būtų daręs norvegas Axelis iš kokio Lerdalio kaimo? Ar ir jis būtų laukęs „Aftenposten“ reporterio?

Klausimas Nr. 1: kaip tokį kaimyną įsivaizduojate Norvegijoje? Ką, turėdamas tokios „unikalios“ informacijos, kaip Rimas iš Saviečių, būtų daręs norvegas Axelis iš kokio Lerdalio kaimo? Ar ir jis būtų laukęs „Aftenposten“ reporterio, kad tai gražiai papasakotų?

Klausimas tiems, kurie reikalauja pristatyti fabrikų kaime ir čia pat pakelti Lietuvos pragyvenimo lygį iki skandinaviško. Bet labiausiai tiems, kurie mano, kad „Barnevernet“ vaikus iš imigrantų lietuvių atiminėja tik todėl, kad taip norvegai kratosi kraujomaišos ir siekia aprūpinti vaikais lesbietes.

Net tai Putino gerbėjai, kuri kėlė didžiausias bangas dėl Norvegijoje „grobiamų“ lietuviukų, turbūt aišku, kad Axelis būtų apie tokį kaimyną pranešęs dar iki tų dviejų nelaimingų kūdikėlių gimimo. Tai gal „Barnevernet“, paimdama kokį vaiką iš lietuvių, bent iš dalies buvo teisi? Beje, taip pat gražiai pasakojo ir kaimynai apie tą plumprotį, kuris neturėdamas vairavimo teisių nuolat važinėdavo automobiliu girtas. Kol tas užmušė tris žmones. Bet kaimynai juk niekuo dėti?

Gal tai tik sutapimas, bet kai kurie braižo potėpiai rodo, kad nemaža dalis dabar rėkalojančių apie mirties bausmę, prastą vaikų apsaugą Lietuvoje ir dar prastesnę valdžią, lygiai taip pat šūkavo, kokie baisūs norvegai, kad taip iškraipytai gerbia vaiko teises, ir kur žiūri Lietuvos ambasada. Tai ko jūs norite, žmonės?

Klausimas Nr. 2. Tiems, kam per keturiasdešimt ir kuriems vertybė yra „tradicinė“ šeima, geriau jį praleisti. Kaip manote, kur į šulinį sumestiems kūdikiams ir dviem per stebuklą gyviems likusiems jų broliams būtų buvę augti saugiau – juos įsivaikinusių gėjų šeimoje ar purvinoje lūšnoje Saviečių kaimo budelio, kuris, kaimynės Dalios teigimu, „gėrė, kaip ir visi, – tada, kai turėjo pinigų“?
Nenorime pradėti no savęs, savo „
mea culpa, mea maxima culpa.
“ Dauguma mūsų ir toliau linkę kaip nors išsisukti. Susikombinuoti. Ne kailinius ar batus, kaip kadaise, o sielos ramybę dėl visko kaltinant kitus. Ir reikalaujant vis naujų draudimų.

Pagal konservatorių ir tvarkdarių apibrėžimą tai buvo normali tradicinė šeima. Jei šeimą uždarome ties tokiu „normalumu“, tada mes visi Lietuvoje – seniai degradavę.

Kausimas Nr. 3: Kaip manote, ar tūkstantis sirų ir irakiečių krikščionių bei musulmonų pabėgėlių gali dar ką nors baisesnio už tai, ką padarė A.Bružaitė ir Aurelijus iš Saviečių, atnešti į Lietuvą?

Jei to per maža atsakyti į šį klausimą, galima pratęsti. Kaip manote, ar „protu nesuvokiamos“ savų kūdikių žudynės nėra moralinis bumerangas, grįžtantis iš 1941-ųjų birželio ir liepos, kai kiti mūsų kaimynai daužė žydų kūdikių galvas į lietuviškas pušis, o „patriotai“ apskričių viršininkai buvo ne prie ko. Nes mums tai buvo „protu suvokiama“ – karas, hitlerininkai kalti.

Patriotams apskričių viršininkai ir dabar ne prie ko. Gal todėl mūsų pačių atsakomybės klausimas ir dabar toks suveltas. Mes visi savinamės Vytauto Didžiojo pergalę Žalgirio ūšyje, M.Radvilos Rudojo prie Ūlos, K.Ostrogiškio – prie Oršos, taigi „atsakome“ už jas, bet neprisiimame jokios atsakomybės nei už baltaraiščių „darbus“, nei už Saviečių budelio. Mes ne prie ko, narsiai metame į akis tiems, kurie prabyla apie atskomybę, nes tauta yra ir tie, kurie gyvena dabar, ir tie, kurie kažkada gyveno, ir tie, kurie tik gyvens.

Galima būtų įvardyti ir ketvirtą klausimą. Ne tokį bjaurų, bet ir jo mūsų šventeivos kratosi kaip velnias kryžiaus: ar ir dabar manote, kad mokyklose nereikia modernaus lytinio švietimo, nes tai, kaip skelbia mūsų davatkos, yra paleistuvystės pradmenys?

Į šiuos klausimus atsakius sąžiningai, galima būtų kilti ir į aukštesnį – skandinavišką lygį. Paklausti savęs, ar tikrai dėl visko visada būna kalti tik kiti ir niekada mes patys? Ir ar nebūtų paprasčiau pradėti kelti Lietuvos lygį į skandinavišką nuo savęs? Ne nuo imperatyvų valdžiai, kuri policijos prie kiekvieno Saviečių monstro nepastatys, bei reikalavimo įvesti žudymą valstybės vardu, kas Švedijoje tokį reikalavimą išsakiusiai TV šou vedėjai automatiškai reikštų atsisveikinimą su televizija. Jeigu ką.

Ar nebūtų paprasčiau, užuot stūgavus feisbuke apie mirties bausmės grąžinimą, tvarkos tyliai siekti savame šou? Šiek tiek mažiau kviestis į laidas brazauskienių, būrėjų, burtininkų, šiaip puskvaišių ir tų pačių degradų a la Saviečių Aurelijus?

Jei atsakymai į šiuos klausimus bus tokie, kokius dauguma piliečių turėjo iki Saviečių kaimo tragedijos, vadinasi, niekas nepasikeitė. Nepadės nei nauji draudimai, nei šeimos policija.

Gyvenimas mums siunčia ženklus. Daug ženklų. Baisių. Bet mes nenorime skaityti jų. Nenorime pradėti nuo savęs, savo „mea culpa, mea maxima culpa.“ Dauguma mūsų ir toliau linkę kaip nors išsisukti.

Susikombinuoti. Ne kailinius ar batus, kaip kadaise, o sielos ramybę dėl visko kaltinant kitus. Ir reikalaujant vis naujų draudimų iš valdžios.
Kol taip bus, taip ir bus – nuo Kražių skerdynių iki Saviečių kaimo šulinio su dviem kūdikiais ir atgal.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1868)