R. Sadauskas-Kvietkevičius. Solidarizavimasis su „Hamas“ teroristais taikos neatneš

 (185)
Štai ir sužinojau, kad negaliu net morališkai remti savo Izraelyje gyvenančių draugų, o mano nuomonė, kad ši šalis turi teisę gintis nuo teroristų, netgi nėra nuomonė, bet beveik karo nusikaltimas, ką pabandė įrodyti Irane kurį laiką gyvenusi TSPMI doktorantė Ieva Koreivaitė, pratęsdama Kęstučio Girniaus priekaištus neskubančiai smerkti Izraelio Lietuvos valdžiai bei piliečiams.
© AFP/Scanpix

Kitaip nei šiedu mano labai gerbiami autoriai, nė ne ketinu demonstruoti tariamo objektyvumo. Jokių čia „viena vertus, kita vertus“. Net ir dauguma Izraelio kritikų pripažįsta, kad „Hamas“ yra teroristinė organizacija, nepasižyminti ypatingu jautrumu rinkdamasi savo išpuolių taikinius. Sąmoningai nutylima, kad pastarasis konfliktas įsiplieskė po to, kai trys Izraelio paaugliai, kurie dingo birželio mėnesį, buvo rasti negyvi Vakarų krante, netoli Hebrono. Keršydami už Naftali Frenkelio, Gilado Shaaro ir Eyalo Yifracho nužudymą keli radikalūs žydų nacionalistai nužudė 16-metį palestinietį Mohammedą Abu Khudairą. Izraelio policija sulaikė šešis asmenis, kurie įtariami pagrobę ir nužudę Palestinos paauglį, o „Hamas“ nė nebandė apsimesti, kad smerkia žydų jaunuolių žudikus.

Net ir tuo metu, kai Izraelio politikai būdavo linkę nusileisti tarptautinės bendruomenės spaudimui ir sutikdavo derėtis su palestiniečiais, „Hamas“ neatsisakė savo pagrindinio viešai deklaruojamo tikslo – visiško žydų valstybės sunaikinimo.
Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Net ir tuo metu, kai Izraelio politikai būdavo linkę nusileisti tarptautinės bendruomenės spaudimui ir sutikdavo derėtis su palestiniečiais, „Hamas“ neatsisakė savo pagrindinio viešai deklaruojamo tikslo – visiško žydų valstybės sunaikinimo. Adolfo Hitlerio XX a. sugalvotas „žydų klausimo sprendimas“, kurį dabar vadiname Holokaustu, „Hamas“ kontroliuojamame Gazos ruože minimas su neslepiama simpatija, o 2001 m., išgirdę apie Rugsėjo 11-osios tragediją Jungtinėse Amerikos Valstijose, palestiniečiai išėjo į gatves švęsti.

K. Girnius siūlo Izraeliui, „jei reikia rinktis tarp savo karių ir civilių gyventojų gyvybių, teikti pirmenybę civiliams“. Dauguma eilinių „Hamas“ teroristų nevilki karinių uniformų, negyvena kareivinėse ir nevažinėja gatvėmis tankais. Jie ne tik atrodo kaip civiliai, bet ir gyvena civilių gyvenimą savo namuose su žmonomis ir vaikais, retkarčiais paleisdami vieną kitą nevaldomą raketą į žydų miestus. Tai reiškia, kad K. Girnius siūlo teikti pirmenybę teroristų gyvybės išsaugojimui.

Jo pasiūlymas „kovoti atsargiau, pasikliauti pėstininkais, kurie gebėtų surasti ir pulti ginkluotus „Hamas“ narius“ tokiu atveju nepakankamas, nes, vos tik ginkluotas „Hamas“ narys padeda automatinį šautuvą į rūsį po savo vaikų miegamuoju, jis vėl tampa visišku civiliu, kurio nevalia šiaip nei iš šio nei iš to pulti. Reikėtų siųsti jam registruotu laišku kvietimą į apklausą ir, jeigu teiksis atvykti, mandagiai per vertėją pasiteirauti, ar kartais anądien nesudalyvavo galimai teroristiniame išpuolyje. O jei neatvyks, bus galima išsiųsti pakartotinį šaukimą su atsargia užuomina apie atsakomybę už neatvykimą.

