Taip, nepraėjus nė 117 dienų po antrojo rinkimų turo, politiniai baudžiauninkai virto politiniais ūkininkais. Liko „Greens“. O tai, kai be artikelio, galėtume išsiversti ir kaip „nesunokę“, „nesubrendę“, „išblyškę“ ar „liguisti“.

Žodžiu, išblyškę, liguisti ir nesubrendę Seimo daugumos „fermeriai“, virkštele sujungti su Naisių dvaru. Antrąją pavadinimo dalį, matyt, keis dar po 117 dienų. Šiokia ar anokia, bet vis gera naujiena, kai šitaip puola.

Tiesa, buvo nedorėlių, kurie šaipėsi, kad galima pavadinimą keisti nors ir milijoną kartų, bet prigimties nepakeisi. Nebūkim žiaurūs. Žiūrim, ką dirba Skvernelio profesionalai?

Baigiantis 83-ajai profų kabineto dienai, ministrai pašnabždomis guodžiasi, kad Dargužaitė viską juodai suėmusi į savo švelnias rankas. Rašinėja laiškus ministrams, kuriuose nieko daugiau – tik liepiamoji nuosaka. Negana to, kanclerė, žiūrėk, kur nors išveža ir susodina ministrus, duoda popieriaus ir flomasterių, ir liepia galvoti apie reformas.

Galvoti, žinoma, naudinga. Net ir ministrams. Tačiau ką ministrai gali sugalvoti?

Seimo dauguma iki ausų keistame labirinte iš meilės, dauginimosi, melo, dvasingologijos ir norų mušti vaikiukus, o primuštus, dailiai aprengti juos dabar jau tik stilizuotais tautiniais kostiumėliais. Kol kas siuvėjas Juozas – daug įtakingesnis valstybėje už ekskomisarą Saulių.

Darbo kodekso reforma sustabdyta. Policijos – pristabdyta. Mokslo reforma toliau burto „penki universitetai“ – nė krust. Kultūros komiteto pirmininkas, išsikvietęs vieną pusministrį, sustabdė Pašto reformą. Skvernelis nė neviauktelėjo. Gal nė nežinojo.

Butkevičius skelbia, kad socialdemokratai nepritars urėdijų reformai. Tas pats Butkevičius, kuris prieš porą metų pats bandė tokią reformą prastumti. Buvo sustabdytas net ne Seimo, o Vyriausybės prieigose. Nepaisant medienos pramonininkų norų!

Ministrams galvoti sveika. Bet ką gali sugalvot ministras, tampomas į skirtingas puses? Viena ranka valstiečiai kovoja už kaimą ir regionus. Kita ranka grasina atimti iš regionų net tai, ką tie dar turi.

Apie urėdijų reformą visi – tik superlatyvais ir tik falcetu. Vieniems visi urėdai – vagys, kitiems – reforma sunaikins mūsų miškus!

Bet kad ir kurioje pusėje žmogus būtų, jei tik bando skaičiuoti, urėdijų reforma, jei tik bus tokia, kaip kalba ministras Navickas, iš regionų išsiurbs 700-800 gerai apmokamų darbo vietų (ne MMA!). O tai paliestų apie 3000 provincijos žmonių. Be to, kaip tai dar atsilieps parduotuvėms, kavinėms, kirpykloms etc. Vietoj jų Vilniuje atsirastų 150 labai gerai apmokamų darbo vietų.
Ministrai guodžiasi, kad Dargužaitė viską suėmusi į savo švelnias rankas. Rašinėja laiškus ministrams, kuriuose – tik liepiamoji nuosaka. Negana to, kanclerė, žiūrėk, kur nors išveža ir susodina ministrus, duoda popieriaus ir flomasterių, ir liepia galvoti apie reformas. Galvoti, žinoma, naudinga. Net ir ministrams. Tačiau ką ministrai gali sugalvoti?
Rimvydas Valatka
Galima numoti ranka į Butkevičių – gal išties ekspremjeras tik drąsinasi ir apskritai jau yra praeitis. Kaip ir dauguma Seimo socialdemokratų. Kurių balsus kompensuotų konservatoriai ir galbūt liberalai.

