Prieš metus diskutavome su keliais druskininkiečiais apie tai, ar pavojinga perorientuoti kurortą vien į Rusijos rinką. Tada buvau sutriuškintas argumentais, kad rusai moka daugiau už lenkus ir nėra tokie reiklūs aptarnavimo kokybei kaip skandinavai ar britai. Be to, palieka dosnius arbatpinigius aptarnaujančiam personalui.

Natalijos Zverko straipsnyje „Rusų turistų galime ir nebesulaukti: atšaukia keliones į Lietuvą" cituojamas Rusijos turizmo bendrovės „Žarkov-tur“ generalinis direktorius Andrejus Žarkovas rusų turistų susidomėjimo Lietuva sumažėjimą sugebėjo susieti netgi su mūsų prezidentės atsisakymu važiuoti į Sočio olimpines žaidynes. O ką jau kalbėti apie pastarųjų dienų įvykius, kai pats Vladimiras Putinas įvardijo Lietuvą kaip šalį, kurioje buvo rengiami „Maidano teroristai".

Rusijos rinkoje dirbančio verslo spaudimas mūsų politikams negadinti santykių su didžiąja kaimyne, nepritarti jokioms sankcijoms jai ir išvis kuo mažiau kištis į Ukrainos-Rusijos konfliktą prasidėjo iškart po pirmųjų žiniasklaidos pranešimų apie agresiją Kryme. Jo lūkesčius pabandė atstovauti premjeras Algirdas Butkevičius, antradienį LRT radijui pasakęs, kad nepritaria sankcijoms Rusijai, dėl kurių „nukentėtų mūsų verslininkai ir tie, kurie užsiima tam tikra prekyba", o paskui bandęs kaip nors sušvelninti savo žodžius.

Nuostata nesidomėti žmogaus teisių padėtimi Rusijoje, susilaikyti nuo kritiško vertinimo, ką Rusija bedarytų buvusios SSSR šalyse, Sirijoje ar dar kur nors, tikintis, kad toks nuomonės neturėjimas leis ramiai užsiimti ta „tam tikra prekyba" net ir tada, kai virš galvų rusų lėktuvai skris ginti rusakalbių kur nors dar arčiau Lietuvos ar net ir pačioje Lietuvoje, paremta klaidingu Putino režimo tikslų vertinimu.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius
Svajojusieji atskirti verslą ar kultūrą nuo politikos ir užsiimti jais, nesidairydami, kas vyksta aplinkui, nukentėdavo per visus karus ir revoliucijas. Ne vienas pokario pamiškės ūkininkas, labai stengęsis įtikti ir partizanams, ir stribams, galų gale vis vien gyvuliniais vagonais iškeliavo į Sibirą.
Jei jis sąmoningai sieks konfrontacijos su Vakarais ir Rusijos izoliacijos, kad galėtų sunaikinti paskutinius demokratijos daigus, o mums numatė priešo, kuriuo gąsdins savo piliečius, vaidmenį, tai jokio nuolaidžiavimo paprasčiausiai neišgirs. Joks santykių perkrovimas neįmanomas, jei kita pusė nė neketina jų perkrauti. Nebent, pasekę Krymo parlamento pavyzdžiu, išstotumėm iš Europos Sąjungos ir NATO bei pasiprašytumėm priimami į Rusiją federacijos subjekto teisėmis. O kai kurie „Regnum.ru" kalbinti strateginių tyrimų ekspertai net ir Baltijos šalių prijungimą prie Rusijos įsivaizduoja tik be gyventojų, nes čia gyvena kažkokie agresyviai nusiteikę nacionalistai.

Verslas neįvertina rizikos, mąsto tik šia diena, o paskui dar bando kaltinti politikus... Mindaugas iš Radviliškio komentuodamas vieną mano įrašą socialiniame tinkle „Facebook", itin vykusiai palygino Rusijos rinkoje dirbančius Lietuvos verslininkus su kaimo girtuoklio žmona, kuri „pamuštom akim vaikšto, visiem aplink skundžiasi, aimanuoja, bet palikt vis tiek gaila". Juk buvo Rusijos krizė 1998 m., bent keli pieno ir mėsos produktų iš Lietuvos importo sustabdymai, o vilkikų eilės pasienyje nutįsta taip dažnai, kad jų vairuotojams ten jau derėtų deklaruoti gyvenamąją vietą.

Vien tik Rusijos rublio kurso smukimas, tebesitęsiantis nuo vasario vidurio, o Federacijos tarybai paskelbus karą, virtęs tikru kritimu, jau gerokai sumažins rusų turistų galimybes išlaidauti Europoje ir pas mus. Taip kažkada nutiko, kai Lenkijos zlotas krito euro, o drauge ir lito atžvilgiu apie 30 proc. Todėl sunku bus atskirti, kokią dalį turistų ir prekių eksporto rinkų prarasime dėl priešiškos propagandos poveikio, o kokią dėl kitų priežasčių.

Svajojusieji atskirti verslą ar kultūrą nuo politikos ir užsiimti jais, nesidairydami, kas vyksta aplinkui, nukentėdavo per visus karus ir revoliucijas. Ne vienas pokario pamiškės ūkininkas, labai stengęsis įtikti ir partizanams, ir stribams, galų gale vis vien gyvuliniais vagonais iškeliavo į Sibirą.

Galimybę nesidomėti politika žmogui suteikia tik liberali vakarietiška demokratija, o Rusija nuo jos vis sparčiau tolsta. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastaba, kad V. Putinas prarado ryšį su realybe, akimirksniu išplitęs ir iki šiol komentuojamas žiniasklaidos apžvalgininkų, reiškia visišką vilčių žlugimą. V. Putinas ne šiaip meluoja - jis pats patikėjo propaganda, kuria tiek metų nuodijo smegenis savo šalies piliečiams. SSSR simboliai Sočio olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje vizualizavo pokyčius rusų pasaulio suvokime. Jei karo Ukrainai paskelbimo dieną į Maskvos ir Peterburgo gatves protestuoti neišėjo bent po 100 000 žmonių, tai reiškia, kad ta šalis sugrįžo net ne į 1980-uosius, kai sovietiniam režimui priešinosi tik pavieniai disidentai, bet sistema jau niekas netikėjo, o į gerokai rūstesnius Stalino laikus.

Šaltasis karas sugrįžta, tik šį kartą mes būsime kitoje geležinės uždangos pusėje. Tarsi koks XX a. šeštojo dešimtmečio Vakarų Berlynas, kur Rytų ir Vakarų blokų žvalgai varžėsi tarpusavyje... Pats metas iš naujo peržiūrėti senas filmų apie agentą 007 serijas.