Žinojau, kad mano samprotavimai apie išsivažinėjusios ir išmirštančios Lietuvos provincijos užpildymą migrantais iš Trečiojo Pasaulio šalių daug ką suerzins, susilauks negailestingo triuškinimo ir prakeiksmų komentaruose.
LR Aukščiausiosios Tarybos pirmoji sesija, deputatai (iš kairės): Vytautas Landsbergis, Algirdas Mykolas Brazauskas, Česlovas Stankevičius
© LCVA (A.Sabaliausko nuotr.)

Bet oponavimo ir pasmerkimo pirmiausiai tikėjausi iš kraštutinės dešinės, kur dar neatgrasu kalbėti apie rasės ir tautos išdavystę, deginti išdavikų atvaizdus per šventes arba patyliukais smaigstyti prakeiksmo adatėlėmis uždarose diskusijų grupėse. Bet dabar jaučiuosi sutrikęs lyg pirmokas, nes atsiliepė Nida Vasiliauskaitė.

Nes mano asmeninį Lietuvos ateities matymą ji ėmėsi doroti kaip slaptą viso dešiniojo trolibano, o gal ir viso neoliberalaus politinio elito planą, kurį per savo neapdairumą per anksti išdaviau. Ir griežtai atmetė bet kokią viltį išmokyti pasirinkusius apsigyventi Lietuvoje migrantus pažinti ir pamilti šitą šalį.

Neabejoju, kad naudinga ir netgi būtina diskutuoti, kiek svetimos kultūros žmonių esam pajėgūs suvirškinti neprarasdami to, ką N. Vasiliauskaitė vadina Lebenswelt. Bet jokiu būdu nesutikčiau, kad pats Lietuvos politinis projektas yra toks nenusisekęs, jog negali būti patrauklus nei atvykėliams, nei saviems. Drįstu pareikšti visiškai priešingą teiginį – Lietuva yra neįtikėtinos sėkmės pavyzdys.

Jokiu būdu nesutikčiau, kad pats Lietuvos politinis projektas yra toks nenusisekęs, jog negali būti patrauklus nei atvykėliams, nei saviems. Drįstu pareikšti visiškai priešingą teiginį – Lietuva yra neįtikėtinos sėkmės pavyzdys.
Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Todėl N. Vasiliauskaitės siūlymas „išrasti iš naujo patį Lietuvos politinį projektą“ ir iš naujo „sugalvoti Lietuvą – ne V. Kudirkos, A. Smetonos, V. Landsbergio, viešųjų ryšių ar pasakų kunigaikščių, o tokią, kuriai lojalumą norėtųsi prisiekti“ yra ne ką mažiau utopiškas už mano bandytą įsivaizduoti kaimo mokyklą, pilną liaudies dainas dzūkiškai traukiančių afrikietiškos ir azijietiškos kilmės lietuvaičių. Nes nėra ir negali būti kitos Lietuvos valstybingumo tradicijos, tiktai antisemito V. Kudirkos, beveik fašistinio diktatoriaus A. Smetonos ir kolūkių griovėjo V. Landsbergio.

Priminsiu du rimčiausius alternatyvius Kudirkos-Smetonos-Landsbergio Lietuvai projektus: Litwa Środkowa ir LTSR. Abu rėmėsi svetimų valstybių karine jėga ir niekada nebuvo priimti Lietuvos piliečių kaip savi. Pirmojo viešai nedrįsta prisiminti net radikaliausi LLRA aktyvistai, o antrojo nuoširdžiai ilgisi vos keli Jurijaus Subotino bendraminčiai.

„Pasakų kunigaikščių“, V. Kudirkos ir A. Smetonos valstybingumo idėja buvo tokia patraukli, kad išvedė mus į Baltijos kelią, dėl jos paaukotos gyvybės 1991-aisiais, ji išvedė mus iš sovietinės kolonijos į Europos Sąjungą ir pavertė klestinčia modernia šalimi.