Bet, žinant, kad dauguma Seimo „fermerių“ yra išrinkti vienmandatėse apygardose, socialdemokratų nuomonė – buvus nebuvus. Tam, kad valstiečių vienmandatininai balsuotų už urėdijų reformą ir iš jų apygardų būtų išsiurbtos geriausios darbo vietos, jie turėtų būti visiški politiniai obuolmušiai.

Urėdijų reformai gali pristigti paramos ne tik Seimo daugumoje. Ar įmanoma palaikyti reformą, kai nežinai, kas tokią operaciją vykdys? Jei būtų patikėta, tarkim, Abromavičiui – viena, o jei „reformatoriai“ bus Aplinkos ministerijos klerkai – jau kas kita.

Pagaliau, ar yra planas? Apskaičiavimai, kaip tai atsilieps socialinei padėčiai, ar taikytas matematinis modeliavimas? Klausimas retorinis. Bent jau iki tol, kol savo planą pateiks Skvernelis, tenka vadovautis prieinama Vyriausybės programa. Kurioje žodis „sieksime“ pavartotas 212 kartų, „skatinsime“ – 179, „užtikrinsime“ – 60, „stiprinsime“ – 56 kartus.

Apie ką išvis nekalba nei valstiečiai, nei kaip nuvarytas kuinas vagoje paskui juos kinkuojantys socialdemokratai, nei opozicija? Apie užsienio politiką. Uždrausta tema. Leidžiama kabinėtis prie ministro Linkevičiaus, kaip tai daro pora konservatorių. Leidžiama žiūrėti pro tvorą, bet tik nelįsk į daržą.

Ar dar turime užsienio politiką? Kuri nėra Rusijos ambasadoriaus pasikvietimas pas Seimo pirmininką prieš Sausio 13-ąją. Kaip ir fotografavimasis po parodomųjų vizitų, kai mūsų valdžios atstovai atrodo kaip šunys – protingi, tik nieko negali pasakyti.
Pagaliau, ar yra planas? Klausimas retorinis. Bent jau iki tol, kol savo planą pateiks Skvernelis, tenka vadovautis prieinama Vyriausybės programa. Kurioje žodis „sieksime“ pavartotas 212 kartų, „skatinsime“ – 179, „užtikrinsime“ – 60, „stiprinsime“ – 56 kartus.
Rimvydas Valatka
Mūsų Seimo pirmininkas, Seimo daugumos lyderis ir premjeras už Lietuvos ribų be pagalbos negali su niekuo nieko aptarti! Nemoka nė vienos europinės kalbos. Antrą kadenciją iš eilės! Ar ne per didelė tokia prabanga Lietuvai?

Kas atsako už užsienio politiką, ir vaikas pasakys. Tačiau kas ją formuoja? Kas tie guru, kur šviečia Prezidentę, premjerą?

O metas – itin sudėtingas, ir geriau greitai nebus. Kas nutiks Baltarusijai ir Baltarusijoje? Kaip išeiti iš Astravo AE aklavietės? Kaip iš mirties taško išjudinti Lietuvos ir Lenkijos santykius, jei to nenori Prezidentė? Ar turime ryšių, ar dirbame M. le Pen, Nyderlandų, Austrijos ir kitų dešiniųjų radikalų aplinkoje?

Jei neturim ir nedirbam, tai ar neatrodo, kad derėtų? Nes santykius dažniausiai tenka kurti ne su tais, kurie mums patinka, o su tais, kurie valdo. Kas šiuos ir kitus klausimus svarsto, kuria taktiką ir strategiją?

Teisingas atsakymas – niekas. O jei kas kliaujasi, kad Prezidentė viską žino, tai laikas nusileisti ant žemės – nėra tokio vieno žmogaus, kuris viską žinotų. Kuo baigėsi „visko žinojimas“, rodo Astravas. „Tą statybą aš laikyčiau labai hipotetiška“, – prieš šešerius metus Seime porino tuometis energetikos ministras, konservatorius Sekmokas.

