Dar vieni Valdovų rūmai išeitų. Už tiek galima pakeisti ir visus turimus asbestuoto šiferio stogus. Ir dar liktų koks euras įrengti tualetams ketvirtadalyje trobų, kuriose europiečiai lietuviai prispyrus reikalui senu papratimu pagoniškai laksto už tvarto.
Kur valdžia dės iš dangaus pažirusius pinigus? Prisimins bibliotekininkus? Sparčiau didins kariuomenę? O gal primes kokį eurą mažiausiai ES uždirbantiems gydytojams, kuriais dėl niekinamo požiūrio į daktaro darbą jau aprūpiname pusę Europos? Kompensuos geresnius vaistus?
Jei tikėtume ligoninėmis, lietuviai yra visiški Europos paliegėliai. Sergant net 9 kategorijų ligomis užimame 1-2 vietas pagal patekimą į ligonines.
Pagal žmonių, gydytų ligoninėse dėl kraujotakos sistemos ligų, skaičių Lietuva – nepralenkiama: 49 ligoniai 1000 gyventojų. Antra Bulgarija – tik 40. Trečia – Vokietija (38). Europos vidurkį (24/1000) lenkiame daugiau nei dukart!
Kaimynai? Apgailėtini vargšai: Estija – 33/1000, Latvija – 31, Lenkija – 26. Nujosios tėvynės? Ne mūsų lygis: Norvegija – 24, D.Britanija – 14, Airija – 11.
Lietuva – ir gulėjimo ligoninėse dėl stenokardijos čempionė. Beveik 10 ligonių 1000. Antra – Bulgarija. Latvija – trečia, tačiau koks nusmurgęs rezultatas – 3,6/1000. Estija – 3, Lenkija – 2. Nėra apie ką net kalbėti.
Viskas aišku: silpnos ir jautrios mūsų širdys, žiauriai bloga valdžia ir vagys verslininkai? Tačiau kas čia? Lietuva – čempionė ir pagal gulėjimą ligoninėse dėl žarnyno infekcinių ligų: 4,4 ligonio 1000 gyventojų! Antra – ta pati Bulgarija. Tik ar jai lygintis su mumis – 3,7/1000? Latvija – tik 3,4, Lenkija – tik 1,3. Estijos net arti nematyti.
O kas pirmauja pagal gulėjimą ligoninėse dėl egzemų ir odos bėrimų? Lietuva. Daugiau kaip 1,1 ligonio 1000 žmonių. Antra Rumunija. Lenkų gulėjimo vidurkis trečdaliu, latvių – kone triskart mažesnis.
Lietuva – čempionė ir pagal gulėjimą ligoninėse dėl tulžies akmenligės – 3,3/1000. Antra – Čekija (2,8), trečia – Estija (2,7). Lenkija (2,3) ir Latvija (2) – toli toli.
Pas mus guli ir didelis, ir mažas. Pagal 1-4 metų vaikų buvimą ligoninėse – 325 atvejai 1000 – Lietuvą negreit kas aplenks. Latvija išspaudžia 255 į ligonines guldomų vaikų, trečioje vietoje likusi Rumunija – 225. Lenkija į ligonines kiša kone pustrečio karto mažiau vaikų nei mes (140). Švedija – 60. Vaikų „kankintoja“ Norvegija, ir ta, tik 80.
Vaizdelis nekoks. Vaikas sukosėjo – nieko nebus, kišam į palatą. Kas iš tos Lietuvos bus, kai tokie silpni mūsų vaikai? Suaugusieji tai išvis jau be kvapo. Jei ne ligoninės, seniai būtume mirę.
Jei tikėtume ligoninėmis, lietuviai yra visiški Europos paliegėliai. Sergant net 9 kategorijų ligomis užimame 1-2 vietas pagal patekimą į ligonines.
Tai – infekcinės ir parazitinės ligos, žarnyno infekcinės ligos, kraujotakos sistemos ligos, krūtinės angina, cerebrovaskulinės ligos, ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir gripas, pneumonija, tulžies pūslės akmenligė, dermatitas ir egzema.
Kitų 8 ligų kategorijose pagal gulinėjimą ligoninėse laimime bronzą ar bent patenkame į Europos klipatų pusfinalius: tuberkuliozė, akių ligos, hipertenzinės ligos, širdies nepakankamumas, kvėpavimo sistemos ligos, kitos ūminės apatinių kvėpavimo takų infekcijos, kitos viršutinių kvėpavimo takų ligos, odos ir poodžio ligos.
Maža Lietuva turi 94 ligonines. Jose – 26 323 lovos. Tai reiškia, kad vienu metu į ligoninę galėtume paguldyti visą Ukmergę ir dar liktų vietos keliems miesteliams po 1000 gyventojų! Lovų skaičiumi Lietuva viršija ES vidurkį 43 proc. – 1000 lietuvių tenka 7,6 lovos. ES vidurkis – 5,3. Žmonių, gulinčių ligoninėse, ES vidurkis 1000 gyventojų – 15,9. Lietuvoje – geru trečdaliu didesnis (21,3).
Jei tikėtume savo ligoninėmis, lietuviai – visiški paliegėliai, palyginti net su latviais ir lenkais. Tik kuris iš mūsų, susitikęs lenką, latvį ar britą sutiktų ramiai pripažinti, kad, palyginti su jais, esame tik klipatėlės?
Vidutinis mūsų ligoninės lovos užimtumas – 265,7 dienos. Vadinasi, 100 dienų per metus lova stove tuščia. Tai – brangūs kvadratiniai metrai, tiksintys šilumos ir elektros skaitikliai, plušančios iki devinto prakaito valytojos, remontininkai, santechnikai. Kam? Tik tam, kad iš visų mūsų atimtų po 6 proc. PSD, iš ligonių – geresnius vaistus ir gydymą, iš gydytojų – jų išsilavinimo vertą atlygį.
Neseniai į vieną tokią ligoninę atvykę vizituotojai nustebo reanimacijos palatoje, kur pagal popierius gulėjo pora į daržoves panašių ypatų, išvydę tik sujauktas lovas.
– Kur ligoniai? – klausia vizituotojai.
– Išėjo pavalgyti, – nesutrikusi raportuoja paslaugi slaugytoja.
Už galinčius nueiti pavalgyti reanimacijos ligonius pagal padidintą tarifą suplojo Ligonių kasos. Tiksliau, visi lietuviai, mokantys po 6 proc. PSD nuo algos.
Tai nėra vienintelė nepagydomai vagiančių ligoninių nuodėmė siekiant išsilaikyti paneigiant rinkos dėsnius. Siekdamos geresnio apmokėjimo, dalį pacientų, kuriems reikalinga tik slauga, jos guldo gydyti. Tuo pat metu geriatrijai ir paliatyvinei slaugai lovų trūksta. O ar saugu gultis po peiliu chirurgo, kuris paskutinįkart prieš jus savo špitolėje tokią operaciją darė Kūčių išvakarėse?
Nepaisant 24 metų laisvosios rinkos, ligoninių ir jų lovų turime per daug. Nepagydomų prirašinėtojų (vagių) – dar daugiau. Ko trūksta? Proto ir politinės valios. Imtis chirurginės operacijos. Nurėžti pinigus patalynei, šilumai, elektrai, valymui. O sutaupytus pridėti gydytojams ir geresniems vaistams.
Ūūūūū... Ir pakilo virš Seimo geležinį vilką pralenkiantis staugimas. „Senelei ir seneliui kelias iki ligoninės pailgėjo 5 kilometrais!", – staugė pilkiai vardu gelbėtojai.