Net ir Rusijos diversantai Rytų Ukrainoje jau išmoko šaudančias į ukrainiečių karius raketines sistemas „Grad“ statyti tarp daugiabučių gyvenamųjų namų, kad nuo atsakomosios ugnies nukentėtų kuo daugiau civilių, kurių žaizdas galima demonstruoti prieš kameras.
Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Europos kairiųjų nuostata išvaduoti asmenį nuo atsakomybės už savo sprendimų pasekmes, kaltinant dėl jų nepalankias socialines sąlygas, išsilavinimo stoką ir išnaudotojišką kapitalistinę visuomenę, teikia pirmenybę teroristams ne tik prieš uniformuotus karius ir pareigūnus, bet ir prieš jų aukas. Todėl Lenkijai teks mokėti Europos žmogaus teisių teismo priteistas kompensacijas Gvantanamo įlankos bazėje šiuo metu kalintiems Abu Zubaydah ir Abd al Rahimui al Nashiri, o netrukus gal ir Lietuva bus panašiai nubausta už bendradarbiavimą su sąjungininkais amerikiečiais. Beje, abiem kompensacijas gausiantiems įtariamiesiems už terorizmą gresia mirties bausmės.

Teroristai visame pasaulyje kuo puikiausiai išmoko naudotis vakarietiškais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais, nors patys vadina tai Vakarų silpnumu ir savo aukoms nepripažįsta net svarbiausios žmogaus teisės – teisės gyventi. Net ir Rusijos diversantai Rytų Ukrainoje jau išmoko šaudančias į ukrainiečių karius raketines sistemas „Grad“ statyti tarp daugiabučių gyvenamųjų namų, kad nuo atsakomosios ugnies nukentėtų kuo daugiau civilių, kurių žaizdas galima demonstruoti prieš kameras.

Liepos 23 d. surengtos Izraelio karių palaikymo akcijos metu Lietuvos žydų bendruomenės studentų klubo vadovė Amit Belaitė pacitavo pirmosios Izraelio premjerės moters Goldos Meir žodžius: „Taika bus tuomet, kai arabai savo vaikus mylės labiau, nei jie nekenčia Izraelio.”

Tačiau bet koks mūsų solidarizavimasis su teroristais, mano supratimu, tą metą ne artina o tolina.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pjūvis

K. Girnius. Nenoras žvelgti tikrovei į akis (109)

„Brexit“, Donaldo Trumpo pergalė, Italijos referendumo nesėkmė, Austrijos prezidento rinkimai (radikalios Austrijos laisvės partijos kandidatas surinko 46 proc. balsų) akivaizdžiai rodo, kad vis daugiau Vakarų gyventojų nusigręžia nuo tradicinių politinių partijų ir šalies elito nuostatų, ryžtasi patikėti savo likimą politiniams autsaideriams.

A. Tapinas. O tuo metu – raliai Afrikose, šefo „audinės“ ir flomasteriai už minimalią algą (601)

Į kampą įsprausta valstiečių žaliųjų komanda tankina gretas, šiaušiasi durtuvais ir ruošiasi ilgam poziciniam karui su žiniasklaida. „Kas kitas, kas bus kitas” – turbūt frakcijoje klausinėja vienas kito, ir susėdę ratu pasakoja savo viešųjų ryšių kunigui paslėptas ar nutylėtas nuodėmes.

N. Vasiliauskaitė. Kailiniams – taip! (289)

Vilniuje netrukus nusimato „Eitynės už gyvūnus“. Organizatoriai – „gyvūnų teisių“ aktyvistų, veganų, tam tikrų liberalų ir tam tikrų kairiųjų kompanija – šiuo atveju nori ne tiek žygiuoti „už gyvūnus“ (ką tai bereikštų), kiek tarti garsų smerkiantį „Kailiniams – ne!“.

R. Valatka. Kylantis karbauskizmas = paprastas putinizmas (2840)

Lietuva išgyveno savaitę, kuri pagal aukščiausių politikų melo intensyvumą ir įžūlumą gali būti palyginta nebent su Pakso elgsena per apkaltą. Valstybę buvo bandyta padaryti lizingu greta Gretos. Šįkart nepavyko. Kildišienės šūkis „Mano darbo rezultatai bus matomi, ir tai įvyks greitai“ įgyvendintas su kaupu.

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Ar garbė žūti už tėvynę – tik „marozėlių“ privilegija? (370)

Viena įdomiausių naujienų portalo DELFI autorių, filosofė Nida Vasiliauskaitė, kurios straipsniuose visuomet žavėjausi argumentuota visuomenės kritika, šią savaitę žiauriai prašovė pro šalį. Gal todėl, kad ėmėsi aptarinėti temą, kurios nepažįsta, remdamasi išankstinėmis klaidingomis nuostatomis.