Hipotezė lupta iš lubų. Kur dabar Sekmokas? Kuo jo tauškalai buvo tada paremti? Ar buvo išvis svarstyta tai? O juk tai – ne juokai. Astravo AE – didžiausias užsienio politikos pralaimėjimas per 27 metus. Net Latvija ir Lenkija mūsų nepalaiko. Kodėl nepalaiko? Ar ne todėl, kad Lietuva jau aštuoneri metai gyvena be užsienio politikos, sako kelių autorių tekstas DELFI portale. Sukrečiantis tekstas. Tik kam tai rūpi?

Pralaimėjimas – didžiausias, bet tikrai ne paskutinis. Jei ir toliau taip darysim užsienio politiką, kaip valstiečių atstovas Europarlamente Ropė, ilgai laukti smūgių į Lietuvos vartus nereikės. Šiurpina ne tai, kad Ropė nebalsavo už ES ir Kanados laisvosios prekybos sutartį. Tai dar būtų pusė velnio. Šį nepritarimą Ropė grindė paprastu rusišku antiamerikanizmu: "Negalima pamiršti, jog Kanadoje veikia apie 41 tūkst. JAV antrinių bendrovių, o 81 proc. Kanados įmonių yra JAV įmonių filialai.“

NATO šalies atstovas piktinasi, kad svarbiausio mūsų sąjungininko bendrovės veikia kitoje NATO šalyje! Kaip sakoma, apgink mane nuo mano ropių, o nuo priešų aš jau kaip nors pats. Kaip Ropės bajerį įvertino Karbauskis, premjeras, Prezidentė? Mirtina tyla. Tarsi JAV yra ne didžiausias Lietuvos sąjungininkas, o priešas.

Atrodo, viskas taip paprasta. Prieš ką nors darydamas pagalvok, pasitark galų gale. Tai nieko nekainuoja. Geras valdymas – tai puikios minties išraiška. O žingsnis pirmyn, du trys įtupstai atgal – ne sistema. Tai – tragedija valstybei.
Karbauskio-Skvernelio plano „dirbti“ kol kas nėra. Ką turim? Akcijų tai prieš vyną ir alų, tai prieš kokią vaistinę. Kaip policijoje. Vieną savaitgalį jie gaudo tuos šoferius, kurie neprisisegę diržų. Kitą bus gaudomi girti, o trečią – už greičio viršijimą. Bet Vyriausybė nėra policija. Ir net policijai tokios akcijos – ne lygis.
Rimvydas Valatka
Karbauskio-Skvernelio plano „dirbti“ kol kas nėra. Ką turim? Akcijų tai prieš vyną ir alų, tai prieš kokią vaistinę. Kaip policijoje. Vieną savaitgalį jie gaudo tuos šoferius, kurie neprisisegę diržų. Kitą bus gaudomi girti, o trečią – už greičio viršijimą. Bet Vyriausybė nėra policija. Ir net policijai tokios akcijos – ne lygis.

Skvernelio ir Karbauskio dueto viltis – politiniai plyšiai. Viltis, kad venur jų užmačioms pritars socialdemokratai, kitur – konservatoriai, dar kitur – liberalai. Ir visada – tomaševskininkai.

Kai kam gali pasirodyti, kad geriau negu nieko. Netuščiai praleisti metai valstybei? Kaip čia pasakius. Šalyje, kurioje nelieka aiškios opozicijos, nieko nelieka aiškaus. Net ir ateities nelieka.

Perfrazuojant Merfio dėsnių Matchio maksimą, policininkas su dvarininku aukštame poste – tai lyg žmogus viršukalnėje: viskas jiems atrodo maža, ir jie patys visiems atrodo maži. Tiesa, dėl „patys visiems atrodo maži“ dauguma lietuvių dar ilgai bet kam šoks į akis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1193)