Viską patikėkim valdžiai? Viską valdžia išaiškins? O kaip išaiškins? Kaip tai motinai, kuri prieš gimdydama ketvirtą vaiką, iš gerosios fėjos gavo špygą taukuotą? Tą pačią dieną, kai buvo paskelbta tragiška šalies demografinė prognozė, ketvirtą vaiką gimdysiančiai moteriai, kuri realiai, o ne žodžiais Seime, sprendžia demografijos problemą, išmokai gauti pristigo 20 dienų įmokų.
Gal 40-metė piktybiškai nemokėjo „Sodrai“? Mokėjo, ir daugiau nei nuo MMA. Tik dirbo be „etato“. O be etato pinigai kartais uždirbami, bet būna, kad kartais ir ne. Kiek moteris uždirbo, tiek „Sodra“ ir paėmė. Ėmė tūkstančius – nubaudė dėl kelių eurų.
Tokių, daugiausia kūrybingų žmonių, – tūkstančiai. Iš visų jų „Sodra“ paima viską, ką gali. O kai reikia duoti, rodo špygą. Na, ne špygą – dienos ar kelių trūkumą. Bet tai juk iš esmės tas pats.
Tai ar „Sodra“ jau tokia gera ir visiems teisinga fėja, kaip vaizduoja valdžia? Ar nebūtų teisingiau, kad, bakstelėjusi į kelių dienų trūkumą, „Sodra“, į kurią visi varu suvaryti, keturių vaikų motinai grąžintų visas jos įmokas?
Valdžia piestu. Kaip įvardyti tokį „Sodros“ elgesį? Valstybinis nepotizmas. Tarnybinės padėties naudojimas valstybinėms įstaigoms ir įmonėms proteguoti. Kuo jis geresnis už Kėvišo nepotizmą?
„Sodra“ nekalta, įstatymas toks? O kas jį trukdė pakeisti? Pseudotautinis kostiumas, kuris siuvamas jau keturiems „Sodros“ prigautos moters vaikams, sėdėjimas šalia Gretos, 6 l visureigis, vynas ir alus, o gal demokratija?
Tik įprastas valstybinis nepotizmas. Valstiečių daugumos Seimas 69 balsavus „už“ 21 „prieš“ ir 17 susilaikius, po svarstymo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, kurios ir toliau leis savivaldybėms viešuosius pirkimus vykdyti be konkursų. Tai geriau nei Karbauskio užkalbėjimai ar Šakalienės kelionė pauostyti, kaip Klaipėdos r. karvės bezda, parodo – ir šita valdžia stringa nepotizmo gniaužtuose.
Maža pasakyti, kad vidaus sandoriais valdžia piktnaudžiauja. Tai lyg apiplėšimas gatvėje. Konkurencijos tarybos 2015 m. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų rinkos tyrimas rodo, kad tokių paslaugų kainos – nuo 5 iki 100 proc. (!) didesnės nei paslaugų, įsigytų po konkursų.
Vidaus sandorius taiko kas trečia savivaldybė. Įmonių nuostolius jos dangsto didindamos įstatinį kapitalą ar dotuodamos. Per porą metų vidaus sandoriams išleista per 277 mln. eurų. Sumažinkite 5 proc., kokios tada būtų išmokos visoms gimdančioms moterims? O ar reikia aiškinti, kad vidaus sandoriai išstumia smulkųjį ir vidutinį verslą iš rinkos, o regionai tampa nepatrauklūs investuotojams?
Ką į tai atsakė Seimas? Su ašara aky sekė šiurpią pasaką mažiesiems, kad uždraudus vidaus sandorius, savivaldybių įmonės bankrutuotų, o vietoj jų ateitų nuožmūs žibinkštai, o gal žabankštai užsieniečiai. Jei tai būtų ne pasaka, o pozityvus pranešimas, tai skambėtų kitaip: toks įprastas valstybinis nepotizmas, garantuojantis savivaldos ponams jų įprastus 5 ar 10 procentų.
Kuo didysis Europos muzikos impresarijus Kėvišas už juos prastesnis? Jis geriausias, rašo kultūros ministrei „Metropoliten Opera“ vadovas Gelbas.
Viskas, pradedant valstiečių pasiryžimu apmokestinti visus, kurie dar nevaikšto su ištiesta ranka, bet išsaugoti mokesčių pirvilegijas ūkininkams milijonieriams, tęsiant vidaus sandoriais ir baigiant universitetų reforma, yra valstybinio nepotizmo išraiška.
Prieš tris savaites premjeras Skvernelis, kuris, kaip jau visi pamiršo, palikdamas vidaus reikalų ministro kėdę, išskirtinai pamalonino Romerio universitetą policininkų rengimo privilegija, sudarė darbo grupę parengti siūlymus dėl universitetų optimizavimo.
Tobulas valstybinio nepotizmo pavyzdys. Grupėje – tik vienas akademinės bendruomenės atstovas. Nė vieno užsienio eksperto. Nė vienooo! Tarsi uždavinys būtų tik Karbauskio karvę perstumti pagal laikrodžio rodyklę. O juk kiek universitetų pertvarkų buvo, vis per gerklę išlįsdavo. Tai kodėl nepasikviesti amerikiečių, danų?
Ką turime grupėje?
Romerio universiteto tarybos pirmininkė. Švietimo viceministras, buvęs Romerio universiteto prorektorius ir VU lietuvių literatūros katedros vedėjas. MOSTA (buvusi švietimo ir mokslo ministrės J.Petrauskienės darbovietė) vadovas, kurio taryboje gal neturėtų būti, nes MOSTA užsiima analize ir stebėsena. ISM absolventė, „Visionary Analytics“ direktorė, kurios projektus finansuoja ir MOSTA. Ministrės patarėjas, buvęs VU prorektorius, VU Chemijos fakulteto profesorius. KTU alumnių asociacijos prezidentas, ISM tarybos narys. Advokatų kontoros "Ellex, Valiūnas ir partneriai", kuri yra VU Teisės fakulteto socialinis partneris, partneris. Buvęs VU studentų atstovybės prezidentas. Ir pati švietimo ir mokslo ministrė, atėjusi iš MOSTA.
