R. Lopata. Kaip prezidentė pamokė ministrą

Vasario pradžioje nuvilnijo kritika šalies užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir viceministro Dariaus Skusevičiaus atžvilgiu. Rusijai tęsiant agresiją prieš Ukrainą ir aštrinant situaciją rytinėje jos dalyje, mūsų Užsienio reikalų ministerijos vadovybė išsikvietė Ukrainos ambasadorių.

Po to pasirodė pareiškimai apie Lietuvos diplomatijos vadovų išsakytus raginimus „abiem pusėms“ nutraukti ugnį šalia Donecko esančioje Avdijivkoje. Faktiškai ukrainiečiai buvo paraginti nutraukti pasipriešinimą.

Lietuvoje veik visi suvokia, kas dedasi Ukrainoje. Ją užpuolė Rusija, okupavo dalį teritorijos, ignoruoja vadinamuosius Minsko susitarimus, nuolatos provokuoja, neišveda savosios kariuomenės, neperduoda Ukrainai sienų kontrolės. Rusijai eilinį kartą puolant Ukrainos gynėjus, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija nusprendė apsiriboti standartiniais pareiškimais ir sukėlė pagrįstas abejones, ar jos vadovai dar suvokia, kas yra agresorius ir kas yra auka.

Net ir kilus pasipiktinimui, L. Linkevičius toliau vartojo „abiejų pusių“ frazę. Panašu, nesėkmingai. Todėl jis suskubo vykti į Ukrainą, tarsi mėgindamas nusiplauti gėdą.

Yra dėl ko. Pasižiūrėkite, kaip į paaštrėjusią situaciją Rytų Ukrainoje reagavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. O ji tvirtai pareiškė, kad „Lietuva rėmė, remia ir rems Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą“. Štai kuo skiriasi valstybės vadovės, patyrusios diplomatės, pozicija nuo L. Linkevičiaus. Tai – jam pirmoji pamoka. Labai paprastai, bet aiškiai kalbant, faktas – ne vadinamieji Minsko susitarimai ir jų įgyvendinimas, o Krymas.

Antrąją pamoką L. Linkevičiui pateikė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Beje, du kartus. Amerikos prezidento atsakymą į klausimus, kas yra agresorius ir kas yra auka, aiškiai suformulavo D. Trumpo ambasadorė prie Jungtinių Tautų Nikky Haley ir jo atstovas spaudai Seanas Spiceris. Jų lūpomis D. Trumpas pasmerkė agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje, užtikrino Vašingtono paramą Kijevui ir patvirtino, kad sankcijų Rusijai klausimas nebus iš naujo svarstomos tol, kol Rusija nepasitrauks iš Krymo. Tarptautinė bendruomenė buvo paraginta prisijungti prie tvirto Rusijos veiksmų pasmerkimo.

Tiesą sakant, D. Trumpas pamokė ir mūsų premjerą S. Skvernelį, kuriam pasirodė „sunku sugalvoti“, kokią dar pagalbą galima suteikti Ukrainai. Galimas daiktas, mūsų ministras pirmininkas neseka JAV prezidento tviteryje. Tokiu atveju reikėtų atidžiau klausytis mūsų prezidentės. Pagaliau neignoruoti opozicinės konservatorių partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio suteiktos informacijos, kokia pagalba Ukrainai galėtų būti suteikta. Be kita ko, drąsaus ir aiškaus įvardijimo, kas yra agresorius, o kas – auka.