Ne vien landsberginė Lietuva, bet ir visos trys Baltijos šalys nuėjo panašiu keliu, jų visų pasirinktas valstybingumo modelis telpa į tai, ką N. Vasiliauskaitė vadina neoliberaliu politiniu projektu. Į rytus nuo buvusios Berlyno sienos matome arba panašius į mūsų šalį sėkmės pavyzdžius, arba skurdo, smurto ir korupcijos apimtus Rusijos įtakos sferos kraštus. Ir nė vieno naujo bandymo statyti korėjietišką ar venesuelietišką socializmą.

Ar mes čia būtumėm statę tautinį socializmą, ar vystę ekologišką sarmatiškąjį natūralinį ūkį, lietuviai vis tiek patrauktų ten, kur už tą patį darbą gali gauti kelis kartus daugiau, vos tik nuardėm spygliuotų vielų tvoras už Lazdijų.
Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Kadangi Vladimiras Putinas ne taip seniai lepterėjo, kad Lietuvoje jau liko tik 1,4 mln. gyventojų, tai ir mūsų valstybingumo kritikai vėl prisiminė kurį laiką jau beveik nenaudotą argumentą, kad Lietuvoje taip blogai, jog iš jos visi emigravo. Gal dar pamenat, per krizę sklandė toks banalokas juokelis, kad emigracija virto evakuacija, o paskutinis išvykstantis užgesina šviesą oro uoste.

Emigracija visiškai neįrodo landsberginės Lietuvos nepatrauklumo, o tik tai, kad turtingesnėse senosiose Europos Sąjungos šalyse darbo jėga buvo, yra ir dar kurį laiką bus brangesnė, negu mūsų krašte. Ar mes čia būtumėm statę tautinį socializmą, ar vystę ekologišką sarmatiškąjį natūralinį ūkį, lietuviai vis tiek patrauktų ten, kur už tą patį darbą gali gauti kelis kartus daugiau, vos tik nuardėm spygliuotų vielų tvoras už Lazdijų.

Paskui, jau būdami toli nuo Lietuvos, jie pradeda ieškoti savo egoistiniam sprendimui pasinaudoti kitų tautų ne vieną dešimtmetį kurtos gerovės vaisiais kuo įmantresnių paaiškinimų, todėl būtinai prisimena čia jautęsi nepakankamai įvertinti bei pagerbti, diskriminuojami ir neapsaugoti nuo patyčių.

Neoliberalioje landsberginėje Lietuvoje tų naujų politinių projektų sumanymų buvo ir dar bus ne vienas. Apie Trečiąją o gal jau ir Ketvirtąją Respubliką yra kalbėjęs Rolandas Paksas, bet taip miglotai, kad suprasti įmanoma buvo vien tai, jog šita jį nuvertusio „korumpuoto klano“ Lietuva jam nemiela. Kiek vėliau Garliavos aktyvistai irgi kažką apie tai garsiai mąstė.

Bet koks kitas Lietuvos projektas, išskyrus neoliberalų Pirmosios Lietuvos (pripažįstant Dviejų Lietuvų teoriją), nebus nė pabandytas įgyvendinti, kas belaimėtų rinkimus. Tą pačią neoliberalią Lietuvą toliau tobulina socialdemokratai su darbiečiais ir tvarkiečiais, po kurio laiko juos vėl pakeis dešinieji arba bus sudarytos vaivorykštinės koalicijos, bet tai tebebus ta pati kantriai auganti ir gražėjanti landsberginė Lietuva.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (4)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (176)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (11)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (17)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (44)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (294)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Prasidėjo visiškas Saulės užtemimas: pasigrožėkite vaizdais (28)

Rugpjūčio 21 d. įvyks neeilinis visiškas Saulės užtemimas, kurį galės stebėti tūkstančiai...

Žvaigždžių gretos byra: Europos čempionatas – be būrio elitinių žaidėjų (21)

Savaitgalį vos per 24 valandas iš Europos krepšinio čempionato žaidėjų sąrašo buvo...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (111)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (82)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...