Žmonės – garbingi, nusipelnę. Visi pasižadėjo – bent taip nurodoma premjero potvarkyje – objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamiesi lygiateisiškumo principu atlikti savo pareigas, vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų.
Bet ant nepotizmo žievės ir ne tokie paslįsta. Kaip, būnant vieno universiteto valdymo organo nariu, likti nešališku, vienas Dievas težino. O ar įmanoma išlikti nepriklausomu visuomenininku, kai tavo darbdavys – tavo Alma mater? Kaip išvengti nusistatymo, jei seniai kartoji, kad užtenka trijų universitetų?
Darbo grupė sako, kad vieni svarbiausių – efektyvumo ir finansinio pagrįstumo kriterijai, o po to – kokybės ir atitikties šalies bei regionų poreikiams.
Darbo grupė į visus klausimus turi atsakyti iki balandžio 28-osios. Brangiai kainuojanti kokybės užtikrinimo sistema SKVC, pavaldi ministerijai, per ketvirtį amžiaus neakreditavo vienintelės Žemaitijos kolegijos. Visuomenininkai per mėnesį nemokamai įvertintins ir konsoliduos visų universitetų kokybę!
Jėga? O gal tik dar viena valdiška dūmų uždanga po nepotizmo granatų? Kovo 16 d. posėdyje darbo grupė nusprendė, kad galėtų likti tik trijų tipų universitetai: klasikinis plačios aprėpties, technologijos ir specializuota akademija.
Tarkim, kad taip, nors galima ginčytis, jog ir technologinis universitetas – specializuotas. Bet štai darbo grupė sako, kad Vilniaus universitetai negalės steigti filialų Kaune, o Kauno universitetai – Vilniuje. Šiluvoje ir Plikšiuose – prašom, o Kaune – šiukštu!
Maga paklausti, kaip tas „saliamoniškas“ sprendimas dera su Konstitucija ir universitetų autonomija, bet iškart prisegs pasipriešinimą reformoms. Todėl klauskime paprasčiau – kam to reikia? Jei tiksliau, kieno nepotizmo ausys čia kyšo?
Universitetų tikrai turime per daug. Bet ar balsuodami už sumažinimą, sutinkate aklai tikėti valdžios grupe? Jei atsakymas „taip“, tuomet užkliuvom už varčios, ir vėl iš pradžios. Viską patikėkim valdžiai? Viską valdžia išaiškins? O kas tuomet, jei išaiškins taip, kaip tai ketvirto vaiko besilaukiančiai motinai, kuri iš gerosios valdžios fėjos gavo riestainio skylę?
Net jei tikime, kad darbo grupė viską nuspręs teisingai, ar universitetų problema nėra tokia svarbi, kad pasikviestume į darbo grupę užsienio ekspertų?
Jei apie tai nepagalvota – blogai. O jei pagalvota – ko bijoma? Kad anie ims ir pasakys, jog valstybei tik perėmus valdyti universitetų pastatus, kurie gali tarnauti ir kelių universitetų studentams, jau sutaupytume milijonus? Kad studentas galėtų mokytis iškart dviejuose universitetuose. Kad iš Kauno ar Klaipėdos universitetų studentas galėtų metus važiuoti studijuoti į Vilnių pas Bumblauską ir Petrauską, o iš Vilniaus – į Kauną pas Aleksandravičių ar Mažeikį?
Kad esmė yra ne skaičius, o idėjos ir profesūra. Kad galėtų universitetas likti ir Klaipėdoje, jei tik miesto savivaldybė turi tokį interesą ir žada mokėti antrą algą išskirtiniams profesoriams, kaip daroma kai kuriose ES mažuose miestuose?
O jei taip, tai Klaipėda galėtų turėti ir Bumblauską, ir Mažeikį, ir Aleksandravičių, ir tik dėl jų universiteto studentų skaičius augtų vilniečių sąskaita. Nes universitetas – tai ne tik ir ne tiek technologijos, ne tai, ar daugiau reikia informatikos ir inžinerijos, ar socialinių mokslų, o tai, kokia jo profesūra. Nėra profesoriaus – nėra universiteto.
Ar stojantieji į universitetus moksleiviai šiandien turi Lietuvoje tokią studijų laisvę, susidaryti individualią studijų programą? Ar, visus suvarę po vienu dideliu stogu, į šiuos klausimus jau galėsime atsakyti teigiamai?
Pagaliau, ar tai, kad nuo svarbiausio akademinio klausimo sprendimo nušalinta visa akademinė visuomenė, tikrai yra geras politinis sprendimas? O gal tik dar vienas valstybinio nepotizmo pavyzdys? Toks pat, kaip ir tas, kad savo šeimą į užsienį vienas pirmųjų išvežęs Karbauskis staiga pareiškia, kad jis sieks partijų susitarimo dėl emigracijos stabdymo.
Karbauskio karvė to nesuprastų. Lietuviams, priešingai nei Karbauskio karvėms, lieka tik tikėti valdžios darbo grupe, nacionalinėje operoje apsikasusiu geriausiu Europos impresarijum, vidaus sandoriais, gelbstinčias nuostolingas įmones nuo žabankštų užsieniečių žabangų ir kt. Valdžios nustatytais gerais dalykais. Kuo arčiau ponų užsakymų stalo – tuo lengviau ant dūšios.
Autorius dėsto VDU universitete.